Visuomenei pristatytos keturios galimos „Rail Balticos“ geležinkelio trasų nuo Kauno iki Vilniaus specialiojo plano alternatyvos.
Pristatymo metu projekto rengėjai supažindino su siūlomomis alternatyvomis ir kartu su Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės „LTG Infra“ atstovais atsakė į gyventojų klausimus.
„Tarptautinis „Rail Balticos“ projektas yra apie tai, kaip greitai ir patogiai pasiekti visus Europos miestus, sujungiant Vilnių su Varšuva ir Ryga.
Natūralu, kad šio savo mastu išskirtinio projekto eiga sulaukia daug visuomenės dėmesio, todėl mums ypač svarbu palaikyti dialogą su vietovių, per kurias eis šis geležinkelis, bendruomenėmis, verslais ir savivalda, viešuose pristatymuose ir diskusijose rasti efektyviausius sprendinius ir kuo taikliau atliepti visų poreikius ir lūkesčius.
Todėl Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame teritorijų planavimo procese, drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Optimalios naujos trasos „Rail Balticos“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui.
Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.
Projekto rengėjai – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH – parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. L. Maskaliovienės teigimu, sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino viso „Rail Balticos“ projekto vertę.
Nutiesus europinę vėžę iki Vilniaus, sostinės geležinkelio stotis taps tarptautine „Rail Balticos“ stotimi, o kelionė tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų užtruks apie pusvalandį.
Šiuo metu yra svarstomos visos ruožo Vilnius–Kaunas alternatyvos: įvertinus pateiktas pastabas, aptarus jas su visuomene ir atsakius į visus raštu pateiktus pasiūlymus, iki šių metų pabaigos planuojama išrinkti optimalią alternatyvą, labiausiai atitinkančią susisiekimo poreikius, europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei keliamus techninius ir technologinius parametrus ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.
Siekdami užtikrinti proceso atvirumą ir kuo platesnį visuomenės įsitraukimą, plano rengėjai, projekto partneriai bei Susisiekimo ministerijos atstovai dar susitiks su konkrečiomis bendruomenėmis, gyvai aptars joms vis dar kylančius klausimus.
Kitąmet bus viešinami jau konkretūs sprendiniai, kuriuose bus identifikuotos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus planuojama „Rail Balticos“ geležinkelio linija.
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai bei jų kaimynai, kurių sklypuose ar kaimyniniuose sklypuose bus planuojamas europinės vėžės geležinkelis, apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.
Iš Vilniaus susisiekimas “Rail Baltica” su Ryga turi eiti ne per aplinkui – ne per Kauną, o tiesiai per Panevėžį. Juk Vilnius yra sostinė, kaip miestas beveik 3 kartus didesnis už Kauną, akivaisdu, kad, pagrindinis keleivių srautas Rygos kryptimi (apie 80 %) būtų iš Vilniaus, tai kur logika žmones, vykstančius į Rygą, „užvežioti“ į Kauną. Kieno čia interesai, ar ne Lenkijos vykdytos strategijos tęsimas – Vilnių versti Europos užkampiu? Taipogi čia yra nesiskaitymas ir su Panevėžiu, visa Aukštaitija prievartaujant jų žmones į sostinę vykti per Kauną.
O ką Prezidentas dėl tokios nesąmonės sako, kur jo balsas, Tauta laukia komunikavimo, bet jo kaip nėra, taip nėra.
Suprantama, kad tarp Vilniaus ir Kauno yra būtina “Rail Baltica” parametrų vėžė, tačiau ji jokiu būdu nedarytina sudėtine “Rail Baltica” dalimi, nes tokiu atveju infrastruktūros pajamos patektų į bendrą Baltijos šalių katilą ir būtų dalijamos lygiomis dalimis, nors Lietuvoje vėžė apie 2 kartus ilgesnė negu Estijoje ir apie 1,5 karto negu Latvijoje, be to, Vilnius- Kaunas yra intensyvaus grynai vidaus susisiekimo linija. Taigi dėl šių aplinkybių atsirastų naujas – dar vienas didžiulis šaliai nenaudingas tarsi tas žmonių “apsipirkimas Suvalkų turguje”, kadangi tokio nelygaus infrastruktūros dydžio atveju gyventojai mokėdami už naudojimąsi infrastruktūra Lietuvoje pajamas lygiomis dalimis neštų Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžetams. Tai būtų didelė nuolat daroma skriauda Lietuvai. Tos skriaudos žymia dalimi būtų galima išvengti, jeigu nors greitoji linija Vilnius- Kaunas liktų Lietuvos vidaus susisiekimo dalimi, o taip galėtų būti, jeigu Lietuva ją įsirengtų savo lėšomis.
Susisiekimo Ministras šių problemų viešai nekomunikuoja, tai gal Pezidentas už jį tai padaryti galėtų, juolab, kad dar ne vėlu nurodytais atvejais susidarančią Lietuvai nenaudingą padėtį ištaisyti.