Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?

www.alkas.lt
2012 04 22 06:00
0
efoto.lt nuotr.

efoto.lt nuotr.

efoto.lt Kristinos nuotr.
efoto.lt Kristinos nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Tai pabrėžiama labai svarbiuose tarptautiniuose dokumentuose: Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje.

Natrio vaidmuo hipertenzijos išsivystyme

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80–90 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, priežastis.

Pagrindinės druskos sudedamosios dalys yra natrio ir chloro jonai. Tam tikras kiekis šių elementų yra būtinas žmogaus organizmo skysčių ir rūgščių-šarmų balansui palaikyti. Natris kartu su kaliu turi labai didelės reikšmės medžiagų pernešimui į ląstelę ir iš jos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis fiziologinis natrio poreikis yra 230–460 mg per dieną (1). Tačiau per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą.

Inkstai dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą kontroliuodami išskiriamo į šlapimą vandens ir natrio kiekį. Yra keletas mechanizmų, kaip inkstai atlieką šių medžiagų reguliaciją. Pavyzdžiui, padidėjus kraujo tūriui, padidėja kraujo spaudimas ir tuo pačiu inkstų perfuzija ir inkstuose suintensyvėja filtracija. Tai sąlygoja padidėjusį vandens ir natrio šalinimą per inkstus. Sutrikus šiai inkstų funkcijai, sumažėja vandens ir natrio šalinimas inkstų pagalba, todėl padidėja kraujo tūris. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad padidėjus kraujo tūriui, padidėja ir kraujo spaudimas, nes padidėja širdies išmetimo jėga, kadangi širdis išstumia daugiau kraujo tuo pačiu metu (2).

Padidėjusio kraujo spaudimo poveikis mūsų sveikatai

Remiantis Europos kardiologų draugijos suaugusiųjų kraujospūdžio lygmens klasifikacija, hipertenzija diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas yra 140–159/90–99 (sistolinis/diastolinis). Arterinė hipertenzija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija bei šlapimo išskyrimo sistemos ligomis, taip pat tokiais kraujotakos sutrikimais kaip galvos smegenų insultas (4). Be to, yra paskelbta mokslinių tyrimų, kuriais nustatyta teigiama koreliacija tarp suvartojamo natrio kiekio ir kairiojo širdies skilvelio hipertrofijos net ir tuomet, jei žmogui nenustatyta hipertenzija (2). Per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, astma ir nutukimu (3).

Žinoma, druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys, tam taip pat turi įtakos antsvoris, fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. veiksniai. Tačiau per didelis druskos kiekio suvartojimas yra būtent tas veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę išsivystyti ligoms, kurių atsiradimui įtakos turi per didelio druskos kiekio suvartojimas.

Ypač dideliam druskos suvartojimui yra jautrūs vaikai, nes jie itin greitai pripranta prie sūraus skonio, todėl vis didina suvartojamos druskos kiekį, o tai turi įtakos padidėjusio kraujospūdžio išsivystymui tiek vaikystėje, tiek suaugus.

Mokslinių tyrimų rezultatai

Suvartojamo druskos kiekio sumažinimo teigiamas poveikis sveikatai yra įrodytas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad sumažinus druskos suvartojimą, sumažėja ir kraujo spaudimas. 2001 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, buvo atliekamas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti dietos su skirtingu natrio kiekiu ir dietos, kurioje būtų gausu daržovių ir mažai riebalų, poveikį žmonėms, turintiems hipertenziją ir turintiems normalų kraujo spaudimą. Tyrimo metu tiek žmonėms su hipertenzija, tiek tiriamiesiems, kurių kraujo spaudimas buvo normalus, sumažinus suvartojamos druskos kiekį, kraujo spaudimas sumažėjo, geresnis kraujo spaudimo mažinimo efektas buvo nustatytas tiems žmonėms, kurie vartojo ne tik mažiau druskos, bet taip pat jų dietoje buvo daugiau daržovių, vaisių ir mažiau riebalų (7). Todėl siekiant užtikrinti gerą sveikatą, reikia ne tik rinktis mažiau druskos turinčius produktus, bet ir nepamiršti laikytis kitų sveikos mitybos principų.

Koks suvartojamos druskos kiekis nekenkia sveikatai?

Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir rečiau. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Į šį druskos kiekį įskaičiuojama tiek papildomai pagardinti jau pagamintus patiekalus naudojama druska, tiek druska, kuri naudojama maisto produktų gamybos metu.

Sumažinus druskos suvartojimo kiekį nuo 10 iki 5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybė sumažėtų 17 proc., o insulto tikimybė sumažėtų net 23 proc. (19).

Kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai?

Europiečiai vidutiniškai per dieną suvartoja 8-11 g druskos (9) ir tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį.

Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis ne daug skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Remiantis Respublikinio mitybos centro atliktais Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos bei mitybos ir gyventojų įpročių tyrimais, 1997 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai natrio per parą suvartojo 4,3 g. Perskaičiavus natrio kiekį į druskos, gauname, kad Lietuvos gyventojai per parą suvartojo vidutiniškai apie 10,75 g druskos. 2007 m. druskos suvartojimas buvo šiek tiek mažesnis (8,75 g), tačiau vis tiek viršijo rekomenduojamą suvartojamos druskos kiekį. Tiek 1997 m, tiek 2007 m. vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys (atitinkamai vyrai suvartojo 12,25 g ir 10,75 g, moterys – 11,75 ir 7 g druskos per parą).

Viena iš priežasčių, kodėl per daug suvartojame druskos yra ta, kad dalis žmonių sūdo patiekalus jų net neparagavę. 2007 m. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis, niekada nesūdo valgydami jau pagamintus patiekalus 40,7 proc. respondentų (1997 m. – 47,2 proc.), truputį, jei maistas nepakankamai sūrus, sūdo 52,3 proc. (1997 m. – 45 proc.) ir beveik visada, net ir neragaudami, sūdo 6,6 proc. respondentų (1997 m. – 7,0 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau negu moterys sūdo tiek jį paragavę, tiek jo net neragaudami.


Koks sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje?

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2009 metais kas antras gyventojas Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. 2010 m. pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis taip pat buvo kraujo apytakos ligos (47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirties priežastis). 2010 m. užregistruoti 356,2 su kraujotakos sistema susiję susirgimai tūkstančiui gyventojų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Įvertinus per didelį Lietuvos gyventojų suvartojamos druskos kiekį (jis beveik dvigubai didesnis, nei yra rekomenduojama) ir atsižvelgus į itin didelį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, galime daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojams būtina sumažinti suvartojamos druskos kiekį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie retesnes druskos rūšis
  2. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  3. Kofeinas ir jo vartojimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu

Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai

2023 01 29
Akys | pixabay.com nuotr.

Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis

2023 01 29
Žuvų taukai | Pixabay nuotr.

Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus

2023 01 28
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

2023 01 24
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

2023 01 23
Psichologinė pagalba | sam.lrv.lt nuotr.

Psichologinė pagalba studentams – jau ir virtuali

2023 01 19
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Psichologinė pagalba studentams – ir per nuotolį

2023 01 17
Veidas, oda | pixabay, Nika Akin nuotr.

Odai žiemą kyla nemažai iššūkių

2023 01 15
Ligoninė | sam.lt nuotr.

Pasipinigavimas ligoninėse – netoleruotinas

2023 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?
  • Stambokas, apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Bartas apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu

Dėl staigių orų pokyčių didėja ligos tikimybė, o mažamečiai vaikai dažniausiai suserga pirmieji. Tėvams rūpesčiai kyla ne tik gydant vaikus,...

Skaityti toliau

Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Akys | pixabay.com nuotr.

Akys – sudėtingas funkcijas atliekantis žmogaus jutimo organas, suteikiantis daugiausiai žinių: įvairių šaltinių duomenimis, regėjimas lemia 80–90 proc. visų mūsų...

Skaityti toliau

Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus

by Ditė Česėkaitė
2023 01 28
0
Žuvų taukai | Pixabay nuotr.

„Jei reikėtų pasirinkti vienus maisto papildus iš visų, esančių vaistinėse, neabejotinai tai būtų žuvų taukai. Ypač šiuo dažno peršalimo laikotarpiu“,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?
  • Stambokas, apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Bartas apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • Žemyna apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero

Kitas straipsnis
efoto.lt nuotr.

Deginame žolę ir atliekas – kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai