Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?

www.alkas.lt
2022 06 22 10:00
0
J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

Prie Virvytės upės Žemaitijoje gyvenanti ir ekologinį vaistažolių ūkį įkūrusi žinoma vaistininkė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė mato, kaip keičiantis žmonių gyvenimo būdui sparčiai nyksta mūsų gamtos „vaistinės“ – natūralios pievos, miškai, laukai.

Su pašnekove kalbėjomės, kokias vertybes ir net vaistus nuo vėžio nejučia prarandame, kokių vaistažolių iki Joninių galime prisirinkti į asmeninę šeimos vaistinėlę ir kaip reikėtų gelbėti Lietuvos pievas.

„Labai išgyvenau, kai pamačiau, kad pievas aria. Tai buvo tikrai keista, kaip mūsų gamtosauga tai leidžia. Užliejamos upių slėnių pievos būdavo neliečiama upių apsaugos zona.

Aišku, anksčiau ir šienaudavo intensyviau, nes šienas kaime būdavo labai svarbus. Atsimenu, mano vaikystėje dalgiais iššienaudavome visus pašaliukus, – pasakoja prie Virvytės užaugusi Jadvyga Balvočiūtė.

– O kadangi šienaudavome, pievos neužželdavo, jos pasižymėjo didele biologine įvairove. Bet dabar daug jų suarta, žmonės taip pat išsikasa tvenkinius, įsirengia pastatėlius, pirtis, ir pievos tikrai nuskursta.“

Pastaruosius dvidešimt metų natūralių pievų plotai Lietuvoje susitraukė beveik trečdaliu. Jie prarandami dėl apleidimo arba sunaikinami suariant ir užsėjant žemės ūkio kultūromis.

Nemažai yra ir žmogaus pakeistų kultūrinių pievų, kuriose dirbtinai įsėjami maistingi vienos rūšies varpiniai ar ankštiniai augalai, skirti pašarui.

Tai neišvengiamai paliečia ir ten augančias augalų rūšis. Likusios vertingos pievų buveinės įtraukiamos į tarptautinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.

Ne viską išeina perkelti į vaistažolių ūkius

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė jau daugelį metų daro įvairių žolių mišinius pagal žmogaus negalavimus, parenka augalus, kurie padeda ir esant vėžinių susirgimų atvejams.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie mūsų sveikatai ypač naudingi augalai po truputį arba sparčiai nyksta, jų rasti tampa vis sunkiau. Be to, ne visi jų lengvai leidžiasi perkeliami į vaistažolių ūkius auginimui.

„Viena iš vaistažolių, kurias su kolegomis labai vertiname ir kurių labai sumažėjo, yra pavasarinė raktažolė. Jai rinkti turime gauti Aplinkos ministerijos leidimą, nors tausodami gamtą paimame tik žiedyną su koteliu.

Raktažolių lapuose taip pat labai daug naudingų medžiagų, kurios mus saugoja nuo sklerozės, – teigia J. Balvočiūtė.

– Žemaūgių augalų, tokių kaip raktažolės ir gysločiai, auginimas lysvėse yra keblus, nes užėjus stipresniam lietui augalų lapų apačia susiplaka, susipurvina, dėl to jie lieka tinkami jau nebent sultims spausti. Todėl labai svarbu juos išsaugoti pievose.“

Kitas panašus pavyzdys – tai smėlyninis šlamutis, dar liaudiškai vadinamas katpėdėle. Jis skatina tulžies nutekėjimą, skrandžio rūgščių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir tulžies pūslės veiklą.

Smėlyninis šlamutis įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“. „Kadaise šlamutis gausokai augo ir Žemaitijoje, bet dabar nemažai augimviečių nunyko.

Šiuo metu didžiausios jo augimvietės yra išlikusios Dzūkijoje. O laukuose dar neįsiveisėme. Tai smėlingų vietų augalas ir derlingesnėje vietoje ima skursti ir nunyksta“, – teigia farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė.

Miškinė sidabražolė | D.Makavičiaus ir N. Vėlavičienės nuotr.
Miškinė sidabražolė | D.Makavičiaus ir N. Vėlavičienės nuotr.

Nykstant pievoms, prarandame natūralius vaistus nuo įvairiausių ligų

Garsi žolininkė vardija ir kitus žinomus augalus, kurių sparčiai mažėja – tai čiobreliai, kmynai, pievinė vingiorykštė.

Taip pat nyksta miškinė sidabražolė, kurios šakniastebių arbatą žmonės nuo seno vartojo nuo įvairiausių gerybinių ir piktybinių auglių (vėžio).

„Miškinė sidabražolė nuo seno vadinama degimo šaknele. Ji turi labai daug rauginių medžiagų ir yra nuo seno naudojama ir vėžiui gydyti“, – teigia vaistažolių žinovė.

– Ji nusipelnė tokią garbę todėl, kad rauginių medžiagų turintys augalai, jų nuovirai arba ištraukos, žmogaus kūne turi lyg pasirinktinį veikimą.

Jie veikia nenatūralias ląsteles, ar tai būtų gerybinis, ar piktybinis auglys. Supaprastintai kalbant tos rauginės medžiagos griebia nesveiką ląstelę.

Visados patariu žmonėms vartoti miškinę sidabražolę esant augliams, skrandžio opoms, erozijoms, kur kažkas pakitę viduje. Taip pat šiems negalavimams gydyti padeda ir drėgnose pievose bei pelkėse auganti gyvatžolė.“

Šos veiksmingos vaistažolės sparčiai nyksta, todėl reikia saugoti jų augimvietes ir, kiek įmanoma, auginti patiems.

„Tai yra senų, žmogaus nepažeistų vietų, miškapievių ir miško upelių pievų augalas, kurį reikia labai saugoti. Jis auga daug metų, kol užaugina savo stambų šakniastiebį, kurį mes išrauname.

Miškinė sidabražolė pasisėja iš sėklų ir vėliau galima grįžti į tą pačią vietą, bet jau reikia laukti, kol subręs nauji augalai.

Ją įmanoma užsiauginti vaistažolių ūkiuose, bet reikia išsaugoti natūralias augimvietes, kad išlaikytume vietinį genofondą ir nereikėtų vežtis sėklų ar augalų iš kitur.

Jų rinkimas taip pat turėtų būti aiškiau ir konkrečiau kontroliuojamas. O vaistažolininkai turėtų įsipareigoti palaikyti ryšius su vietiniais gamtosaugos žinovais“, – įsitikinusi Jadvyga Balvočiūtė.

Pasak žolininkės, dalį Raudonosios knygos rūšių galima perkelti į savo aplinką, bet itin svarbu išsaugoti mūsų biologinės įvairovės genofondą natūralioje gamtoje.

„Yra šalių, kur vaikus veža į tam tikras vietas net dilgėlę pamatyti. Galima ir iki to prieiti. Kol kas mūsų šalyje dar turime daug augalų, bet reikėtų labiau saugoti atskiras augalų grupes.

Mano nuomone, saugomose teritorijose turėtų būti stipriau saugomas visas mūsų šalies augalų genofondas.“

Šie augalai turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje

Birželis iki Joninių arba Rasos šventės nuo seno buvo pagrindinis vaistažolių rinkimo metas. Jadvyga Balvočiūtė pataria, kurių augalų reikėtų prisirinkti į asmeninę šeimos vaistinėlę.

„Iki Joninių surenkame tuos augalus, kurios tuo metu žydi. Vienas nuostabus į Lietuvą atkeliavęs augalas yra šeivamedis.

Nors turime ir vietinį raudonuogį šeivamedį, bet jo yra mažai, kad sunku berasti, be to, jis pilnai nepakeičia juoduogio šeivamedžio.

O pastarasis tikrai yra labai labai vertingas augalas ir jo žiedų turėtų pasirinkti kiekvienas. Jis gydo nuo visokių uždegimų, peršalimų, sukelia prakaitavimą ir išgėrus jo karštos arbatos nereikėtų eiti į lauką.

Peršalus reikėtų vakare į arbatą įsidėti vingiorykštės, šeivamedžio žiedų, liepžiedžių. O jeigu yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dar įdėti gleivingų augalų, tokių kaip liepų lapai.

Liepų lapai yra švelnūs, gleivingi, jie gydo skrandį, turi naudingų medžiagų ir nedirgina jautrių skrandžių gleivinės, neprovokuoja perteklinio skrandžio rūgščių išsiskyrimo. Jaunus liepų lapelius galima dėti ir į salotas“, – pataria žolininkė.

„Taip pat mes su komanda dabar intensyviai renkame beržų lapus. Vėliau jie sukietėja, vabalai išgraužia, pristoja grybelinės ligos. Iki tol augalai yra patys vertingiausi, šviežiausi, sveikiausi.

Labai gerai būtų ir vyšnių, ir laukinių kriaušių lapų prisirinkti šlapimtakių susirgimams gydyti. Taip pat dabar renkame šviežius lazdynų lapus, jie labai gerai gydo vyrų prostatos ligas.

Tuo metu moterų sveikatai labai naudinga rasakila, kuri kaip tik birželį žydi. Tai geriausias metas rinkti šią vaistažolę, nes nužydėjus iškart nukrenta žaliavos kokybė.

Rasakila subalansuoja hormoninės sistemos veiklą, gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, valo kūną nuo šlakų, normalizuoja medžiagų apykaitą.

Birželį taip pat geras laikas prisirinkti dilgėlių lapų, raudonųjų ir baltųjų dobilų žiedų, putinų, erškėčių ir, jei dar nespėjote, garšvos lapų ir žiedynų, kuri valo kepenis, padeda gydyti podagrą“, – vardija Jadvyga Balvočiūtė.

Pasak pašnekovės, kiekvienas savo žolelių vaistinėlėje turėtų turėti ir jonažolės, vingiorykštės, kurių žydėjimo pradžia šiemet sutampa su Joninių švente.

