Antradienis, 21 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Koks ryšys yra tarp detokso ir imuniteto?

www.alkas.lt
2023-02-28 11:05:42
40
PERŽIŪROS
0
Darbas | unsplasch.com nuotr.

Darbas | unsplasch.com nuotr.

Labiausiai paplitusios ligų priežastys

Senovinis kinų posakis sako: „Ieškok savo ligos ant savo lėkštės“. Šis posakis buvo pagrindinė žmogaus kūno gydymo kryptis Rytų šalyse. Arabų filosofas ir gydytojas Avicena sakė: „Jei žmogus susirgo, pirmiausia, ką jis turi padaryti, tai atsisakyti maisto, t. y. pasninkauti.

Antra: atlikti kraujo ir žarnyno valymą. Trečia: pakeisti savo mitybą ir išplauti savo kūno „nuotekų sistemą“ (limfinę, inkstų ir virškinimo sistemą). O jei visi šie veiksmai jam nepadėjo, jis gali eiti pas gydytoją“.

Ligos atsiradimą sukelia mažiausiai keturios pagrindinės priežasčių grupės, kurias aprašysime toliau. Tuomet bandysime suprasti, kad visuomet yra palankių sprendimų sveikatai gerinti bet kokioje būklėje.

Gydytojas V. Kolatas (W. Kollath) teigia, kad, išskyrus ligas, sukeltas nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų (pavyzdžiui, švinu, arsenu ir kt.), itin virulentiškų mikroorganizmų ir įgimtų apsigimimų, dauguma žinomų ligų tiesiogiai ar netiesiogiai kyla iš nesubalansuotos mitybos.

Gyvosios ir negyvosios maisto gaminių kokybės poveikis sveikatai

Posakis „Ieškokite savo ligos ant lėkštės“ turi gilią prasmę.  Geriausias maistas – tai yra daržovės, vaisiai, žalumynai, uogos, šviežias pienas, varškė, šviežia mėsa, žuvis, natūralios sultys, riešutai ir grūdai.

Žinoma, mes valgome kai kuriuos iš minėtų produktų, nes per modernius technologinius procesus pirma „žudome” maistą, o tada stengiamės jį pasisavinti.

„Produkto nužudymas” nereiškia mirties ir jo išmetimo. Atvirkščiai: ši transformacija padaro maistą skanesniu, ko mes ir norime. Ginklai, kuriuos naudojame puolimui prieš gyvus produktus, yra daugiausia druska, cukrus ir actas, bet ypač maisto priedai.

Žudymo būdas yra labai originalus – šių komponentų pridėjimas ruošiant maistą, visiškai arba dalinai sunaikina fermentų funkcijas.

Fermentai yra baltymai, kurie maistą skaido į molekules, kurios absorbuojamos į virškinimo traktą. Jos pasiekia kraują ir yra naudojamos metaboliniuose procesuose. Fermentai taip pat naudojami reakcijose, kurios kuria energiją, reikalingą visoms biocheminėms kūno reakcijoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, dirbtinėmis medžiagomis papildytų maisto gaminių vartojimas yra trečia pagrindinė mirties priežastis pasaulyje po narkotikų, vaistų ir eismo įvykių.

Viena klaida, kurią daro visi, yra valgymas „negyvų, deformuotų produktų su ilgesniu galiojimo laiku” – su maisto priedais. Po tokio maisto valgymo kūnas priverstas vienas gaminti fermentus, kad pasisavintų maistą, ir sunaudoja daug didesnį energijos kiekį.

Kokį poveikį žmogaus kūnui turi maisto priedai?

Pridedami priedai, antibiotikai ir hormonai, kuriais gyvūnai buvo gydomi iki pjovimo ir kurie pasiekia maistą, skirtą galutiniam vartotojui, sunaikina imunitetą ir sutrikdo išsiskyrimo sistemų, tokių kaip limfinė, inkstų, virškinamoji, veikimą.

Jei maisto gaminiai su priedais dominuoja mityboje, sveikatos problemos gali būti rimtos, ir tai gali atsitikti bet kam.

Beveik kiekvienas maisto gaminys kasdieniniame maitinime gali turėti įvairiausių maisto priedų, žymimu E. Pavyzdžiui, kai kuriose makaronų rūšyse kiaušinis yra pakeičiamas geltonuoju dažikliu atrazinu – E 102, o visi mėsos paruošimo būdai yra tik su konservantais, tokiais kaip natrio ir kalio nitritai ir nitratai, o kaip skonio stipriklis naudojamas natrio glutamatas – E 621.

Tokių maisto gaminių ilgalaikis vartojimas dažnai yra pagrindinė lėtinių ligų priežastis, kurių negalima išgydyti be mėginimo sumažinti kasdieniniame maiste suvalgomo maisto priedų E kiekio.

Pirmais perspėjimo ženklas

Jeigu jums skauda galvą, jaučiate nuovargį, jaučiate padidėjusį širdies plakimą, pastebite ankstyvą senėjimą, atsiranda virškinimo bėdų ar padidėja kūno masė, tai reiškia, kad jūsų kūnas veikia kaip perkrautas variklis ir jam reikia pagalbos.

Pirmas dalykas, kurio turime imtis, siekdami išlaikyti savo sveikatą, yra atkurti virškinimo organų veikimo darną – galime naudoti kompleksinę valymo sistemą, kuri atsižvelgia į visus virškinimo trakto organų veikimo aspektus. Šios sistemos naudojimas padės kūnui pasiekti natūralų savireguliavimo lygį.

