Baltijos šalių transporto ministrai, pirmadienį susitikę Taline, sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant gerinti tarpusavio ir tarptautines logistikos jungtis, tarėsi ir svarstė galimybes pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais tarp Baltijos šalių sostinių. Taip pat sutarta spartinti europinio geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Lietuva, Latvija ir Estija sieks kartu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, kad atsirastų papildomos transporto jungtys su Ukraina.
M. Skuodis pirmadienį Estijos sostinėje susitiko su Latvijos ir Estijos transporto ministrais Janiu Vitenbergu ir Riina Sikkut, su jais po susitikimo pasirašė susitikimo susitarimą.
Ministrai aptarė galimybę pradėti susisiekimą keleiviniais traukiniais nuo Vilniaus iki Rygos ir Talino dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Iš Lietuvos pusės toks traukinys galėtų pradėti kursuoti artimiausiu metu, bet tam, ministro M. Skuodžio teigimu, reikalingas bendras visų Baltijos šalių sutarimas.
„Toks traukinys natūraliai papildytų 2022 m. gruodį atidarytą maršrutą traukiniais nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Keleivinis traukinys, jungiantis Baltijos šalių sostines dar iki nutiesiant „Rail Balticą“, ne tik padidintų gyventojų keliavimo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkai draugiško geležinkelių transporto plėtros“, – sakė M. Skuodis.
Estijos ministrė R. Sikkut pritartų tokio traukinio regione atsiradimui: „Viena iš prielaidų stiprinti ekonominius ryšius yra moderni transporto infrastruktūra, todėl „Rail Balticos“ užbaigimas yra mūsų didžiausias geopolitinis ir ekonominis prioritetas. Tačiau, kol „Rail Baltica“ tiesiama, galėtume svarstyti galimybę vežti keleivius esamu geležinkelio maršrutu Vilnius–Ryga–Talinas.“
„Vertiname diskusijas dėl keleivių vežimo geležinkeliais plėtros Baltijos šalyse. Reikia susitarti, kokiomis sąlygomis tai galtų įvykti, ir naudotis jau esamais maršrutais, juos atitinkamai koreguojant“, – sako Latvijos susisiekimo ministras J. Vitenbergas.
M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis aptarė ir Baltijos šalims bei visai Europos Sąjungai (ES) svarbaus geležinkelių infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą. Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, mūsų šalis savo dalį stengsis pabaigti kuo anksčiau ir susijungti su Lenkija iki 2028 m.
„Lietuvos tikslas – 2024 m. būti padarius didžiąją dalį darbų europietiškiems bėgiams iki Panevėžio ir pasirengus statyboms visose kitose atkarpose. Sparčiai ir sklandžiai nutiesti europinę geležinkelio liniją visame regione itin aktualu, siekiant užtikrinti platesnes keleivių ir krovinių vežimo galimybes, drauge įvertinant šiuo metu ypač aktualias nacionalinio saugumo reikmes“, – pabrėžė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Šių metų pradžioje Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą ES finansavimą europinės vėžės „Rail Balticai“ įgyvendinti. Bendra trijų Baltijos šalių paraiškos vertė siekia 1,15 mlrd. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis – 400 mln. eurų. Baltijos šalių ministrai taip pat akcentavo, kad tuo pačiu metu, kai intensyvinamos „Rail Balticos“ statybos, kartu reikia parengti bendrą Baltijos šalių planą dėl koordinuoto Baltijos šalių geležinkelių tinklo perėjimo prie Europinės vėžės standarto. Be to, artimiausiu metu bus sudaryta bendra darbo grupė (Task Force) Baltijos šalių geležinkelių sektoriaus nepriklausomumui padidinti.
Susitikime taip pat pažymėta, kad Baltijos šalys turi bendradarbiauti, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų transporto koridorių bei papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina. 2022 metais, nuo karo Ukrainoje pradžios, „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarnavo apie 150 traukinių tarp Lietuvos ir Ukrainos.
Nejaugi nesuprantama, kad reikalinga ne tik atkurti susisiekimą traukiniais Vilnius- Ryga- Talinas per Šiaulius, bet ir patį “Rail Baltica” maršrutą per Lietuvą įrengti ant šios jau esančios linijos pylimo, ją atitinkamose vietose reikiamai pakoreguojant, kad tokiu atveju “Rail Baltica” maršrutas netaptų nutolintas nuo Lietuvai taip svarbių Kaipėdos uosto ir eitų per sostinę Vilnių. Toks pakeitimas nepablogintų ir Kauno europinio susisiekimo padėties sujungus jį europine apie 15 km. atšakėle su Jonava. Beje, tokiu atveju ataška į Klaipėdą nuo “Rail Baltica” maršruto galėų būti tiestina nuo Šiaulių, į Panevėžį – nuo Radviliškio. Turint geležinkelį nuo Latvijos iki Kauno per Šiaulius, jo tiesimas iki Kauno dar ir per Panevėžį, išperkant jam derlingiausias vidurio Lietuvos žemes, yra valstybiškai nepaiškinimas sprendimas.
Beje, valstybei yra aktualus ir geležinkelių sujungimo su Lenkija vietos klausimas. Matyt, Lietuvai ekonominiais ir saugumo sumetimais būtų tikslinga turėti nors pora tokių vietų. Kadangi galimybė iš Baltijos šalių vykti į Lenkiją yra tik per Balstogę (kito kelio iš Lietuvos geležinkeliais nėra), taigi arčiausias kelias iki jos būtų, jeigų abiejų šalių geležinkeliai susijungtų netoli Kapčiamiesčio. Be to, ši vieta ne tik geografiškai, bet ir ekonomiškai būtų tinkamiausia dar ir dėl to, kad yra svarbus susisiekimas Baltijos šalių uostams su Ukraina. Tad kodėl nesirūpinus konkrečiai susisiekimo su Druskininkais atkūrimu ir jo pratęsimu susitarus su Lenkija iki jai ten tinkamiausios vietos, juolab, kad tokiu atveju ir “Rail Baltica” maršrutas keleiviams nuo Vilniaus iki Balstogės sutrupėtų apie 200 km., be to, mažiau arba visai nereikėtų išpirkti žemės, kadangi geležinkelio pylimas iki Drusininkų yra.
Tačiau, kaip matyti, iš susitikimo Taline, ministras šių svarbių Lietuvai ir Baltijos šalims kausimų kokrečiai nebekelia, regis, jų nekėlė ir lankydamasis Lenkijoje.
Manau, daug svarbesnis klausimas yra Lietuvos rytinės ir pietinės sienos stiprinimas. Vietoje to, kad skubiai vykdyti priešraketinių ,priešlėktuvinių prieštankinių sistemų įrengimą visu Lietuvos pasieniu ( ypač pietrytiniu) , planuojamas “ministerijų miestelio” projektas…Be to inovacijų ministerija berods planuoja skrydžius į kosmosą? Dar betrūksta kaitalioti RAIL BALTICA projektą- prieš jo kaitaliojimus berods buvo ir Latvija bei Estija? Negi nepasimokyta iš 1991m. įvykių, kai šiokia tokia decentralizacija padėjo išlaikyti informacinį ryšį su laisvuoju pasauliu ? Gal Ukrainos pavyzdys paspartins Lietuvos gynybos planų įgyvendinimą?
Apie Latvijos ir Estijos pozicijas dėl “Rail Baltica” maršruto per Lietuvą viešos informacijos kaip ir nėra. Antai , Estijos prezidentas 2013 m. vizito į Lietuvą metu pareiškė, kad šio geležinkelio naudą Baltijos šalims mato tik iš sostinių susisiekimo greitąja “Rail Baltica”‘. Butkevičiaus valdymo metu po Vilniuje vykusio pasitarimo, kuriame buvo svarstomas ir maršruto Lietuvoje klausimas, Estijos ministras viešai pareiškė, kad Lietuvos valdžioje yra kvailių.
