Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Razauskas. Vergo skundas

Dainius Razauskas, www.alkas.lt
2024-05-07 07:00:00
13
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, „Būdo“ redaktorius, mitologas, dr. Dainius Razauskas | Jono Vaiškūno nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, „Būdo“ redaktorius, mitologas, dr. Dainius Razauskas | Jono Vaiškūno nuotr.

Ar pamenate, kaip darbovietėse buvo atsisakyta grynųjų pinigų ir algos darbuotojams pradėtos pervedinėti į banką?

Anksčiau juk išmokėdavo grynais, algų dieną išsirikiuoja eilutė prie kasos langelio, ir kiekvienas gauna savo uždarbį į rankas, nuo stambiausių kupiūrų ligi paskutinio cento. Ir tada, kas pasitaupo, gali kišti į kojinę arba nešti į banką. Bankas tikrai geriau: ir saugiau, ir palūkanas moka.

Jei pamenate, bankas gyvena iš indėlininkų suneštų pinigų, tuos pinigus įdarbindamas ir gaudamas pelną, iš to pelno ir mokėdamas indėlininkams palūkanas, kaip tik už tai, kad jie savo pinigus laiko banke. Nes galėtų juos išsiimti ir susikišti atgal į kojinę. O šitaip išeina abipusė nauda, ir visi patenkinti.

Atsiradus elektroniniams pinigams, algas pasidarė galima išmokėti nebe grynais į rankas, o tiesiai į banką. Viena vertus, bankas ir šiaip geriau, kas gali ką pasakyti prieš banką!? Antra vertus, pasidarė galima visai atsisakyti inkasacijos.

Inkasacija – grynųjų pinigų vežiojimas ir saugojimas – brangiai kainuoja. Pamenate, važinėdavo tokie šarvuoti mikroautobusiukai su dviem ginkluotais apsaugininkais. Ir taip į kiekvieną darbovietę mažiausiai po kartą į mėnesį. Darbovietėje irgi – seifas, grotos ir t. t. Ir staiga viso šito nebereikia! Milžiniška nauda. Valstybė, bankas, darbovietė sutaupė krūvą pinigų. Tikra pažanga!

***

Gal pamenate, ar kam nors dėl to proporcingai buvo padidėjusi alga? Bent aš tokių atvejų nežinau. Vadinasi, naudą pasidalijo – kas? Teisingai – valstybė, bankas, darbovietė. Tiesa, nesu tikras dėl kiekvienos darbovietės, įstaigos, įmonės, net ir dėl valstybės ne visai, tačiau bankas – tai jau tikrai.

Užtat patogumo ir pažangos kliuvo visiems! Bankas visiems išdavė po kortelę, su kuria iš bankomato galėjai atsiimti savo pinigų, kiek tau reikia, o kitus automatiškai palikti banke. Parduotuvės perėjo prie atsiskaitymų kortelėmis, atsirado internetinė bankininkystė, ir savo pinigų iš banko galėjai nebeatsiimti visai – visi tavo pinigai nuo pat pradžių saugiai guli banke, o tu tik pervedi už pirkinį, kiek reikia, tik pridedi kortelę, ir jokie gelžgaliai nebesveria kišenės.

Patogumas ir pažanga taip apmojo akis, kad niekas nė nepastebėjo, jog nebeturi pasirinkimo. Jei kas bent iš smalsumo būtų taręs žodį prieš, darbovietėje būtų išgirdęs: „Mes dėl tavęs vieno kasos nelaikysime!“

Šitaip pažangos vardu valdžia mus suvarė į banką kaip Orvelo gyvulius. Mus, dar taip neseniai ištrūkusius iš sovietų tvarto, vėl suvarė į kitą tvartą, šįsyk į privatų. Šiaip ar taip, bankas pasidarė privalomas.

Ir vos tik bankas pasidarė privalomas, jis liovėsi pelnęsis (ar tikrai?) iš mūsų pinigų – bankas pradėjo mums „teikti paslaugas“. O už paslaugas, suprantama, reikia susimokėti.

Pirmiausia – mėnesinis kortelės mokestis. Gal pamenate sutartį, kurią savanoriškai-privalomai visiems teko pasirašyti? Ten būdavo tokia eilutė su kortelės įkainiu. Beje, jei darbovietėje atsirasdavo akylesnis, drąsesnis administratorius ar teisininkas, kartais pavykdavo tą eilutę iš sutarties pašalinti, ir kortelės mokesčio, bent kurį laiką, mokėti nereikėjo.

Paskui, kai gyvenimas be banko pasidarė išvis nebeįsivaizduojamas, „savaime“ atsirado apribojimai perlaidoms ir atsiimamiems gryniesiems. Pradžioje tarsi saugumo sumetimais, bet netrukus internetinės bankinės operacijos tapo apmokestintos (tai juk „paslauga“!), o atsiimant grynųjų daugiau nei banko nustatyta suma, už juos irgi teko susimokėti. Susimokėti bankui už tai, kad atiduoda tau šiek tiek tavo pinigų. Nes tai banko tau teikiama „paslauga“!

Paskui atsirado „paslaugų planai“. Už kortelę ir bankines operacijas atskirai mokėti nuo šiol nebereikės (tai buvo pristatyta kaip nuolaida, kaip malonė), užtat klientui dabar reikės pasirinkti „planą“, kuriame surašytos banko jam teikiamos „paslaugos“ (iš tikrųjų – vienašališkai jam primestos sąlygos) ir nustatytas atitinkamas „plano“ mokestis. Pavyzdžiui, jeigu tavo „plano“ mėnesinis mokestis 1 euras, tai gali savo pinigų nemokamai atgauti tiek, o jei „plano“ mokestis 2 eurai, tai daugiau, ir pan.

Neseniai į kažkokią LRT radijo laidą paskambino moteris ir pasakė: „Kaip čia yra, kad mes savo uždirbtus pinigus turime iš banko išsipirkti!“ Laidos vedėja šią pastabą nutylėjo, o aš atvirkščiai – laidos pavadinimą ir paskirtį pamiršau, tik šią pastabą prisimenu. Nes moteris vienu sakiniu pasakė pačią esmę, gryną tiesą. Radijas ją turbūt privalo nutylėti, kaip prie sovietų…

***

Paskui vieną sykį internetu kažką pirkau, ir, atliekant mokėjimą, operacija staiga įstrigo, o ant ekrano iššoko langas, perspėjantis, jog bankas naudoja slapukus, ir aš privaląs sutikti su jais visais ar bent su būtinaisiais. Slapukų pasirinkimas štai čia, banko slapukų politika štai čia (lapų lapai smulkiu šriftu, kaip visada).

Tuokart su slapukais nesutikau, todėl nieko nenusipirkau. Mano elektroninės bankininkystės „paslauga“ buvo priverstinai sustabdyta.

Noriu priminti, kad su banku esu pasirašęs elektroninės bankininkystės sutartį, kurioje bankas įsipareigojo man ją užtikrinti, o aš iš anksto sutikau su visomis būtinomis techninėmis priemonėmis. Tai esminis skirtumas tarp banko ir bet kokios kitos privačios įmonės, kuri išties gali atverti arba užverti prieigą pagal savo užgaidas.

Kaipgi bankas gali stabdyti mane vidury pirkimo ir kelti papildomas sąlygas? Juk tai mano pinigai? Bet… ar tikrai?

Žiaurus klausimas: ar banke (tiksliau, banko) laikomi mano pinigai tikrai tebėra mano?

Bandžiau aiškintis, rašiau ir pačiam bankui, ir jį prižiūrėti turinčiam Lietuvos bankui, ir dar šen bei ten. Visi kažkodėl mane guodė dėl slapukų. Bet kuo čia dėti slapukai? Juk slapukai – tik dingstis. Svarbiausia, kad bet kokią mano bankinę operaciją bankas gali savavališkai sustabdyti ir iškelti jai papildomą sąlygą.

O ką, jeigu vietoj slapukų būtų koks kitas reikalavimas? Pavyzdžiui, skubiai perku paskutinį bilietą į lėktuvą ar koncertą, o bankas mane sustabdo ir pareikalauja: „Norėdami tęsti operaciją, privalote pasirašyti tą ir aną.“ Blogiausia, kad daugybė Lietuvos piliečių nemirktelėję pasirašys. Bet ką.

Tąsyk elektroninės bankininkystės neturėjau apie mėnesį ar daugiau. Nei teisingumo rasti, nei kieno bent dėmesį atkreipti nepavyko. Galiausiai su slapukais savanoriškai-priverstinai „sutikau“.

Užtat man akyse sutemo, galva nusviro, ir net kelias savaites negalėjau dirbti.

Nes iki širdies gelmių mane pervėrė suvokimas, kad nebesu laisvas. Andai ištrūkęs iš sovietinės vergijos, aš vėl esu paimtas į vergiją, vėl esu vergas. Orveliška paguoda tik ta, kad šios vergijos prievaizdai mandagūs, šypsosi. Pažanga!

Skausmas ir neviltis ypač išryškėja per kontrastą: parduotuvėse prie kasų visi tik šūkteli pasididžiuodami – „kortelè!“ Visiems gerai, tik man vienam – ne.

Tai antrasis, ne mažiau slogus skausmo ir nevilties dėmuo. Toks, kad patiriu stiprią pagundą pats laikyti save neteisiu, gal net „nenormaliu“. Ir su palengvėjimu, su dėkingumu leisčiausi perkalbamas, įtikinamas, jei tik kas panorėtų mane perkalbėti ir įtikinti… Baisu, kad niekam nėra svarbu tai, kas man atrodo visų svarbiausia.

***

Šį vergo skundą rašau todėl, kad prieš savaitę gavau iš banko naują pranešimą apie „planų“ pakeitimus. Tasai „planas“, su kuriuo jau buvau susitaikęs ir apsipratęs, netrukus nebegalios ir automatiškai pereis į naują, kitokį planą, kurio mėnesinis mokestis jau nebe euras, o du, ir kuriam būtinąja tvarka priklauso „momentinis draudimas nuo traumų“ už 50 eurų per metus. Nebent pasirinkčiau kitą „planą“, kuris dar brangesnis, arba visai nutraukčiau sutartį su banku. O, jei tik atsirastų bent mažiausia galimybė…

Mintyse girdžiu iš aukšto atlaidų klausimą: „Na, argi tai daug? Tau ką – gaila? Negali papildomai sumokėti 24+50=74 eurų per metus?“ Nežinau, daug ar nedaug. Kai kaskart paremiu ukrainiečius, gaila nebūna. Galėti tai gal ir galiu, bet…

Po galais, kodėl turėčiau?!

Atsakymas labai paprastas, toks savaime suprantamas, kad jį net ištarti gėda: „Todėl, kad esi vergas. Tupėk po šluota ir tylėk, ir džiaukis, kad mes dar mandagūs ir šypsomės.“

Žiniasklaidoje nugirdau (kažkam aplaidžiai prasprūdo), kad pastaraisiais metais banko pelnas augo milijardais. Tik iš tikrųjų tai nebe pelnas – tai duoklė, baudžiauninkų mezliava.

Vėl sutemo akyse, nusviro galva, ir štai jau savaitė negaliu dirbti. Nes dirbti galiu tik laisvas. Pavergtas aš negaliu nieko, nė kvėpuoti, nė gyventi. Kol nepasipriešinsiu ir neįrodysiu sau, jog dar nepasidaviau, bent simboliškai.

Kol kas nieko geresnio nesugalvojau, kaip parašyti šį vergo skundą. Gal nepakeliamas slogutis bent kiek atlėgs. Bet jis kaskart vis slogesnis ir užtrunka vis ilgiau.

Beje, kiekvieną kartą prieš atsigaunant, neviltis pirmiausia virsta neapykanta – neapykanta valdžiai, patyliukais pardavusiai mus į vergiją. O dar kai prisimenu kitas ne mažiau skaudžias išdavystes – socialines, politines, tautines… Prisipažinsiu, tokios neapykantos valdžiai nejaučiau nuo sovietų laikų.

Lyg būtumėm patyliukais vėl okupuoti. Lyg Tėvynės valdžia būtų nuožmiausias jos priešas. Negalima pasitikėti jokiu jos prastuminėjamu „projektu“, nė vienu keliamu vajumi! O varge!

Štai skaudžiausias šio skundo nervas, kurį kaskart užčiuopiu, mėgindamas bent kiek atgauti kvapą ir toliau gyventi. Inkščia ir staugia ašaromis apsiliejusi mano širdis.

Autorius yra lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. „Mano būstas“ dirba Maskvai?
  2. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir laisvas asmens pasirinkimas
  3. D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  4. D. Razauskas. Marsiečiai mus apgins
  5. D. Razauskas. (Pa)keista Konstitucija
  6. D. Razauskas: Vilnius – tai Karalystė
  7. D. Razauskas. Didžiausia grėsmė – ne Rusija
  8. D. Razauskas. Vilnius – Maskvos priemiestis
  9. D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  10. D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina
  11. Mitologas Dainius Razauskas: Tėvynė pasiųsta „ant trijų raidelių“
  12. D. Razauskas: Į bekraštę žvaigždėtą erdvę
  13. S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė
  14. P. Gaučas. Tautinė padėtis pietryčių Lietuvoje 1945–1991 m.
  15. N. Kairiūkštytė. Lenkų repatriacija iš Lietuvos 1944–1947 m.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. nuomonė says:
    1 metai ago

    Jei neklystu, valdžia galimai planuoja įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ..Neturi pinigų paveldėtai sodybai kasmet dalimis “išsipirkti” – viso gero sodyba, jokie skundai ir ašaros čia nepadės…Skaičiau, kad šito mokesčio būtinai įvesti nereikalavo Europos komisija, tai tiesiog premjerės Šimonytės ir Finansų ministrės planas mokesčiams surinkti. Surinkti daugiau mokesčių iš gaunančių šimtatūkstantines ar milijonines metines pajamas valdžia lyg ir neplanuoja,nors ta pati EK berods primena, kad Lietuvoj labai didelė pajamų nelygybė, palyginus su kitomis ES šalimis.

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    1 metai ago

    Kalbant apie bankų įsigalėjimą Lietuvoje, aš pastebėjau įdomų dėsningumą. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje, prieš 34 metus, vad. rusų laikais visiškai nebuvo bankų. Buvo kažkoks Valstybinis bankas, buvo taupomosios kasos, bet to meto piliečiai, gyventojai butus gaudavo dykai. Gyventojai stovėdavo eilėje butams gauti ir po kažkiek metų sulaukdavo buto. Dabartinėje Lietuvoje priviso daug gobšių bankų, bet mulkintojai vis kartoja, kad bankų Lietuvoje nepakanka, nes nėra konkurencijos. Konkurencija viską turėtų išspręsti. Dabartinėje Lietuvoje niekas butų dykai nedalina. Butais prekiauja bankai ir už juos reikia labai daug mokėti.

    Atsakyti
    • Jonas'ui says:
      1 metai ago

      Skaičiau, kad sovietų laikais butų dykai niekas negaudavo. Vieni pirkdavo kooperatinius butus už savo pinigus, tačiau kooperatinių butų negalėdavo paveldėti vaikai ar kiti giminaičiai, jei tuose butuose nebūdavo “priregistruoti”. Jie paveldėdavo tik pirminį įnašą už butą. Kiti gaudavo “orderius” komunaliniams butams,kuriuos nuomodavosi iš valstybės,galimybės tapti butų savininkais nebuvo, butų orderiai taip pat nebuvo paveldimi. Tiesa, nuomos valstybei mokėti nereikėdavo. Tad jokios butų nuosavybės,jokio butų gavimo dykai nebuvo.

      Atsakyti
      • Kuršis says:
        1 metai ago

        *Nemokami* butai… ir 60 rub/mėn alga.
        Alternatyva – banko keitimas ar *savo* banko steigimas…

        Atsakyti
  3. Gediminas says:
    1 metai ago

    Jo, kai gavau tą pranešimą apie du eurus vietoj vieno, kaip su žarstekliu kas pakibino žarijas.. Kai neviltis trukdo dirbti, prisimenu tokius žodžius: Stok čia kur stovi ir tvirtai stovėk, nepalenkiamas jokių vylių, pakelk akis, atverk širdį Dangui tiesiai virš savo galvos ir suprasi, kad stovi pačiame pasaulio vidury, švenčiausioje Dievo žemėje, už kurią nėra ir nebuvo niekad šventesnės ir kad gimti čia buvo aukščiausia laimė, kurią dabar tik reikia savo darbu užpildyti.

    Atsakyti
  4. vaikas says:
    1 metai ago

    Tai Jūs negalvokite tiek daug, Dainiau.

    Atsakyti
  5. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Trumpas atsakymas į “vergo skundą” gali būti toks. Gyvenime absoliučios laisvės nėra. Kiekvieno laisvės teisė baigiasi ten, kur prasideda kito teisė.

    Atsakyti
    • s.m. says:
      1 metai ago

      KLIE-DE-SYS.
      P. Skuto teisė laisvai turėti netuščią piniginę savo kišenėje baigiasi ten, kur prasideda gatvės plėšiko “laisvė-teisė” pasipinigauti???
      Ne bet kuri praeities filosofų citata yra universaliai tinkama visiems gyvenimo atvejams. Taigi.

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        1 metai ago

        Bėdos su logika, – teisės plėšikauti nėra, tai pažeidimas.

        Atsakyti
  6. Klaustukas says:
    1 metai ago

    ” Žiaurus klausimas: ar banke (tiksliau, banko) laikomi mano pinigai tikrai tebėra mano? ” Vojej, mielas naivuoli. Smagu, daug logiškų klausimų uždavei, bet ar nekilo klausimas :, o tu pats dar sau priklausai ? O gal esi tik kažkieno privati nuosavybė ? Daiktas, be jokių teisių ? Ir bankai, beje, seka tave labiau , nei KGB.

    Atsakyti
  7. Šiaip says:
    1 metai ago

    O man dar skaudžiau – iki šiol buvau auksinės kortelės savininkas, o dabar pranešė, jei neturėsiu 50 tūkstančio indėlio, išmes mane iš šio garbingo klubo 🙂 Vaje, vaje, kaip dabar bus…

    Atsakyti
  8. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Bet juk tai, kas dėstoma, yra ne kas kita, o paprasčiausias civilizacijos vyksmas. Išeitų, kad jis žmogų daro fiziškai laisvą, bet įvergina sociališkai.

    Atsakyti
  9. vaiko draugas says:
    1 metai ago

    Buvo toks filmas Matrica. Mes jau du tūkstantaisiais pažiūrėjome, prieš 24 metus…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Donaldas Trampas G7 susitikime
Užsienyje

G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 06 18
Orlaivis
Lietuvoje

Pradedamos derybos dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo

2025 06 18
Prezidentūra
Lietuvoje

Prezidentūroje – VGT posėdis

2025 06 18
Mokiniai
Lietuvoje

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Sveikatingumo takas
Gamta ir žmogus

Nida kviečia sportuoti gamtos apsuptyje 

2025 06 18
Policija
Lietuvoje

Policija pradėjo blaivumo ir saugaus vairavimo patikras

2025 06 18
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
Gatvių atnaujinimas
Lietuvoje

Vilniuje įsibėgėja gatvių atnaujinimo darbai

2025 06 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Ar žinote, koks yra jūsų kalbos lygis prieš pradedant mokytis?
  • Kaip pasiruošti terasą savaitgalio vakarienei po atviru dangumi?
  • Kiek laiko tarnauja krūtų implantai?

Kiti Straipsniai

Donaldas Trampas G7 susitikime

G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 06 18
Prezidentūra

Prezidentūroje – VGT posėdis

2025 06 18
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Mes nesutinkame būti antraeiliais piliečiais

2025 06 17
Planeta 55 Cancri e. NASA nuotr.

Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

2025 06 17
Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

2025 06 16
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16
Autobusas

Didėsiantys mokesčiai brangins viešąjį transportą ir neskatins gyventojų į jį persėsti

2025 06 16
Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Elvyros Petraitienės darbai | lrs.lt nuotr.

Seimo erdves papuošė mitologinių dievybių iš Dzūkijos paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai