Seimas po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms ir lydimiesiems teisės aktams, kuriais siekiama padidinti socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, užtikrinti tikslingesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą, skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje, padidinti skolininkų paskutinio būsto apsaugą.
Svarstomais pakeitimais siekiama užtikrinti didesnę skolininko paskutinio būsto apsaugą, kad daugiau asmenų išsaugotų paskutinį būstą. Šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse yra nustatyta, kad iš paskutinio būsto galima skolą išieškoti, jei ji viršija 4 tūkst. eurų ir skolininkas neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėnesių.
„Lietuvoje turime apie 200 tūkst. asmenų, kurie yra skolingi ir antstoliai jų atžvilgiu vykdo vykdomuosius veiksmus. Iš 10 tokių žmonių 7 nedirba, nes dėl didelių antstolių išskaitų jiems dirbti neapsimoka, arba jie dirba „šešėlyje“, kad nenuskaitytų dalies gaunamų lėšų. Jei nors vienas procentas tų žmonių pradėtų dirbti, valstybės surinktų apie 6,5 mln. eurų mokesčių, šiek tiek sumažėtų išlaidos socialinei paramai ir, žinoma, kreditoriai po truputį pradėtų atgauti savo pinigus“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė komiteto išvadų teikėjas Jonas Varkalys.
Pasak Seimo nario, siūloma įteisinti „skolininko atostogas“: „Asmeniui pradėjus dirbti per penkerius metus du kartus po šešis mėnesius antstoliai negalėtų išskaičiuoti nė vieno euro, kad toks žmogus pajustų darbo skonį ir kad galėtų bent kiek atsigauti ir atsistatyti. Taip pas siūloma mažinti išskaitas – jei asmuo gauna iki vieno minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio darbo užmokestį – iškaityti būtų galima 10 proc., ne 20 ar 30 proc., kaip buvo iki šiol; kai pajamos yra nuo vieno iki dviejų MMA, tuomet būtų galima išskaityti 30 proc. (buvo 50 proc.); kai pajamos didesnės nei du MMA – išskaityti būtų galima 50 proc. (buvo vienas MMA). Tiems skolininkams, kurie turi vaikų ir nemoka alimentų – išskaita paliekama tokia, kokia buvo – 30 proc.“
Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovo teigimu, teisės aktų pakeitimais sudaromos sąlygos skolininkui neprarasti mažos vertės paskutinio būsto. „Šiuo metu galioja tvarka, kad jei skola yra didesnė nei 4 tūkst. eurų ir ji yra neišmokėta per 18 mėnesių galima išieškoti iš paskutinio žmogaus turimo būsto. Įstatymo projektu siūloma indeksuoti šią sumą, didinant iki dešimties minimalių mėnesinių atlygių (9 tūkst. 240 eurų) ir terminas, per kurį būtų išieškomos lėšos nebe 18, bet 36 mėnesiai – jei per šį laikotarpį skolininkas nepateiktų antstoliui įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per nustatytą terminą, tik tuomet galima pretenduoti į jo turimą būstą“, – pažymėjo J. Varkalys.
Siūloma nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvą užsieniečius tvarkos pažeidimus ir paskatas subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius, skatinti nelegaliai dirbusius asmenis pranešti apie nelegalaus darbo faktą, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje viešinti nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjus.
Po svarstymo pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo atsisakyta siūlymo skaičiuoti baudas už nelegalų darbą darbdaviams nuo darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų dydžio.
„Tai pamatė mūsų socialiniai partneriai ir kreipėsi į Seimą, kad nebūtų taikomos sankcijos – procentai nuo apyvartos, nes tai privestų daugelį įmonių prie bankroto – gali juk ir netyčinis nelegalaus darbo atvejis būti fiksuojamas. Komitete rastas kompromisinis variantas – jeigu būtų fiksuojamas nelegalus darbas, tuomet bauda būtų skaičiuojama ne pagal apyvartą, o nuo 3 iki 12 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį“, – sakė J. Varkalys.
