Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt
2018-11-21 09:00:15
33
Klaipėdos kraštas 1923–1939 | wikipedia.org nuotr.

Klaipėdos kraštas 1923–1939 | wikipedia.org nuotr.

Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.
Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.

Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.

Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų pasirašytas dokumentas, priimtas 1918 m. lapkričio 30 d. ir deklaruojantis Prūsų Lietuvos prijungimą prie Didžiosios Lietuvos, nepelnytai pamirštas ir šiandien beveik neanalizuojamas, nors įvairių svarstymų apie mūsų pretenzijas į Karaliaučiaus kraštą pasitaiko nemažai.

 Lenkiškos lapės gudrumėliai

Viename iš tokių renginių įdomiai nuskambėjo istorijos profesoriaus Algimanto Liekio mintis, kad tais sunkiais jau nepriklausomos Lietuvos laikais agresyvioji pilsudskinė Lenkija, tik ką okupavusi rytinę Lietuvos dalį, įžūliai reiškė pretenzijas ir į Klaipėdos kraštą bei Mažąją Lietuvą. Vėliau ji buvo susibičiuliavusi su nacistine Vokietija, o J. Pilsudskis ir A. Hitlerio parankiniai (vienas iš nacių lyderių feldmaršalas H. Geringas su Lenkijos valstybės vadu medžiodavęs Lenkijos miškuose, Belovežo girioje, o Romintos girioje nušovęs didžiausią to meto Europoje elnią) 1934 m. buvo susitarę pasidalinti Lietuvą: Lenkijai atitektų visa rytinė ir Vidurio Lietuva, o Vokietija kontroliuotų vakarinę ir visą Mažąją Lietuvą su Klaipėdos kraštu. Bet J. Pilsudskis 1935 m. mirė, o nacistinei Vokietijai tokie „minkštieji“ susitarimai buvo nė motais: su SSRS ji ruošėsi dalintis Europą…

Beje, pasak buvusio ilgamečio JAV diplomato ir konsulo Krokuvoje Algio Avižienio, kai 1935 metais gegužės mėnesį mirė lenkų maršalas, H. Geringas, kaip Reicho parlamento vadas, liepė deputatams atsistoti ir tylos minute pagerbti Vokietijos draugą Pilsudskį. Kai 1939 m. vokiečių kariuomenė užėmė Krokuvą, nacių vadovybė įsakė pastatyti SS garbės sargybą prie Pilsudskio karsto.

Pataikaudamas didėjančiai nacių galybei bet kartu gudraudamas, J. Pilsudskis įkalbinėjo Prancūziją (kažkas paleido riebų palyginimą, kad Lenkija Prancūzijai tuomet buvo lyg „laisvo elgesio panelė“), skelbti karą Vokietijai, bet ta atsisakė, o pats 1934 m. sausio 26 d. 10 metų laikotarpiui su naciais sudarė nepuolimo sutartį. Ši sutartis nesulaukė savo dešimtmečio: net nesulaukęs Lenkijos užpuolimo 1939 m. rugsėjo 1 d., A. Hitleris jau balandį, kai lenkai atmetė Berlyno pasiūlymą ją pratęsti ir leisti užimti Gdansko teritoriją, sutartį paskelbė negaliojančia. Bet būtent ši sutartis, istorikų nuomone, leido Varšuvai trumpam atsipūsti (1932 m. buvo pasirašyta nepuolimo sutartis ir su Sovietų Sąjunga) ir dar daugiau – paliko laiko demonstruoti savo agresiją.

Klastinga politika virto tragedija

1938 m. rugsėjį, kai kilo konfliktas tarp Vokietijos ir Čekoslovakijos, Lenkija pasinaudojo proga ir pasiglemžė dalį pramoninio čekų Tešino rajono. Ši teritorija mažytė, bet ji žymiai padidino Lenkijos plieno ir kokso gamybą. Pagerėję santykiai su Berlynu lenkams leido tęsti pilsudskinę politiką. Kai vokiečiai įžygiavo į Austriją 1938 m. pradžioje, Lenkija vėl grasindama kovo 17 d. pateikė Lietuvai ultimatumą dėl diplomatinių santykiu atnaujinimo. Kaip žinia, Lietuva priėmė šį ultimatumą, bijodama lenkų karinės agresijos.

