Viešojo susirinkimo metu visuomenei šią savaitę pristatytos keturios „Rail Balticos“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos alternatyvos. Projekto rengėjai supažindino gyventojus su siūlomomis alternatyvomis ir tolesniais projekto sprendiniais.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – numatė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos.
Nutiesta elektrifikuota „Rail Balticos“ geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad ja būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, taip pat oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis, turėti greitą ir patogų tarptautinį susisiekimą (pvz., nuo Kauno iki Varšuvos ar Rygos).
„Rail Balticos“ geležinkelio projektas svarbus ekonomikai, jis taip pat padidins visuomenės susisiekimo galimybes, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą, be to, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros.
Norėdami išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, turime ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę (traukinių važiavimo greitį, naujausių technologijų panaudojimą), bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius, todėl kviečiame visuomenę įsitraukti į šiuo metu vykstantį teritorijų planavimo procesą, diskutuojant drauge ieškoti geriausios alternatyvos“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Keturios ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos alternatyvos atrinktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę. Išanalizavus gautus rezultatus ir projekto rengėjų pateiktus pasiūlymus, dvi geriausiai keliamus tikslus atitinkančios alternatyvos – 3A ir 6A.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija nagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus ir klausimus, užklausas pateikusiems asmenims bus motyvuotai paaiškinta ir raštu atsakyta per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos.
Pasibaigus viešinimo procedūrai, atsakius į gyventojų klausimus ir išnagrinėjus visas gautas pastabas, bus patvirtinta optimali trasos alternatyva. Tuomet bus planuojami konkretūs, su visuomene aptarti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros sprendiniai.
Tik po to – konkretizuotų sprendinių etape jau bus formuojami ir konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir teisės aktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.
Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
“Rail Baltica” geležinkelis nuo Kauno iki Lenkijos sienos juk jau 7 metai kaip yra. Jis baigtas tiesti 2015 metais, tiesimo darbams išleista 365 mln. eurų. Tiesa, vežti juo kaip ir nėra ką. Kad būtų iš jo kokia nauda, kad atsipirktų – iš ministerijos viešai nieko netenka girdėti.
Kroviniams vežti tos nutiestos vėžės greičio pakanka, o keleivių srauto Balstogės kryptimi galima sakyti nėra. Lenkija iš savo pusės greitesnio geležinkelio statyti nesiima ir vargu, kad galėtų rastis kaimynės interesas jo statyboms link Šeštokų. Tokiu atveju Lietuvai ir toliau leisti pinigus geležinkeliui nuo Kauno Lenkijos sienos kryptimi yra lėšų švaistymas. Greitojo geležinkelio Lenkijos kryptimi ekonominė ir politinė prasmė galėtų būti sujungiant juo Vilnių – Druskininkus – Augustavą. Be abejonės šiuo atveju ir žemė būtų pigesnė, o iki Druskininkų netgi nebūtų tam reikalo, kadangi iki Druskininkų geležinkelio pylimas jau yra. Tačiau, kaip matyti, pasiūlymai dėl šio varianto ministerijos nedomina. Nors gali būti, kad, užsakydama ir pirkdama alternatyvius pasiūlymus jau netinkamai nutiestai vėžei, švaisto ES lėšas.
Jau esamos – pakankamo pločio juostos šalia esamo geležinkelio Jonava-Ryga sutaupytų gal dešimteriopai ir lėšas žemių išpirkimui, ir šių juostų pertvarkymui. Siūlomas projektas pro Panevėžį eitų pro gausiai apgyvendintas ir naudojamas žemes. Naujosios juostos nauda Kaunas-Panevėžys tikrai neatsvertų nuostolių ir nepatogumų atkertant gyvenvietes ir dirbamus laukus. Juokingai skamba, kad Juosta pro Panevėžį sutrumpintų atstumą tarp Jonavos ir Rygos. Juokingi žemėlapio braižymai, pažymint žemėlapį tiese(!) į Rygą. Negi ir latviai ruošiasi pravesti vėžę 15-20 kilometrų į rytus nuo Rygos, nutiesiant papildomą atkarpą (kaip lietuviai į Vilnių)? Kažkaip kvaila projektuoti tokį geležinkelį, kuris neturi sąsajų su kitomis dabar esamomis geležinkelio trasomis! Kažkam dar ir vaikiška idėja atkarpą į Klaipėdą projektuoti nuo Kauno NET NEMATANT ESAMŲ TRASŲ… ESAMOS jau išpirktos geležinkelio trasos turi būti paprasčiausiai papildomos europine vėže. Negali būt, kad projektuotojai per gudrūs pamatyti paprastą žemėlapį ir neigti galimybę tobulinti esamas trasas…
AntivalstybiškaI gaunasi, kai kiekvienas kiekvieno miesto projektuotojas stengiasi tiesti geležinkelį pro savo buvusią tėviškę – NEPAMIRŠDAMAS, KAD DABAR JAM SVARBIAUSIA – VILNIUS… Pasienio miestas tas Vinius Lietuvai ir visai Europos Sąjungai – NEGI NAMATOTE?!
Ūkiškas tvarkymasis, lėšų taupymas netinka! Mes ne ubagai, mums pigaus projekto nereikia! Taškas.
Prašom teikti siūlymus, kaip galima pabranginti. Gal, pvz., išilgai viso kelio, abipus, keliomis eilėmis palmių, ar kitų ne mūsų klimato medžių apsodinti? Arba po velnio ratą kas kelis kilometrus?
Pasakos, pasakos, pasakos… Kiek lėšų jau įsisavinta ir kiek dar ketinama? Ar užbaigs už 100 metų? Kas, kur ir KO tuo traukiniu važiuos?
Važiuotų taip, kaip aš važinėju 2 kartus per savaitę per pusę Lietuvos slaugyti senutės. Važiuotų taip, kaip važinėja Anglijoje arba Italijoje. TI REIKĖTŲ NUSTATYTI REKIAMUS GRAFIKUS IR JŲ NEKAITALIOTI! Pastovumas būtų “keliautojų” pritraukimas. Beje – kodėl geležinkeliečiai keleivius vadina “keliautojaius”?
Tikitės, kad tarptautinis greitasis (!) traukinys sustos Žąsliuose ar Pravieniškėse? Ar teko važiuoti būtent tokiais traukiniais Vakarų Europoje? Man teko nemažai. Bus kokie keli sustojimai Lietuvoje, bet ne prie kiekvieno stulpo. Bet bus galima važiuoti į Rygos turgų.
Jokia naujiena dėl sustojimų ir dėl greičių net lietuviui jonaviečiui. Kijevas-Ryga stodavo Vilniuje ir Šiauliuose, nors ne greitasis. Vilnius-Klaipėda važiuodavo 140 kM/h greičiu ir sugebėdavo stoti “net” Jonavoje. Lietuvai tokio greičio – pakanka. Dabar kažkodėl greitis apie 120 kM/h. Ir pastovūs remontai! Beje – o gal gerai mums toks traukinys, jei stotų Kaune ir gal Panevėžyje? Tik kaip visada – niekas negalvotų apie PERSĖDIMUS. Klaipėda-Vilnius pravažiuotų tarp Jonavos ir Kėdainių gal net nepastebėjęs kelio Vilnius-Klaipėda… Nesigirkime 3 miestais Lietuvoje. Buvo, kad Vilnius-Klaipėda stodavo 8 “miesteliuose” ir nuvažiuodavo per 2 val. 40 min. Nepakaktų? Bandytume aplenkti autostrada? Bukiausia žinia būtų, jei tas “railbaltika” stodamas Kaune ir Panevėžyje net nematytų šių miestų stočių ir negalvotų apie persėdimus. Nors iš 2 miestų! Sakot – ir “Europoje” greitieji traukiniai nepriima keleivių persėdimui ir mažesnių miestelių? Kažkaip netikiu!
pažvelkite į tvarkaraščius
Suklydau. Esu važiavęs iki Klaipėdos, kai iš Vilniaus Traukinys rodė atvykstantis per apie 3 valandas ir 40 minučių. Jonava-Šiauliai – 1 val. 8(?) min. berods? Bet buvo puiki nuotaika – “kad taip visada”!
,,Kiek lėšų jau įsi-sa-vinta ir kiek dar ketinama?”
Ar ne tai turėta galvoje –
Kiek lėšų jau įsi-pasi-sa-vinta ir kiek dar ketinama?
Viceministrės yra sakoma, kad “Rail Baltica” siekiama ‘turėti greitą ir patogų tarptautinį susisiekimą (pvz., nuo Kauno iki Varšuvos ar Rygos)”. Betgi tarptautinis susisiekimas tik nuo Kauno, o ne nuo Vilniaus, negali būti laikoma šaliai nei patogiu, nei greitu, netgi atvirkščiai – varganu. Juk tarptautiniai ryšiai eina per sostines – Kaunas nėra ja, be to, Vilnius ne mažiau kaip 3 kartus didesnis už Kauną. Tokiu atveju didžiajai daliai šalies gyventojų, o ir pačiam Kaunui, apskritai keleiviams nuo Latvijos, Estijos važiuoti į Varšuvą (Vakarus) per Vilnių-Druskininkus būtų apie 50 km arčiau negu per Kazlų Rūdą -Elką. Taigi “Rail Baltica” maršrutas per Kauną yra ekonomiškai ir politiškai kenkėjiškas – ne valstybės interesų padiktuotas. Jo tiesimas nuo Kauno iki Lenkijos sienos atidėtinas paskutiniam darbų etapui. Yra būtina, kad su “Rail Baltica” objekto reikalais plačiau būtų supažindinama visa Lietuva, ne pro šalį būtų, kad tais reikalais susidomėtų ir STT, o gal net ES prokuratūra.
Projektas kurtas SS laikais? Jei tais, tai keista, kad ne per Mažeikių MN. Ar ten jau nebesidarbuoja?
…apie projektą išgirdau apie kokius 2006 ar 2007 metus, ne vėliau, štai kiek metų praėjo…
Ir nuo to laiko ne sykį gerintas…
Vilnius 3 kartus didesnis už Vilnių?! Net pridėjus Vievį ir Nemenčinę Vilniaus AGLOMERACIJA vargu ar būtų didesnė bent 1,5 karto. O jei prie Kauno jungiant Jonavą, Prienus? Juk taip REALIAI ir yra, nes susisiekimas ir trauka iš šių “miestelių” į Kauną – kaip iš Kauno priemiesčių! Taigi – su aplinkiniais vilų, kotedžų ir gamybinių sferų “miegamaisiais” rajonais – Kauno aglomeracija – NEABEJOJU – didesnė už Vilnių su visomis Vilnių ir Trakus supančiomis giriomis…
Mėgstu būti teisus. Ar matėte patvirtintą dokumentą apie aglomeracijas? Kažkodėl pažymėtos tik 2 – IR KEISTA, kad jos sutampa su miestų ribomis! Turbūt net neatsiejamas nuo Kauno Domeikavos kaimas su 3,3 tūkstančio gyventojų – nesiskaito šio dokumento aglomeracijos ribose! Beje – Jūsų žiniai. Net “aglomeracijos”, įvilktos į miestų ribų rėmus skiriasi tik kaip 550 tūkst. Vilniuje ir 350 Kaune! Nors kiti duomenys tikrai rodo 550 prieš 300. Tai kur čia jums 3 kartai?! Beje – realus negyvenamų sklypų tarpas tarp Kauno ir Jonavos – apie 10 kM. Netgi panašu, kaip tarp Vilniaus ir Grigiškių? TIKROJI Kauno AGLOMERACIJA – didesnė už Vilniaus!
Čia jau nieko bendro su objektyvumu neturintys – kauniškai mandri paties išsivedžiojimai sau…
O taip didžiuojuosi savo OBJEKTYVUMU. Kovoju su “ne savų” menkinimu… Menkina vilniečiai VISĄ LIETUVĄ! Ne kaunietis aš. Tik paprasčiausiai- matau kur ir iš kur VYKSTA TRAUKA. Iš Jonavos – daugelis (gal net 1/4?) kasdien važinėja į darbus Kaune. Tik į jūsų(?) Vilnių – ne. Gal – keletas ir važiuoja, kurie varto 10 tūkstančių? Iš Kretingos, Palangos – Taip važinėja į Klaipėdą ir atvirkščiai. Iš Kuršėnų ir Radviliškio transporto gausa į Šiaulius ir atgal. Gerai kai VILNIUJE būna net priimami dokumentai dėl AGLOMERACIJŲ. Tai reikėtų ir OBJEKTYVIAI SKAIČIUOTI gyventojų judėjimus AGLOMERACIJŲ ribose. Tik labai keista – kodėl “aglomeracijomis” vadinami tik 2 miestai – IR KEISČIAUSIA – kad tik savo ribose?! Net nekalbant apie Kauną ir Jonavą… Klaipėdą ir Gargždus… Prie Kauno prisišliejusios Domeikava, Karmėlava, Garliava, Raudondvaris – taip pat ne Kauno aglomeracija?! Juk šios minėtos gyvenamos vietos kai kur net nesuprasi kur riba miesto(aglomeracijos!) ir kur, pavyzdžiui, Domeikavos “kaimas” su 3,5 tūkstančių gyventojų. PASIDOMĖKITE pats! Kas čia iš mūsų neobjektyvesnis?
Kodėl stebiuosi susisiekimo specialistų-kartografų darbu. Žmonės kažkaip įtikinti, kad per Panevėžį iš Kauno Ryga arčiau? Išvedus tieses Google maps žiniomis, Kaunas-Šiauliai-Ryga – 244 kM. Kaunas-Panevėžys-Ryga – 246 kM. Kam tie įrodinėjimai, kad atstumas trumpės, jei statysite (ir visai ne pagal tiesę!) naują ne trumpesnį(?) geležinkelį? Dar… Netikime, kad per Vilnių atstumas nuo Suvalkų iki Rygos šimtu kilometrų tolimesnis? Ir visvien siūlome statyti visiškai naują geležinkelį?! Kam šitie pseudo-įrodinėjimai, jei net ne specialistui aišku, kad ne dėl artimesnių atstumų ir lėšų taupymo kažkodėl LAIMI PANEVĖŽYS IR VILNIUS? Kieno čia interesai branginti ir ilginti, neišnaudoti esamos infrastruktūros? Kažkodėl Šiauliai ir visa šiaurės-vidurio Lietuva – Vilniui ir Panevėžiui priešas? Kodėl? Kad taip yra – visiems aišku…
Matome, matome, kad Kauno ateitis yra būti pakelės Vilnius – Klaipėda miesteliu, į kurį tik savo reikalams atlikti – prispyrus teužsuktina…
Ponai, sovietmečiu buvo traukinys Čaika (Žuvėdra) Minskas – Vilnius – Ryga – Talinas. Juo man teko dažnai ne vienerius metus važiuoti iš Lietuvos į Rygą ir atgal. Ne pro Kauną, pro Radviliškį, Šiaulius. Jau seniausiai galėjo būti toks traukinys Vilnius – Ryga – Talinas: tegu neypatingai greitas, ne viršgarsinis, bet nestojantis prie kiekvienos karčiamos. Kodėl tokio nėra? Patogaus, šiuolaikiško (!), pakankamai greito? Todėl, kad nėra paklausos! Tai kas ta reilbaltika keliaus, ką gabens ir t.t.? Jei nėra paklausos šiandien, nebus ir rytoj. O į Helsinkį, Varšuvą yra puikus susisiekimas oru. Ar ne todėl, kad tas projektas yra burbulas, jis taip tempiamas, stumdomas ir įkyriausiai Alke viešinamas?
jei neatsipirks. Vis vien jau
Lietuvai trūksta pinigų: biudžeto lėšų poreikis išaugo 34 kartus (114)
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuvai-truksta-pinigu-biudzeto-lesu-poreikis-isaugo-34-kartus/
,,Valstybės kontrolė ir Registrų centras Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pateikė šiurpią, švelniai tariant, informaciją. Pasirodo, dėl institucijoms pateikiamų įvairių Registrų centro duomenų šalies biudžeto išlaidos 2020-aisiais padidėjo net 33,7 karto.”
Ech, pamirat’, tak s muzykoj!
tai kokios konkrečiai eilutės biudžete taip nežmoniškai išsipūtė – pastojo?
ar mokesčių mokėtojai gali apie tai sužinoti?
išlaidos kam padidėjo?
Jūs, Žemyna, gyvenate Vilniuje, užsukite, prašau, į FM, pasiteiraukite
pasigerėkite tuo pačiu fontanu Vašingtono a.
gražios dienos
ačiū
Vis dar beldžiuosi.
O kur išleido pinigus, Respublikoje parašyta
Esant 249 km/val greičiui ir sustojant tik Panevėžyje ar Šiauliuose (priklausomai per kur eitų greitoji vėžė) Ryga iš Vilniaus galėtų būti pasiekiama per 1 val. 15 min, o Talinas dar už valandos, paklausa važiuoti greituoju “Rail Baltica” Vilnius- Ryga – Talinas kaip mat pakankama susidarytų. Skrydžiai iš Vilniaus į Rygą, Taliną taptų nukonkuruoti šio greitojo traukinio. Suprantama, kad skrydžius į Varšuvą, Helsinkį sunku būtų nukonkuruoti, ypač į Varšuvą, nes didžiausias greitis Lenkijos teritorijoje yra tik 160 km/val ir tai tebūtų tik kelio Balstogė – Varšuva dalyje.
Tokį greitąjį geležinkelį už ES lėšas jau buvo galima turėti 2018 metais – minint Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metį. Tačiau, – keista, bet, matyt, kad Lietuvos valdžiai nebuvo svarbu, kad “Rail Baltica” maršrutas eitų per Vilnių. Tad pakniopstomis šokta, kad ir neatitinkančios “Rail Baltica” techninių reikalavimų, europinės vėžės tiesimo nuo Kauno iki Lenkijos sienos, t.y. į niekur, neaiškios transportavimo paskirties bei apskritai nesant akivaizdžios jos naudos perspektyvų. Taip įsisavinus 365 mln. ES lėšų, vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos buvo baigta 2015 metais. Iš to sprendimo gavosi taip, kad ta vėže nuo Kauno iki Lenkijos sienos važiuoti nėra kam, o tarp Vilniaus- Rygos-Talino esant paklausai greitoji vėžė netiesta iki šiol.
Tad tai, kad iki šiol neturime 249 km/val greitosios vėžės jungiančios Vilnių-Rygą-Taliną, yra ne paklausos nebuvimo reikalas, tai veikiau lėmė ir lemia regiono strateginiai interesai, kad Vilnius neįsitvirtintų pasaulio sąmonėje kaip Lietuva, kaip jos sostinė. Beje, šis priešiškumas Vilniui gali būti sutampantis su šlėktiškomis Kauno, o gal ir Rygos ambicijomis. Reikalai čia politiškai ne tokie jau nekalti…
O aš galvojau – ar gali būti tokie – “Vilniaus provincialai”…
Kalbi lyg koks – “Co to ja, co to kamizielka moja”…
O gal galima gauti: Kaunas > Prienai > Alytus > Druskininkai marsruta?
Po karo Baltarusiai gales istot i EU ir apjungt Balkstoge su Druskininkais per Gdanska 😀
Maršrutui : Kaunas- Prienai-Alytus -Druskininkai valstybinės prasmės nematyčiau…
Ne tik Baltarusijos stojimo į ES, bet ir Lenkijos buvimo perspektyvos joje yra ne mažiau miglotos. Antai, kokius vėjus prieš ES kelia Lenkijos Kačinskis su Moraveckiu.
Todėl “Rail Baltica” 249 km/val greičio linija dabar ir perspektyvoje Baltijos šalims, o gal ir Suomijai, tarpusaviam susisiekimui, turizmui pritraukti visų pirma reikalinga sujungti savo sostines. Šios greitosios (keleivinės) vėžės maršrutas galėtų eiti dabar esamu pylimu: Ryga- Jelgava- Šiauliai- Vilnius arba Ryga- Bauskė- Panevėžys- Vilnius. Pastaruoju atveju būtų reikalinga valstybei išpirkus žemę statyti naują pylimą ir tiltą per Nerį. Baltijos šalims turint tokio greičio ir maršruto vėžę bei naudą iš to būtų galima spręsti kiek gali būti naudos ją pratęsti per Druskininkus iki Balstogės (Augustavo) Lenkijoje. Visais atvejai jos maršrutas Lietuvai, Baltijos valstybėms būtų naudingiausias, kai eitų per Vilnių. Netgi iš Kauno iki Balstogės per Vilnių, Druskininkus būtų apie 50 km arčiau negu per Kazlų Rūdą, Elką (Lenkijoje).
Linkiu daugiau valstybinio mąstymo ,gerbiamasis Kažin. Negi tamstai nusispjaut, kas vyksta už Vilniaus? Provincijoje ir taip uždaromi ligoninių skyriai, mokyklos, bibliotekos- manau, einama neeuropietišku keliu. Ar tamstai labiau patinka vienos valstybės į rytus nuo Lietuvos ( dabartinėmis aplinkybėmis nenoriu minėti jos pavadinimo) politika beveik viską koncentruoti tik sostinėje M. Geriau atkreipkite dėmesį į Vokietiją- dalis ministerijų Bonos mieste, dalis- Berlyne. Centrinis Vokietijos bankas ( kaip ir Europos centrinis bankas) yra Frankfurte prie Maino, o ne sostinėje Berlyne.