Gegužės 3-iąją visame pasaulyje minima Saulės diena. Ko jau ko, bet jos skleidžiamos šilumos ir dovanojamų laimės hormonų tautiečiai per žiemą tikrai spėja pasiilgti. Be to, šaltuoju metų laiku smarkiai smukteli daugumos vitamino D atsargos, todėl pavasarį norisi leisti daugiau laiko kieme. Kuo ypatingas šis stebuklu pramintas vitaminas ir kaip aprūpinti juo kūną?
Gyvybiškai svarbi vitamino D reikšmė
Pasak laboratorinius tyrimus atliekančios tiekėjos „Synlab“ ekspertės Dalios Kuosienės, vitamino D trūkumas yra plačiai paplitęs reiškinys. „Teigiama, kad žiemą šio vitamino nepakanka daugiau kaip 80 proc. mūsų
planetos gyventojų. Mūsų laboratorijų atlikti tyrimai parodė, jog net 89 proc. vitamino D tyrimo rezultatų, atliktų 2018 metais, nesiekė rekomenduojamos 75 nmol/l normos. O 67 proc. žmonių nustatyta vitamino D stoka, kuomet rodiklis buvo mažesnis nei 50 nmol/l.“.
Stokojant šio vitamino, kaip teigia ekspertė, gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto bei inkstų ligos. „Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją kūne, jis ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese. Taip pat yra nustatyta, kad šio vitamino trūkumas turi įtakos nervingumo, depresijos bei nuovargio požymių atsiradimui“, – perspėja D. Kuosienė.
Specialistų teigimu, žmogaus kūnui taip būtino vitamino D reikia pasisemti tiek iš saulės, tiek iš atitinkamų maisto produktų, o pastebėjus įtartinus silpnumo, nuovargio požymius, padidėjusius infekcinių ligų sergamumui, rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą.
Kuo daugiau saulės, tuo geriau?
Specialistai sako, jog bene daugiausiai vitamino D žmogaus kūnui suteikia saulė. Šiai minčiai antrina ir D. Kuosienė: „Geriausias vitamino D šaltinis – vidurdienio saulė vasaros mėnesiais, kurios dėka žmogaus oda gamina šį vitaminą pati. Tiesa, Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kurioje saulėtų dienų palyginti turime nedaug, o ir saulėje, dėl žalingų ultravioletinių spindulių poveikio, stengiamės būti tik prisidengę ar pasitepę apsauginiais kremais“.
Čia pat ekspertė pasakoja, jog vitamino D kiekis kraujyje išlieka apie 3–4 savaites, todėl iš vasaros saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. „ Vis dėlto, gryname ore būti reikia kuo įmanoma daugiau. Buvimas saulėje vitamino D intoksikacijos nesukelia, tai gali įvykti tik vartojant per daug vitamino D papildų“, – teigia D. Kuosienė.
Vitamino D pėdsakai maiste – ar užtenka?
Kai kurie maisto produktai taip pat pasižymi vitamino D koncentracija. Tiesa, racionas nėra toks platus ir visiems įtinkantis. „Vitaminas D maiste randamas labai nedaugelyje produktų: pavyzdžiui, riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, skumbrė, tunas, sardinės. Taip pat, kai kurių žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, kai kuriuose pieno produktuose“, – pasakoja D. Kuosienė.
Vartojant vitaminu D praturtintus produktus, pasak specialistės, vis tiek negalima pilnai užpildyti reikiamo vitamino D kiekio, be to, minėti produktai dažnai net nėra mėgstami ar prieinami didžiajai daliai žmonių.
Anot prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, didžiausias susidomėjimas žuvimi yra šaltuoju metu laiku. „Tam įtakos turi ir švenčių gausa, ir faktas, jog norisi sotesnio maisto. Pirkėjų krepšeliuose dažniau atsiduria lašiša, tunas, menkė, mat jose gausu kūnui reikalingų medžiagų ir taip trūkstamo vitamino D. Šiltuoju metų laiku pirkėjai mieliau renkasi lengvesnį maistą, prioritetą teikia vaisiams ir daržovėms“.
Tinklo atstovės teigimu, atšilus orams derinti valgymą ir buvimą gryname ore yra puiki išeitis, norint papildyti vitamino D atsargas. „Net ir trumpa, pusvalandžio pietų pertrauka gryname ore, gali suteikti naujų jėgų ir energijos likusiai dienai. Nesinaudoti gamtos teikiamomis dovanomis yra tikra nuodėmė – juk tai vienas iš natūralių būdų stiprinti kūną“, – įsitikinusi B. Čaikauskaitė.
Alkas.lt kažkaip su farmacininkai ir medikais draugauja? Tai skiepų propaganda tai dabar vitamino D kliedesiai.