Akivaizdu, kad nesant maršruto per Vilnių didžioji Baltijos turistų srauto dalis atitektų Talinui ir Rygai. Tas pats su kroviniais Klaipėdai neturint europinės vėžės uostas tampa izoliuotas, kadangi Ryga, Talinas , o iš kitos pusės -Gdanskas,juos turėtų (Palemono centrinis intermodalis terminalasjuos skirstytų). Šiais atžvilgiais Lietuvos pasirinktas maršrutas Latviją su Estija tenkino, gal dėl to Estijos ministras ir pašiepė Lietuvos valdžią, pasakydamas, kad joje yra kvailių. Tai va kokioje padėtyje atsidurta dėl to maršruto. Ar ne dėl tų aplinkybių ministerija maršruto klausimu viešai nekomunikuoja.
Matyt,tuometis Estijos premjeras ir dabar būtų teisus,nes kai kas galimai nesupranta,kad dabar svarbiausias yra Lietuvos gynybos klausimas.
Jums tai suprantant, derėjo pridurti, bet tai padarau aš, kad už tuos iš ES gaunamus 400 mln. reikalinga ne dėl greitojo geležinkelo tiesimo tarp Kauno ir Panevėžio krapštytis, o reikalinga jį tiesti nuo Lenkijos sienos prie Kapčiamiesčio, pro Rūdininkų poligoną, sostinę Vilnių, Pabradės poligoną, mažiausiai iki Švenčionęlių, t.y. taip padidinti Lietuvos Pietryčių dalies gynybos karinį judrumą visame šiame nesaugiausiame ruože.
Daryti tokį pakeitimą, matyt, galima laikyti rinkėjų reikalavimu Susisiekimo ministrui. .
nesuprantu, kam reikalinga ta reilbaltika? Šiandien, o ne vakar, tikslas koks? Į Rygos turgų, į Varšuvos turgų? Ar tai nėra jau pasenęs projektas? Kitas klausimas, tai lėšų įsisavinimas… Tai iš Vilniaus į Rygą su persėdimu? Na, jau, na, jau, geriau jau autobusu ar savo automobiliu. Iš Turniškių į geležinkelio stotį, ten į traukinį, po to persėsti? Košmaras. Kiek laiko užimtų vien plačiąja Antakalnio gatve? Kai gali sėsti į Panamerą ir tiesiai šauti link Rygos turgaus pigesnių kiaušinių ar šprotų.
Kai yra geležinkelis, labai patogu greitai permesti didžiules karines pajėgas ten, kur sumanyta. Ir ne tik mums – ir kaimynams patogu. Kad ir kokiais tikslais.
vėžė bus rusiška? Ar kitokia?
Vakarietiška, manau? Bet ar tai ką keičia? Tik šiek tiek laiko sugaištama pakeisti „orientaciją”…
Vėžės esmė yra traukinio greitis ja važiuojant. Dabar Lietuvoje greičiausia vėžė yra iki 120 km/val., o tiesiama naujoji europinė būtų 249 km/val. Taigi tada Kaunas būtų pasiekiamas per 30 minučių, Ryga per 1 val 15 min. ir t.t.
Greitoji vėžė skirta keleiviams pervežti, tačiau Vilnius, kuris duotų pagrindinį keleivių srautą, Lietuvos valdžių yra paliktas už 100 km. nuo šios vėžės maršruto. Tai akivaizdi Vilniaus kaip Lietuvos sostinės izoliavimo politika. Ar tai čia Lietuvos valstybės interesai (! ?)…
Manau,labai reikėtų “izoliuoti” nuo grėsmės iš rytinės pusės šiuolaikinėmis priešraketinėmis sistemomis.
priklauso nuo vežės pločio??? Mes kalbame apie plotį: 1435 mm arba 1520 mm. Paskutinysis sakinys: ne valstybės, o valdžios interesai.