Gi pavasarį vokiečiai ėmė skleisti žinias, kad, jeigu lietuviai bandys priešintis lenkams kariniu būdu, tai jie (matyt, kad lenkams neatitektų per daug Lietuvos teritorijos) įžygiuos į Klaipėdą ir dalį Žemaitijos. Tai rodo, kad 1934 m. Vokietijos ir Lenkijos sutartyje jau buvo aptartos Lietuvos padalijimo galimybės, kurios 1939 m. rugpjūčio 23-ąją ir rugsėjo 28-ąją virto klastingu geopolitiniu Europos padalijimu.

Kai tik Hitleris, atplaukęs 1939 m. kovo 24 d. į Klaipėdą, okupavo šį kraštą, Lenkija mobilizavo dalį savo kariuomenės, įkūrė vietinius karių štabus kai kuriose vietovėse netoli pasienio ir taip paaštrino veiksmus prieš vokiečių mažumą. Kaip minėjome, jau kitą mėnesį Hitleris anuliavo lenkų-vokiečių nepuolimo sutartį, bet kol kas jis neįsakė mobilizuoti savo kariuomenės. Yra žinoma, kad būtent balandžio pradžioje vokiečių vadas liepė karinei vadovybei paruošti planą užpulti Lenkiją rugsėjo 1 d. Pati vokiečių kariuomenės mobilizacija įvyko vasaros viduryje, po derliaus nuėmimo. Taip Lenkijos pataikavimas naciams išseko: Rytuose vokiečiai jau buvo suradę kitą tariamą draugą – J. Staliną, kad Vakaruose galėtų grobti vis naujas žemes.

Gviešėsi į Klaipėdos uostą

Bet grįžkime į ankstesnius laikus. Kaip numatė Versalio sutartis, Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės – keturių didžiųjų valstybių kontrolei. Jau 1920 m. vasario 12 d. paskutiniai vokiečių kariniai daliniai pasitraukė iš Klaipėdos. Kraštą administruoti buvo pavesta prancūzams – seniems lenkų bičiuliams ir globėjams. Versalio taikos konferencijoje Lenkijos delegacija pasistengė paveikti Prancūziją, kad Lietuva nebūtų pripažinta pilnateisė Klaipėdos krašto dalininke. Nuo seno aktyvus Varšuvos rėmėjas Paryžius tvirtino, kad Lietuva ir šiaip turi teritorinių ginčų su Lenkija, tad nedera sukurti dar vieno precedento konfliktui tokiame sudėtingame regione. Geriausiu atveju Klaipėdos kraštas galėjo atitekti bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei, kurią savo vizijose iki pat mirties regėjo J. Pilsudskis.

Lenkams Klaipėda buvo svarbus uostas, per kurį jie eksportuodavo savo medieną, kitas prekes. Nemuno prieigos ir delta ją taip pat viliojo. Istorikas Romualdas Adomavičius uosto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio proga rašė, kaip lenkai veržėsi dalyvauti uosto valdyboje net ir po to, kai jis 1923 m. vasario 17 d. Tautų sąjungos ypatingosios komisijos buvo perduotas valdyti Lietuvai. Dėl Vilniaus krašto aneksijos tuometė Lietuva nepalaikė su Lenkija diplomatinių santykių, tačiau reikėjo didelių atsiųsto JAV diplomato Normano Daviso pastangų, kad apribotų Varšuvos apetitus šiame krašte ir valdybos pirmininku paskirtų lietuvį. Taip Lenkijos pretenzijos į Klaipėdos uostą pripažintos nepagrįstomis, rašė R. Adomavičius, ir jai beliko tenkintis savo prekių eksportu per jį.

Lenkija dalyvavo apkarpydama Lietuvos teritoriją

Lenkijai buvo labai svarbus šis istorinis momentas – painus geopolitinių interesų mazgas. Kaip pastebi istorikai, iš pradžių lietuviškoji kolonizacija šiame krašte dar galėjo atsispirti vokiškajai, bet po pirmojo Žečpospolitos padalijimo, kai tarp Rytprūsių ir Vokietijos atsirado ryšys, vokiečiai tiesiog užplūdo Klaipėdos kraštą. Lietuvių kultūra laikėsi stipriai, bet nuo XIX a. pradžios prasidėjo stiprus nutautėjimo procesas. Lenkija mėgino gretintis prie Berlyno,o lietuviškumui blėstant visiškai suįžūlėjo.

Nuo pat gyvavimo pradžios Prūsija buvo priklausoma nuo Lenkijos. Ši kaip pilnateisė dalininkė aktyviai dalyvavo pirmuosiuose ATR padalijimuose. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas rašė, kad Klaipėdos kraštas, Prancūzijai pritariant ir padedant, galėjo atitekti Lenkijai arba tapti „laisvuoju miestu“ – freischstadtu, nepriklausančiu jokiai valstybei. Tą šiandieniniais terminais vadinamą Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) vis tiek būtų globojusi Lenkija, kuri būtų gavusi teisę valdyti Klaipėdos uostą bei naudotis Nemuno žemupiu. Tuomet Klaipėdos krašto ir Lietuvos vakarų tikrai būtų laukęs vadinamos Vidurio Lietuvos likimas.

Vienaip ar kitaip, Lietuvos pozicijos šiame krašte silpo. Tolygio stiprėjo Lenkijos įtaka visai Rytų Prūsijai, Mažajai Lietuvai ir Klaipėdos kraštui. Lietuvos valstybė buvo gerokai apkarpyta. Kaip rašė Ramūnas Alaunis šių metų pradžioje, po pirmojo pasaulinio karo atkuriamos Lietuvos valstybės vadovai pretendavo tik maždaug į 120 tūkst. kv. km.etninių Lietuvių žemių valstybę, t.y. maždaug į Lietuvos karaliaus Mindaugo valdymo pradžioje 1253 metais sukurtos Lietuvos valstybės teritoriją. Tačiau lietuvių tautai po 1920 metų išsikovojus nepriklausomybę ir valstybingumo pripažinimą tarptautinėmis sutartimis, Lietuvai tebuvo pripažinta tik 88,1 tūkst. kv. km. teritorijos. Dabar Lietuva teturi tik apie 65 300 kv. km. plotą. Tad paklauskime: kur dingo apie 22,8 tūkst. kv. km. Lietuvos etninių žemių?

Be kitų imperijų užmačių savo imperinį planą įgyvendino ir pilsudskinė Lenkija, skelbusi tikslą – atkurti Tarpjūrio valstybę („Intermarium“). Dar 1919 m. birželį prancūzų maršalo Ferdinando Fošo vadovaujama Lenkijos reikalų komisija atskyrė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes demarkacine linija, Lenkijai palikdama visas jos kariuomenės okupuotas lietuvių etnines žemes – Suvalkų regiono dalį su Augustavo miestu, Gardiną, Lydą, Naugarduką ir Vilniaus kraštą. Jungtinių Tautų Ambasadorių konferencija, susidedanti iš Britų imperijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos, kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 1923 m. kovo 15 d. Lenkijai priskyrė jos kariuomenės faktiškai užimtas Sūduvos sritis – Punską, Suvalkus, Seinus, Augustavą ir, žinoma, visą Vilniaus kraštą. Maždaug iš 120 tūkst. kv.km teritorijos Lietuvai liko tik 55,7 tūkst. J. Pilsudskis ketino eiti toliau ir Vidurio Lietuvos regioną pratęsti iki Kauno. Klaipėdos kraštas – šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis – apie 2416 kv. km irgi buvo atplėštas nuo Lietuvos.

Šie istorijos vingiai anaiptol nereiškia, kad turime vėl aitrinti teritorines žaizdas ir vien tuo grįsti tarpvalstybinius santykius. Bet būtina priminti, kad reikia išlaikyti tvirtą tautinį stuburą, norint atsispirti svetimų – neva draugiškų ir atvirai priešiškų valstybių – interesams. Tai pagrindinė mūsų išgyvenimo sąlyga net šių laikų pasaulyje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas
  2. Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
  3. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  4. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  5. Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui?
  6. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  7. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  8. Klaipėdos krašto sukaktis sujungs meną, istoriją ir žmonių kartas
  9. Klaipėdiečiai minės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metį (programa)
  10. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  11. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  12. Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės (nuotraukos)
  13. Č. Iškauskas. Kaip pasikartos 1984-ieji?
  14. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  15. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 33

  1. Antanas says:
    4 metai ago

    Nuostabus straipsnis! Ką ir reikėjo įrodyti…

    Atsakyti
  2. jurgis says:
    4 metai ago

    Taip, gera analizė, tik kas dedasi dabar? manote, kad neliko pretenzijų į Lietuvą?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Aš tikrai taip nemanau: Pietryčių Lietuvos – baltų kultūros lopšio – lenkinimas aiškiausias to pavyzdys. Jei ten gyventų primiršę savo protėvių kalbą lenkų palikuonys, tai dar būtų suprantama… Kokie “lenkai” gyvena Viniaus krašte ir kokia “lenkų” kalba jie šneka, apie tai rašė ne tik akad. Zigmas Zinkevičius, bet ir Lenkijos kalbininkė prof. Halina Turska. Ir iš tiesų panowie Bubnel, Dedel, Gaidis, Giedroic, Kiszkel, Krepsztul, Łowkel, Wentis, Wojsznis ir t.t., na, patys tikriausi tų senųjų lenkų palikuonys! Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

      Atsakyti
  3. Tomas says:
    4 metai ago

    Jeigu lietuviai 200 metų puldinėjo Lenkiją ir jos vos nesunaikino, tai kodėl lenkai turėtų kitaip elgtis. Kerštas visą laiką saldus dalykas.

    Atsakyti
    • jurgis says:
      4 metai ago

      ar tikrai mes puldinėjom Lenkiją? vos nesunaikinom? gal nebent Akmens amžiuje…

      Atsakyti
      • Tomas Jurgiui says:
        4 metai ago

        Taip puldinėjom. Pradedant Mindaugu ir baigiant Jogaila.

        Atsakyti
        • jurgis says:
          4 metai ago

          na, bent 1 argumentą ar nuorodą…

          Atsakyti
          • Tomas says:
            4 metai ago

            1255/1263 metai – Mindaugas atsimeta nuo krikščionybės ir užpuola Lenkiją, kur užima Liubliną, po to nuniokoja Mazoviją, Plocko pilį sudegina. Po to užpuola Prūsiją ir ją nusiaubia.
            1384 metai – Jogaila užpuola ir nuniokoja Mazoviją ir Lenkiją.
            Tinka?

          • Antanas says:
            4 metai ago

            Tomai, o lenkų didikai buvo balti ir pūkuoti?! Gerbiamasis, nejuokink mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš!

          • Tomas Antanui says:
            4 metai ago

            Na Lenkija visą tą laiką buvo labai silpna,susiskaldžiusi, taigi jai nerūpėjo karas su Lietuva, o štai Lietuva puldinėjo praktiškai visus kaimynus. Tai kas čia ką juokina?

          • Antanas says:
            4 metai ago

            P.S. 1207, 1222-23 m.m. lenkai kartu su kryžiuočiais puolė prūsus, kad pastarieji nepripažintų stiprėjančios Lietuvos valdžios… Tai pagal tave, Tomai, litvinai buvo svoločiai, o lenkai – geriečiai?! Nusipirk normalų istorijos vadovėlį, mokslinčiau, nes dabar, matyt, žinių semiesi iš išleisto dar Pilsudskio laikais…

          • Tomas Antanui says:
            4 metai ago

            1383 metais lietuviai puolė Mozūriją, kad Ziemovitas Piastas negalėtų tapti Lenkijos karalium. Ir ką? Akis už akį, dantis už dantį.

    • Antanas says:
      4 metai ago

      Tomai, kokią “žolę” rūkai?

      Atsakyti
    • Getas says:
      4 metai ago

      Kai 10 a. Daugonis apsikrikštijo Mieško, tai aisčių krašte krikščionybę popiežius įpareigojo skleisti jį – Gniezno provinciją ir i jie pradėjo skleisti su kardu, tačiau apie 200 metų nesugebėjo, nes gaudavo nuo aisčių į skudurus ir tik tuomet kai pasikvietė Kryžiuočių ordiną pradėjo kartu su mozūrais skverbtis į Lietuvą, net už išdavystę susidedant su kryžiuočiais senosios mūsų kultūros mozūrų vadas Siemovitas buvo nukirsdintas. Tai padarė Mindaugo pasiųstas Treniota. Taigi apsikrikštiję dalis aisčių ir mozūrų puldinėjo Lietuvą norėdami ją apkrikštyti.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Šiaip jau, jei pats, išpuolis po išpuolio nuo Karpatų į Vakarus slinkdamas ir iš šeimininkų jų žemes atimdamas, įsitaisai čia ne tik ant jotvingių, bet ir ant kitų baltų genčių žemių (gyvenusių čia dar tais laikais, kai slavai iki šių platumų dar nė nebuvo atsibastę), tai net neturėtum stebėtis, jei buvę šeimininkai ir nuspręstų iš plėšiko atsiimti, kas iš jų buvo pagrobta?
      Nebent pats priklausytum gaujoms, pritartum ir paklustum gaujų „moralei” – kas įžūlesnis, brutalesnis, tam ir „teisėtai” priklauso?

      Atsakyti
  4. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R. ZUBINAS says:
    4 metai ago

    Kai kuriems noriu priminti – kaip gimė “Lenkija”. Anot Garbiosios prof. Marijos Gimbutienės, IV-me šimtmetyje Rytų Europoje KLESTĖJO MŪSŲ PROTĖVIŲ arijų – baltų SARMATIJA. Tuo metų Romos imperija jau buvo “apkrikštijusi” visą Vakarų Europą. 325 metais Romos imperatorius Konstantinas I, Lietuvai ir kitiems nepaklusniems kraštams, paskelbė Kryžiaus karą! Galiausiai atėjo ir lemtingasis II-sis tūkstantmetis. Tuo metu Rytų Europoje gyvavo GARDARIKIJA (Gardų rikija). Intensyviai buvo plukdomi laivai “GINTARO KELIU”, kuris jungė Juodąją ir Baltijos jūras. Juodosios jūros RIKIU buvo (Valdęs marias) VOLDEMARAS, Šiaurinėje “Gintaro Kelio” dalyje, Vyslos žemupio “viešpačiu” buvo, RIKIS DAUGONIS. Po ilgos ir intensyvios Romos “atakos”, kiek Daugonio, tiek ir jo žmonos, Daugonis neatlaikė ir pasidavė Romos kerams.1055 metais Daugonis buvo apkrikštytas ir su Romos karūna gavo ČEKŲ KARALIAUS MIEŠKO VARDĄ! (Ne lankų!). Taip nuo “GINTARO KELIO” atskilo pagrindinė VYSLOS upės atšaka. 1005 metais apsikrikštyjo ir “GINTARO KELIO” pietinės dalies rikis, gavęs VLADIMIRO (VALDĄS PASAULĮ) vardą. Taip, su “GINTARO KELIO ” žlugimu žlugo ir GARDARIKIJA! Beja, o kada gi pirmą kartą buvo paminėtas LENKIJOS vardas, šaltiniuose taip ir neaptikau?! .

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Iš kokio čia pasakų rinkinio? Norėčiau prieš miegą paskaityti…

      Atsakyti
  5. Tomas says:
    4 metai ago

    Lenkiją puldinėjo ir Treniota ir Vytenis ir šiek tiek Gediminas ir Algirdas ir netgi Jogaila su ja kariavo prieš tapdamas jos karalium. Pavyzdžiui Gedimino laikais lenkai ir sudarė sajungą su Lietuva būtent norėdami sustabdyti jos puldinėjimus. Krėvos unija irgi buvo sudaryti dėl to , kad, pasak vieno lenkų istoriko, pavyktų apraminti mirtinus priešus – litvinus. Jeigu manote, kad mūsų protėviai kažkokios šventos karvės, tai jūsų laukia nusivylimas.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Mažai puldinėjo!!! Būtų dažniau anuomet puldinėję, tai vėliau su lenkų teritorinėmis pretenzijomis nebūtų jokių problemų…

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        4 metai ago

        Tomai, papasakok visiems kaip lenkai padedami kryžiuočių vykdė jotvigių išnaikinimą (genocidą)… Skirtingai nuo lenkų, lietuviai niekada nevykdė skerdynių. Susirinkdavo duokles, o jei neduodavo – atimdavo… Nėra nei vieno istoriškai patvirtinto fakto apie lietuvių vykdomas skerdynes, apie lenkų yra…

        Atsakyti
        • Antanas says:
          4 metai ago

          Kęstuti, siūlau nereaguoti į to mokslinčiaus “Tomo” komentarus. Matai, kaip čigonas turguje parduodamas savo arklį jį kaip įmanydamas giria, taip ir lenkai savo tautiečius vaizduoja labai išmintingus, drąsius, garbingus, o “litvinus” – karingus, žiaurius, kerštingus, kvailus… Vienu žodžiu, pasak klasiko, “Vakarų fronte nieko naujo”…

          Atsakyti
        • Tomas Kęstučiui says:
          4 metai ago

          Na nevisai. Sakykime Treniota nužudė Mozūrų kunigaikštį Ziemovitą. Vytenis nužudė Lokietkos tėvą Kazimierą Kujavietį. Be to lietuviai puldinėdami Lenkiją išsivedė tūkstančius belaisvių, kurie buvo čia vergais. Gediminas sudarydamas 1325 metais sąjungą su Lokietka paleido apie 3000 lenkų belaisvių. Sudarant Krėvos uniją buvo paleisti visi lenkų belaisviai.

          Atsakyti
          • Antanas says:
            4 metai ago

            Dar, Tomašai, papasakok mums, neišprususiems “litvinams”, kaip Vytautas Žalgirio (Griunvaldo) mūšyje kaip paskutinis bailys bėgo iš mūšio lauko ir tik paskui, didžiai susigėdęs, vargais negalais grįžo atgal…

          • Kęstutis says:
            4 metai ago

            Paprasčiausiai išsisukinėji… Na ką bendro turi kunigaikščio nužudymas už nepaklusnumą, su tautos išžudymu???Paskutinis atvejis tiesioginio genocido – kai Vilnius buvo okupuotas lenkų, tai jie “sugebėjo” lietuvius universiteto studentus išžudyti. Prašom ką nors “tokio”, ką lietuviai padarė panašaus lenkams?…

  6. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R. ZUBINAS says:
    4 metai ago

    Antanui prieš miegą- ” Lietuvos proistoriko Česlovo Gedgaudo “Mūsų praeities beieškant”, “Daukanto “Lietuvos istorija”; Augustinas Voldemaras “LA LITHUANIE ET SES PROBLĖMES” Tomas I psl. 80.:: Teodoras Narbutas “LIETUVIŲ TAUTOS ISTORIJA”. Labanakt!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Na, jei Č.Gedgaudas, S.Daukantas ir A.Voldemaras buvo profesionalūs istorikai, tada aš – Herodotas!!!

