Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos)

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.

Knygos sutiktuvėse pasisakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Stasys Malkevičiaus, Kauno miesto garbės pilietė bei Kauno m. savivaldybės tarybos narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, doc. dr. Romas Batūra, Šarūno bendradarbis Vytautas Vaitiekus, Šarūno klasiokas Rimtautas Starkus, Šv.Adalberto-LDK-riterių ordino vadovas-maršalas Artūras Giedraitis, KABD atstovas, vyriausiasis vėliavininkas Romualdas Jakubonis bei Kovo 11-osios g. bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginyje dalyvavo Š. Toliūšio artimieji, draugai, bendradarbiai, bendraklasiai, Kauno 202 kuopos šauliai, sajūdiečiai ir kiti svečiai. Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas. Renginio meninę knygos sutiktuvių programą atliko šauliai: Romualdas Liutkus (akordeonas) bei Valentinas Jasiukevičius (klarnetas), o eilėraščius skaitė Julija Čiurinskienė. Knygą išleido VšĮ Mėmelio istorija. Knygos sutiktuves organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei V. Staniulio knygynas.

Istorikas dr. Arūnas Bubnys straipsnyje “Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944-1948 metais” rašo apie tai, kad sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Rytprūsių. Didžiausia tragedija atsitiko Vokietijos keleiviniam laivui “Wilhelm Gustloff”. 1945 m. sausio 30 d. šiuo laivu plaukė apie 10 tūkstančių civilių žmonių, tarp jų apie 3 tūkstančiai vaikų. Baltijos jūroje “Wilhelmą Gustloffą” torpedomis atakavo sovietų povandeninis laivas, išsigelbėti pavyko tik apie 900 pabėgėlių. Yra manoma, kad per sovietinį Mažosios Lietuvos genocidą 1944-1949 metais buvo nužudyta apie 300 000 žmonių (iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės).

1939 m. Rytprūsiuose gyveno apie 2 619 000 gyventojų, absoliuti dauguma vokiečiai, bet buvo ir etninių lietuvių (lietuvininkų). 1950 m. krašte beliko tik apie 75 tūkstančiai vietinių gyventojų. 1947-1948 metais iš Kaliningrado srities buvo iškeldinti 102 125 asmenys. Kai kurie gyventojai apie išvykimą sužinodavo taip netikėtai, kad beveik neturėjo laiko pranešti savo šeimos nariams, iškeliavusiems ieškoti maisto. Pastarieji, grįžę iš Lietuvos, nerasdavo nei šeimos, nei jokio kito vokiečio. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai buvo pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. 2006 m. spalio 16 d. Lietuvos Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė Mažosios Lietuvos genocido diena.