2021 m. gruodžio 9 d. kauniečiai susirinko Vytauto Didžiojo karo muziejuje sutikti naujos monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“.
Sulaukėme nuo prieškario Mažosios Lietuvos patriarchu ir Rambyno sargu vadinamo Martyno Jankaus tyrinėjimo – Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus akademiko Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“.
Tai pirmasis toks veikalas šia tema.
M. Jankus, dėl nacių invazijos pasitraukęs iš Klaipėdos krašto, pats buvo tapęs kauniečiu, gyveno Žaliakalnyje, dalyvavo valstybės ir miesto gyvenime.
Jo biustą matome ir Karo muziejaus sodelio alėjoje tarp žymiausių Lietuvos veikėjų. Paminklas statytas 1939 m., dalyvaujant pačiam veikėjui.
Domas Kaunas | mokslolietuva.lt nuotr.
Kitas, kuris sulaukė tokio paminklo, buvo Jonas Basanavičius, tačiau jis negalėjo iš Vilniaus atvykti į atidengimą.
Knygos sutiktuvių renginį moderavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius akademikas istorikas Egidijus Aleksandravičius.
Dalyvavo VU docentas knygotyrininkas Tomas Petreikis, o prelegentų mintis gyvai papildė monografijos autorius.
E. Aleksandravičius pristatė D. Kauną kaip nuoseklų tyrinėtoją, susitelkusį prie Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo svarbos apibrėžimo.
Jo nuomone, knyga apie Martyną Jankų atstoja daugelį anksčiau publikuotų darbų, o per asmens biografiją išsamiai ir patraukliai atskleista Prūsijos karalių ir Vokietijos kaizerių valdžioje gyvenusios tautos dalies likimas.
Liudvika Burzdžiuvienė | mokslolietuva.lt nuotr.
Profesoriaus tvirtinimu, šis fundamentalus veikalas iškyla greta istoriko akademiko Vytauto Merkio istoriografinių tyrinėjimų. E. Aleksandravičiaus nuomone, knyga bus šaltiniu ir orientyru kitiems Mažosios Lietuvos problemų tyrėjams.
T. Petreikis pabrėžė, kad D. Kaunas išsprendė svarbų M. Jankaus genties kilmės klausimą. Jis kilo tuoj po Lietuvos Respublikos nepriklausomybė atkūrimo, o lanksčia Vaižganto plunksna paskelbtas atsakymas nuvedė į Žemaitiją.
Monografijoje nurodyti šaltiniai aušrininką susiejo su Mažosios Lietuvos lietuvių autochtonais, kilusiais iš anapus Nemuno į pietus nuo Ragainės.
Jų atstovai Bitėnuose įsikūrė XIX a. per santuokas. Dabar taip pat neliko abejonių, kad M. Jankus, politikas ir spaudos leidėjas, išlaikė politinį egzaminą kaip lietuvis patriotas, kovojęs dėl abiejų tautos dalių suartėjimo ir susiliejimo.
Autorius savo pasisakymu palietė vieną opiausių problemų: Mažoji Lietuva iki šiol yra tarsi „properša“ lietuvių tautos atmintyje. Ji vis dar tinkamai neužsifiksavusi naujoviškoje tautinėje savimonėje.
Knygos koncepcija pagrįsta M. Jankaus gyvenimą ir viešąją veiklą glaudžiai siejant tiek su Mažosios Lietuvos lietuvių egzistencijos klausimais, kovos dėl išlikimo sąjūdžiu, tiek su vokiečių valstybės politinės ir socialinės raidos esminiais laikotarpiais.
Tai leido suvokti ir pagrįsti svarbius M. Jankaus sprendimus, politinės kovos laimėjimus ir pralaimėjimus. M. Jankus savo darbais ir kūryba taip pat pristatė tiek Mažąją, tiek nepriklausomybę atkūrusią Didžiąją Lietuvą.
D. Kaunas pabrėžė, kad, rengiant monografiją, svarbiausi buvo Lietuvoje ir užsienio šalyse surasti nauji archyviniai, ikonografiniai šaltiniai bei amžininkų pateikti sakytiniai liudijimai.
Juos autorius užrašinėjo nuo universitetinių studijų laikų. Knygos pristatymui gyvumo suteikė ekrane rodoma gausi vaizdinė medžiaga ir jos komentarai.
Knygoje paskelbta apie 170 iliustracijų, kurių dalis – senosios nuotraukos, kai kurios išlikusios iš M. Jankaus jaunystės metų.
Renginį praturtino iš Bitėnų atkeliavusi kilnojamoji fotografijų paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Martyno Jankaus muziejaus 40-mečiui.
Ji per kelias savaites lankytojus supažindino su M. Jankaus asmenybe, jo svarbiausiais darbais, dalyvavimu vokiečių valstybės politikoje ir Klaipėdos krašto 1918–1923 m. įvykiuose.
Gana išsamiai pristatyta muziejaus kūrimosi istorija ir dabartiniai pasiekimai. Jis tapo vienu svarbiausiu Pagėgių savivaldybės kultūros židinių.
Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pakiliai pasakodama apie parodos sumanymą ir turinį, palankiai vertino ir ilgametę monografijos autoriaus veiklą, skirtą M. Jankaus atminimo įamžinimui gimtuosiuose Bitėnuose.
Tie, kurie renginyje vartė naująją mokslininko knygą, atkreipė dėmesį į jos estetišką ir informatyvų dizainą, kurį sukūrė Vilniaus universiteto leidyklos dizainerė dailininkė Jurga Januškevičiūtė-Tėvelienė.
Knygos išsamumą ir vartojimo galimybes padidino santraukos anglų ir vokiečių kalbomis, apie 1000 pozicijų šaltinių ir literatūros sąrašas, kelių svarbių dokumentinių priedų paskelbimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Matyt, tai lėmė, kad Vokietijos žurnale apie Lietuvą bei vokiečių ir lietuvių ryšius „Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen“ operatyviai pasirodė knygos skyriaus apie M. Jankaus vaidmenį 1918–1923 m. politiniame gyvenime vertimas ir recenzija vokiečių kalba.
Neapsiriksime sakydami, kad mes pasitinkame brandų Mažosios Lietuvos istorijos veikalą. Jis atvers sudėtingą, gyvybingumo neprarandančią šio krašto kultūros ir politikos praeities erdvę, supažindins su tyrimams svarbiais dokumentinio paveldo ištekliais.