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        4 metai ago

        Bumblauskas profesionalus… skaitykite ji. Sekmes
        🙂

        Atsakyti
        • Antanas says:
          4 metai ago

          O tai be Bumbuliausko daugiau jau istorikų Lietuvoje nėra?!

          Atsakyti
  7. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R. ZUBINAS says:
    4 metai ago

    Kas tie “profesionalus” istorikai? Kuris profesorius gali ką nors pasakyti apie mūsų GARBINGIAUSIĄJĄ ir TURTINGIAUSIĄJĄ SARMATIJOS (nuo I-jo a. iki VI a.), o vėliau ir GARDARIKIJOS (nuo VI-jo iki XI a.) praeitĮ?!
    O ką jau kalbėti apie Krivių Krivaičių Jordano (Žordano – Girdonio) bei Žiniavaldo GOTŲ-GUDŲ ISTORIJĄ?!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Atradėjau R.Zubinai, išgerk valerijono ir eik miegoti!

      Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Visiems: iš kur atsirado lenkai? Na, reikia pažiūrėti į eisčių (aisčių), šaltymečiu gyvenusių Egipte, darytą žemėlapį “Medžio deivė” (Heike Owusu, “Symbole Agyptens”, Schirner Verlag, Darmstadt, Germany/1998), kuris buvo paaiškintas 2018.09.22 vykusios konferencijos Gintaro muziejuje metu. Žemėlapyje rodoma, kaip lenkų šaka, išaugusi iš lietuviško baltų kamieno, atsiranda vakarinės Europos šone. Medžiaga yra pas Žemaitijos regioninės etninės kultūros tarybos narę Palangoje Dianą Kanclerę.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Oho! Šita informacija – lenkams smūgis žemiau juosmens!

      Atsakyti
  9. Vilna says:
    4 metai ago

    Sakyti, kad Lietuva 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumą priėmė, bijodama Lenkijos karinės agresijos, yra nesąmonė. Tarpukariu Lenkija įsivežti ginklų laisvai negalėjo, nes jos uostai buvo JT kontroliuojami, naudotis jais Lenkija galėjo tik ūkio reikalams, per kaimynus jų atsigabenti negalėjo taip pat dėl blogų santykių su jais. Taigi karine prasme Lenkijos ginkluotė buvo pasenusi, ką parodė ir 1939 m. rugsėjis, kai prieš vokiečių tankus stojo raiteliai. Žinoma, kad Lietuva karine prasme buvo pranašesnė, ji savo žinioje turėjo Klaipėdos uostą, labai gerus santykius su Čekoslovakija ir savo kariuomenę buvo apginklavusi moderniais Čekoslovakijos gamybos ginklais. Taigi aiškinti, kad 1938 m. Lenkijos ultimatumas buvo priimtas Lietuvai bijant Lenkijos karinės agresijos, yra bobočių pasakos… Į šį ultimatumą ginklas privalėjo būti atstatytas be jokių kalbų, juk tai šventas reikalas – valstybės suvereniteto gynimas. Kapituliavimas prieš jį yra išdavystė, kuri pagal Riomerį sąlygojo ir po to sekusias kitas kapituliacijas prieš sovietus. Taigi ir vadinkime tai tikru vardu – išdavyste, užuot ir toliau melavę sau…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
1923 Klaipėdos sukilėliai | V. Ramanausko rinkinio nuotr.

V. Poviliūnas. Klaipėda lietuvių rankose

2023 02 28
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Ką darysime su plintančia rusų kalba?

2023 02 23
Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

2023 02 23
Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

R. Laužikas. Didikų virtuvėje lašiniai naudoti net kepant tortus

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Į vasarnamius sugrįžta ir… gaisrai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

by daiva
2023 03 17
5
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
Kitas straipsnis
Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

Seimo nariai ragina Vyriausybę nepritarti Jungtinių Tautų organizacijoje svarstomai migracijos sutarčiai (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai