Strateginės aplinkybės

Vakar Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija iškvietė Didžiosios Britanijos ambasadorių Maskvoje Naidželą Keisį (Nigel Casey), kuriam buvo išreikštas griežtas protestas dėl ministro Deivido Kamerono pareiškimo, kad Ukrainai leidžiama rengti atakas Rusijos teritorijoje naudojant britų ginklus.

Rusijos teroristai ir karo nusikaltėliai nurodo, kad Didžioji Britanija tapo „de facto“ „konflikto“ šalimi.

Ambasadoriui buvo pasakyta, kad Rusijos pusė Kamerono žodžius vertina kaip rimto eskalavimo įrodymą, todėl Londonas įspėjamas, kad po britų ginklų panaudojimo Rusijos teritorijoje, Maskva pasilieka sau teisę smogti britų kariniams objektams Ukrainoje ir už jos ribų.

Kremliaus isterija ir atviri grasinimai karu Jungtinei Karalystei rodo, kad Putino chunta paniškai bijo precizinių, triuškinamų smūgių į Rusijos teritoriją.

Londonas turi nesudrebėti, o Kijevas smūgiuoti į ordos auksinio kiaušinio gyvybinius objektus, ir režimas išsidraskys tarpusavyje. Tą Putinas kuo puikiausiai suvokia.

Tačiau to, ką suvokia Putinas, nebesuvokia Emanuelis Makronas, pareiškęs Si Dzinpingui, kad Prancūzija nesėdi vienoje valtyje su Ukraina ir nesiekia Kremliaus režimo pakeitimo.

Lįsdamas į užpakalį Pekinui, Makronas nulipo nuo karo žirgo ir pataikūniškai pagaliukais ryja pekino antį su kiniškais ryžiais.

Tuo tarpu Si Dzinpingas pareiškė, kad Kinija ketina bendradarbiauti su Prancūzija, kad „išspręstų Ukrainos krizę“. Tačiau, mūsų matymu, tai širma, po kuria paslėptas ekonominis spaudimas Paryžiui.

Nors Si pareiškė, kad „supranta Ukrainos krizės grėsmes europiečiams“, iš esmės buvo kalbama apie Kinijos – Prancūzijos, o tuo pačiu Kinijos – ES santykius.

Kinų vyrkomunistas gudriai šypsodamasis viena lūpų puse suokė apie pastangas išvengti ekonominio karo su Europa, kita puse – gąsdino naujais muitais Europos prekėms, tame tarpe prancūziškam brendžiui, tuo sukeldamas paniką šalies alkoholio pramonėje, kuriai, kaip ir kitiems verslams, Kinijos rinkos praradimas būtų katastrofa.

Klastingasis komunistas taip pat pareiškė susirūpinimą dėl ES tyrimo subsidijuojamiems Kinijos elektromobiliams.

Šie štrichai liudija apie tai, jog Pekino galva atvyko į Europą būtent dėl ekonominio karo, grasindamas europiečiams milžiniškos Kinijos rinkos praradimu. Si, be abejo, išnaudojo Makrono „kortą”, kurią Paryžius ištraukė praėjusio Prancūzijos vizito Pekine metu, kuomet Makronas pareiškė, kad jo šalis nebūtinai paklus JAV, kuomet kalbama apie santykius su Kinija.

Paryžiuje su Si Dzinpingu susitiko ir Europos Komisijos pirmininkė Uršulė von der Lejen. Pasak politikės, susitikime „ypač buvo kalbama apie Ukrainą ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose“.

Politikė pabrėžė, kad Si Dzinpingas atliko svarbų vaidmenį mažinant Rusijos branduolines grėsmes, prašydama netiekti Maskvai dvejopo naudojimo prekių, kurios vėliau atsiduria fronte.

Vakar Rusija paskelbė, kad netrukus pradės naujas pratybas, kuriose bus panaudotas taktinis branduolinis ginklas. Putino kilimėlis spaudai Peskovas pareiškė, kad Maskvą tam provokuoja precedento neturintys Vakarų lyderių pareiškimai, o pirmiausia, Makrono pritarimas užsienio karių buvimui Ukrainoje.

Štai čia ir išryškėja didžioji kinų drakono klasta. Kovodamas su Vašingtonu, Pekinas savo ir Maskvos rankomis gąsdina Europą karu ir ekonominiu nuosmukiu, jei bus nepaisoma Kinijos interesų.

Tuo pačiu vykdoma atvira ir beprecedentė ekonominė invazija į ES rinką su visais šantažui būdingais elementais. Visi suvokiame, kas nutiks Europos automobilių pramonei, jei ES rinka bus užversta pigiais kiniškais kledarais.

Ir nors Uršulė von der Lejen dėkojo Si, kad pastarasis pažabojo Putiną branduolinio šantažo srityje, „ant tų žodžių“ Putinas skelbia branduolines pratybas.

Ar galima visa tai vertinti kaip nors kitaip, kaip ne sinchronizuotą ES skaldymą, bauginimą ir leidimą kinų drakonui siurbti Europos finansinį kraują?

Šiame žaidime pirmu smuiku griežia Pekinas, pasodinęs ant adatos Maskvą, sunaikinęs Rusijos ekonominę nepriklausomybę ir dabar ant tos pačios adatos sodina Europą.

Visa tai – siekis tapti pirmąja ekonomika pasaulyje išstumiant iš didžių rinkų JAV.

Reikšmingi postūmiai

Iš Rusijos buvo atšauktas Vokietijos ambasadorius Rusijoje Aleksanderis Grafas Lambsdorfas, kad aptartų naujausias Maskvos kibernetines atakas. Jose šįkart Rusijos taikinyje buvo kanclerio Olafo Šolco socialdemokratų nariai.

Vokietijos vyriausybė į kibernetinę ataką žiūri „labai rimtai“ ir laiko tai veiksmu „prieš (mūsų) liberaliąją demokratiją“, praneša ministerijos atstovas spaudai.

Neseniai baigtas Vokietijos vyriausybės tyrimas parodė, kad kibernetinę ataką įvykdė su Maskvos karinės žvalgybos agentūra GRU susijusi grupė, žinoma kaip APT28 arba „Fancy Bear“.

Manoma, kad atakas prieš Vokietijos gynybos ir aviacijos įmones, rusų diversantai pradėjo maždaug prieš dvejus metus. „Fancy Bear“ išnaudojo nežinomą „Microsoft Outlook“ programinės įrangos pažeidžiamumą, kad pakenktų el. pašto paskyroms. Kibernetinė ataka vyko ir Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje bei Švedijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas Lietuvoje pareiškė, kad Berlynas yra tvirtai pasiryžęs ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos. Šolcas lankėsi Pabradėje, Vokietijai ruošiantis nuolat dislokuoti apie 4800 karių Bundesvero brigadą Lietuvos saugumui paremti. Tai pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai pokario Vokietija nuolat dislokuoja karius už savo sienų.

Bundesvero brigada pilną kovinę parengtį planuoja pasiekti 2027 m.

Veiksmai ant žemės

Į Ukrainą jau atgabentos raketos, skirtos oro gynybos sistemoms „Patriot“, pranešė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

„Šios raketos yra skirtos oro gynybai ir turėtų būti labai aišku, kad jos skirtos tam, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo atakų, kurias patiria iš Rusijos“, – pareiškė Ispanijos gynybos vadovė.

Fronto linijoje įvyko 97 susirėmimai. Rusai paleido 2 raketas, surengė ir 83 oro antskrydžius, 101 apšaudymą iš įvairių ugnies sistemų.

Lietuvoje

Tęsiasi kažkas panašaus į prezidento rinkimų debatus. Kalbančios galvos ginčijasi, žada, mėto žinutes elektoratui – sėja informacinį grūdą ir nuodą.

Kai kurie prelegentai tai daro atvirai, visiškai paprastai ir primityviai šerdami rinkėją jam patinkančiomis žinutėmis.

Vilkai avių bandai žada po rinkimų tapti vegetarais.

Nesunku paskaičiuoti, kiek Lietuvoje prieš Stambulo konvenciją, kiek antivakserių, vairuotojų, pensininkų, turinčių nekilnojamąjį turtą – štai ir dirva melui bei pažadams.

Gali apsiputojęs pasakoti, kaip pataisysi kelius, sumažinsi PVM, padidinsi pensijas, apsaugosi Lietuvą nuo homoseksualų invazijos, Europos, kaip panaikinsi mokesčius ir visus kitus kliedesius.

Turėtų būti keista, bet tik ne Lietuvoje, kad dauguma kandidatų į prezidento postą kalba apie šalies vidaus ekonomikos reiklaus, tarsi ketintų tapti premjerais, nors Lietuvos prezidentas pirmiausia atsako už mūsų visų saugumą ir užsienio politiką. Prioritetai labai tikslūs ir aiškūs.

Tačiau kaip gi nemėtyti pilkai masei masalo, ant kurio užkibs šimtai tūkstančių naivuolių ir pasakys – „vo, tas tai gerai kalba – až tū ir balsuosiu”. Toks yra bent penkių iš aštuonių kandidatų tikslas – sąvokomis, jų pateikimo maniera „įtikti” masėms ir paskleisti kuo daugiau daugumai įtinkančių pramanų.

Šiame cirke mums įdomus vienas svarbus aspektas: kandidatai turėtų deklaruoti ne tik, kas juos remia finansiškai, bet kas rašo kalbas ir ruošia rinkimų strategijos žinutes. Iš kai kurių asmenų burnų sklindantys pranešimai mums skamba tiksliai Kremliaus kurantų garsais.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.