Pavasarinė raktažolė | D. Makavičiaus ir N. Vėlavičienės nuotr.
Pavasarinė raktažolė | D. Makavičiaus ir N. Vėlavičienės nuotr.

Reikia padrąsinti gamtai neabejingus žmones

Pasak vaistininkės J. Balvočiūtės, pievų išsaugojimui visų pirma reikėtų pasitelkti žmonių norą ir gerą valią, daugiau dėmesio skiriant šviečiamajai aplinkosauginei politikai.

„Seniūnijų ir saugomų teritorijų žinovai, kurie pažįsta vietinę gamtą, galėtų ir žiemos, ir vasaros metu rengti mokymus, pasikviesti tam tikros paupio ar miškų zonos žmones ir jiems paaiškinti, kokius turtus jie turi ir kaip juos reikėtų pasaugoti.

Man atrodo, kad daugiau nei pusė žemės savininkų tikrai nori saugoti gamtą, – svarsto ekologinio vaistažolių ūkio savininkė J. Balvočiūtė.

– Tik reikia jiems priminti, kad jie patys būtų tvirti, turėtų atramą, jog tikrai gerai daro. Dabar tie žmonės neretai sulaukia aplinkinių komentarų, kad „nebūk kvailas, suark pievą, pasisėk kviečius, tai bent naudos turėsi.“

Aš visad už tai, jog reikia supažindinti ir paprašyti gražiuoju. Jeigu kas nepritaria, tai čia jų pasirinkimas. Tačiau daugelis žmonių nori prisidėti, bet nesuranda tvirtos paramos, kad tikrai teisingai daro.

Turėtų vyrauti nuomonė, kad saugodamas pievas ir miškus esi sąžiningas žmogus prieš save ir prieš gamtą.“

Galiausiai pieva – tai šviežių vaistažolių vaistinėlė, kurią žmogus gali turėti tiesiog savo kieme, teigia pašnekovė. „Pavyzdžiui, senų sausų pievų augalas yra melsvasis gencijonas.

Tai Raudonosios knygos augalas, labai vertingas, turi daug kartumynų, labai gerai veikia virškinimo sistemą. Gencijono šaknys naudojamos stiprinti kepenų, kasos organų veiklą. Išsaugoję pievas, galime jų turėti savo žemėje.

Kadangi melsvasis gencijonas subrandina daug sėklų, galime jį užsiauginti ir iš vietinių augalų sėklų. Patirtis liudija, kad į žolynų pasaulį kartą paniręs žmogus su džiaugsmu jame „kapstosi“, siekdamas vis geriau jį pažinti“, – drąsina visą gyvenimą vaistiniams augalams paskyrusi Jadvyga Balvočiūtė.

Parengė Monika Vyšniauskienė

Parengta įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti vertingiausių gamtinių teritorijų apsaugą Lietuvoje.

Daugiau žinių – naturalit.lt. Už teksto turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip kiekvienas galime prisidėti prie gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimo?
  2. Kviečia Joninių spiečius Trakų rajone
  3. Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti
  4. Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę
  5. Rasų (Joninių) nakties augalas: ką žinote apie paparčius?
  6. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  7. Kur švęsti Rasos (Joninių) šventę?
  8. Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“
  9. Galimos vasaros vėtros jau ilgąjį Joninių savaitgalį
  10. Džiovintos uogos – vasaros gėrybė, kuria galime mėgautis ištisus metus
  11. Žolininkė, į kurią kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos (video)
  12. Natura 2000 – žmogaus ir gamtos sambūvio darna
  13. Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
  14. Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai
  15. Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  16. Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“ paskirta V. Adamkaus premija
  17. Mišką saugos apsaugos sutartimis: viena pirmųjų tokių – Karšuva
  18. Gamtininkai sunerimę – Punios šilas ir vėl bus kertamas
  19. Siūloma Trakų istorinį nacionalinį parką įtraukti į bendrą saugomų teritorijų tinklą
  20. Balandžio 23 visoje Lietuvoje sodinsime miškus ir rinksime šiukšles

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui

Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

2022 06 25
Knygos vaikams | Pixabay nuotr.

10 knygų patarimų vaikams ir paaugliams

2022 06 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1511; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 941; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 848; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 713; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 690; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 576; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

by Tomas Baranauskas
2022 06 26
0
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

Kadangi dėmesio centre šiuo metu – Ukraina, vėl grįšime prie Ukrainos istorijos ir pakalbėsime apie tai kaip išsiskyrė kažkada vienoje...

Skaityti toliau

Vasariški orai, sportas ir mityba

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių...

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 26
0
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

Namas priklauso statinių kompleksui. Be jo, saugoma vertybe paskelbtas kieme esantis šulinys su vandens kolonėle. Šis kompleksas 2001-11-16 yra įrašytas į Nekilnojamųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite nuslinko nuošliauža | Ž. Stadalytės nuotr.

Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite įvyko nuošliauža

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai