Spalio 11 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) salėje kartu su Kauno trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto 2022/2033 m. klausytojais paminėjome Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigimo 110-ąsias metines.
Kauno TAU klausytojams priminiau šios jaunimo organizacijos istoriją (1912-1939), vertybes ir narių likimus.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė rašytojos Ievos Simonaitytės (1897–1978) metais, kuri buvo aktyvi Lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Santara“ narė ir buvo nukentėjusi dėl savo visuomeninės veiklos.
Kauno TAU klausytojams pristačiau „Santaros“ periodinių leidinių parodėlę.
Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Santara“ , pradėjo kurtis 1912 m. rugpjūčio 11 d. ir galutinai organizacija buvo įsteigta 1912 m. spalio 6 d. Tilžėje.
1912–1919 m. „Santara“ veikė visoje Mažojoje Lietuvoje ir jos pagrindinė būstinė buvo Tilžėje. 1919–1939 m. „Santara“ veikė tik Klaipėdos krašte ir jos centras tapo Klaipėda.
„Santara“ susikūrė iš 13-os draugijų, tarp jų: Paskalvių „Aušra“, Rukų „Ąžuolas“, Plikių „Beržas“, Tilžės „Birutė“, Vainočių „Dobilas“, Lankupių „Jaunimas“, Gumbinės lietuvių draugija, Kulmenų Spindulys, Katyčių Vainikas, Vyžių „Vainikas“, Griežpelkių Žiedas.
Pirmasis „Santaros“ vadovas buvo Vydūnas (1868 -1953), paskutinis – 1938–1939 m. Jurgis Reisgys (1914 – 2005).
„Santaros“ tikslas buvo organizuoti lietuvių jaunimo veiklą, plėtoti kultūrinį darbą, skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, literatūra, muzika, istorija, siekti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio suartėjimo.
Politinėje veikloje iki Pirmojo pasaulinio karo „Santara“ nedalyvavo. Po karo atsikūrė lietuvių jaunimo organizacijos: Vyžių „Vainikas“, Plikių „Beržas“, Dovilų „Liepa“, Rukų „Ąžuolas“, Priekulės „Viltis“, Tilžės „Nemunas“, Klaipėdos „Aida“, Kintų „Rūta“, Rusnės „Tiltas“, įkurtos naujos: Vanagų „Eglė“, Plaškių „Liepa“, Sokaičių „Šešupė“, Gvildžių „Kalnas“.
1919 m. spalio 12 d. įvyko draugijų atstovų suvažiavimas. Buvo atkurta „Santara“, kaip jaunimo draugijų vadovybė. Pirmoji išrinkta pokarinė valdyba: Adomas Brakas (pirmininkas iki 1928), Jonas Aušra, Ansas Bruožis, Kristupas Paura ir Rogaišis.
Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos pradėjo steigtis įvairios draugijos. Dalis santariečių 1923 m. perėjo į Lietuvos šaulių sąjungą. 1926 m. „Santara“ turėjo jau apie 20 skyrių. Aktyviausiai tuo metu veikė Priekulės „Viltis“. 1928 m. išrinkta nauja valdyba: K. Paura (pirmininkas), Ieva Simonaitytė, Endrius Karalius, E. Macas, nuo 1929 m. prisidėjo Fricas Šlenteris.
„Santaros“ veikloje įvyko lūžis, sietinas su Noimano-Zaso (Neumann-Sass) byla, ryžtinga to meto Lietuvos valdžios politika Klaipėdos krašto atžvilgiu, siekiant sustiprinti lietuvybę ir centro valdžią. 1934 m. vasario 5 d. „Santara“ susijungė su Dviratininkų draugija, kultūrinę veiklą papildė sportine (įkūrė „Santaros“ sporto organizaciją) ir pritraukė daug jaunimo.
1934 m. „Santaros“ naują valdybą sudarė: Jonas Endrikis Grigolaitis (pirmininkas), Martynas Gelžinis, K. Graudūšius, M. Purvinas, Kr. Paura ir F. Šlenteris.
1934 m. J. Grigolaitis bendrame posėdyje su LTJS „Jaunoji Lietuva“ vadovybe susitarė dėl bendradarbiavimo, „Santara“ tapo jos padaliniu. Santaros taryba kartu su Lietuvos lietuvių draugijų komitetu skyrė sąjungos vadą. Vykdavo visuotiniai atstovų suvažiavimai.
„Santara“ pradėjo gauti to meto Lietuvos vyriausybės piniginę paramą. Pertvarkyta „Santara“ tapo tam tikra atsvara vokiečių nacistinio jaunimo organizacijoms.
1934 m. „Santara“ turėjo jau 29 skyrius, 863 narius, 1936 m. – 78 skyrius didelėse gyvenvietėse, 2699 narių, 19 chorų, kelis pučiamųjų orkestrus, biblioteką („Santaros“ biblioteka), rengė sąskrydžius, vakarus, gegužines, sporto varžybas, lietuvių kalbos, žemės ūkio, karinio rengimo, vadų, ideologinius kursus. Leido laikraščius „Darželis“ (1921), „Kibirkštis“ (1921–1922), „Lietuvos keleivio“ priedą „Santara“ (1924–1939).
1939 m. pradžioje „Santaros“ veikla nutrūko nacistams atplėšus Klaipėdos kraštą ir taip dalis santariečių tapo Lietuvos optantais*.
Santariečiai sovietinio ir nacistinio režimo laikotarpiuose buvo persekiojami. Vėliau dalis santariečių pasitraukė į vakarus ir ten vykdė visuomeninį darbą dėl lietuvybės puoselėjimo ir Lietuvos valstybės atstatymo.
______________
*optántas [lot. optans (kilm. optantis) — pasirenkantis], asmuo, turintis teisę pasirinkti pilietybę.
Kelios nuotraukos.
Pagarbiai
Dr. Raimundas Kaminskas
+370 680 53 495
Šiandien, mūsų visų likimas sprendžiamas Ukrainoje: ar apginsime savo , Vakarietiškas, vertybes ? Gali kilti klausimas, o kokios jos yra ? Pasižiūrėkime į Vakarų lyderius: kaip ten klesti etninė kultūra, kaip ginamos tautų prigimtinės teisės, remiama tūkstančius metų puoselėta daba… svarbiausias rūpestis vaikai ir šeima, jų sveika mityba ir ugdymas. Gamta visų namai: kaip rūpinamasi giriomis ir miškais , kad jų nedegintų ir nekirstų. Pasižiūrėkim kokie stuomeningi ir išmintingi vyrai, kokios žavios ir grakščios , žavinčios moterys. Mūru stokim už : visa valdžia global kapital . Uhraina ahbar .