Kai kalbame apie mechanizmo veikimą, atrodo, kad viskas labai aišku. Paimkime pavyzdžiui populiariausią mechaninę sistemą – automobilį. Kiekvienas vairuotojas supranta, kad kiekvienas automobilis turi techninius eksploatacijos sąlygas, kurios negali būti pažeistos.

Pavyzdžiui, degalai turi būti suderinami su variklio tipu, tepalo valymo filtrai turi būti keičiami ar plaunami po tam tikro nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, oro filtrai turi būti reguliariai keičiami arba valomi ir taip toliau. Tik tokiomis sąlygomis automobilis gali veikti saugiai ir gerai.

Kaip pagerinti savo sveikatą

Kai žmogus galvoja apie savo kūną, jis galvoja, kad gali visą gyvenimą valgyti, ką nori ir niekada neatlikti jokių valymo procedūrų. Taip naudodamas savo kūną, jį silpnina ir labai užteršia.

Viena iš geriausių detoksikacijos sistemų yra Koralų Detox programa, kurią sukūrė Koralų klubo specialistai.

Ši programa yra labai paprasta ir patogi naudoti. Ji skirta visiems tiems, kurie nori išvalyti savo kūną įprastoje aplinkoje, be to, naudojant cheminius prietaisus, technikas ir metodus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Imuniteto stiprinimas žiemą
  2. Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?
  3. Koks maistas padeda nuo ekranų pavargusioms akims?
  4. Kaip nepasimesti tarp salotų įvairovės?
  5. Naudingieji daigai: tarp maisto ir vaisto
  6. Įpratinti vaiką maitintis sveikiau nesudėtinga – 5 patarimai
  7. Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
  8. Skundžiatės miego sutrikimais? Padėti gali šis maistas
  9. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  10. Ar galėtume gyventi be konservantų?
  11. Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka
  12. Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia
  13. Saulėtasis vitaminas D: kaip juo papildyti kūną?
  14. Kaip maitintis sergant vėžiu?
  15. Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Studentų ekspedicija Utenoje
Istorija

VU Istorijos fakulteto studentų ekspedicija Utenoje: išskirtinės 1990-inių metalo muzikos kultūros paieškos

2026 07 21
Autobusas
Lietuvoje

Savivaldybėms – 141 naujas autobusas

2026 07 20
Traukinys
Lietuvoje

Keliaujant traukiniais Vilnius–Klaipėda–Vilnius – iki 40% pigesni traukinio bilietai

2026 07 20
Kinas
Lietuvoje

Sostinėje planuojama kurti kino studiją

2026 07 20
Žolės pjovimo robotas
Gamta ir žmogus

Panevėžyje „įdarbintas“ pirmasis autonominis žolės pjovimo robotas

2026 07 20
Šuo, spanielis
Lietuvoje

Siūlomi gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai

2026 07 20
Išmoka
Lietuvoje

Pinigų plovimo prevencija: padėtis gerėja, tačiau baudų neišvengta

2026 07 20
Atliekų konteineriai
Lietuvoje

A. Nemunaitis renka parašus neeiliniam Vilniaus Tarybos posėdžiui

2026 07 20
Miesto gamtos ir bendruomenės šventė „Drevės“
Kultūra

Kviečia miesto gamtos ir bendruomenės šventė „Drevės“

2026 07 20
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Gamta ir ekologija

T. Ivanausko zoologijos muziejus kviečia įamžinti laukinę gamtą ir dalyvauti nuotraukų varžytuvėse

2026 07 20
Skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“
Kultūra

Tūkstančiai žmonių Lietuvoje dalijasi įspūdžiais apie įdomiausias knygas

2026 07 20
Valgomasis česnakas
Gamta ir žmogus

Česnakas gydo peršalimą? Vaistininkė atskleidė tikrąjį jo poveikį

2026 07 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Vienas slaptas priedas ir nuo šiol kitaip marinuosite agurkus
  • Kažin apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Kažin apie A. Nemunaitis renka parašus neeiliniam Vilniaus Tarybos posėdžiui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ąžuolų senolių palikuonys – investicija į Lietuvos miškų ateitį
  • Ragina nustoti „kaltinti“ genus – svarbiausia visai kas kita
  • VU Istorijos fakulteto studentų ekspedicija Utenoje: išskirtinės 1990-inių metalo muzikos kultūros paieškos
  • Liepos 21-osios horoskopas: mandagūs žodžiai turės būti paremti tikrais darbais

Kiti Straipsniai

5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17
Sveikata

Ilgalaikės priežiūros specialistams skirta daugiau laiko pasirengti naujiems reikalavimams

2026 07 16
Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė

Iš vidurio Lietuvos į Santaros klinikas atskraidintas donorinis organas

2026 07 15
Vaistai

Riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

2026 07 12
Sveikata

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Sveikata | sam.lt nuotr.

Ministerija atnaujino dienos chirurgijos paslaugų tvarką

2026 07 02
Sveikata

Gydymas be priemokų: numatytos dvi išimtys, kada gali būti prašoma sumokėti

2026 07 02
Sveikata

Medikai jau gali konsultuoti iš nutolusios darbo vietos

2026 07 01
Maisto ruoša virtuvėje

Cinkas ir imunitetas: kodėl šis mineralas toks svarbus?

2026 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Vienas slaptas priedas ir nuo šiol kitaip marinuosite agurkus
  • Kažin apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Kažin apie A. Nemunaitis renka parašus neeiliniam Vilniaus Tarybos posėdžiui
  • taiva apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
Kitas straipsnis
G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

G. Šavelė. Mažėjanti Europos pilietinės visuomenės erdvė – ką galima padaryti?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai