Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Rasų (Joninių) nakties augalas: ką žinote apie paparčius?

www.alkas.lt
2021-06-25 00:38:06
246
PERŽIŪROS
0
Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.

Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.

Augalai, be kurių neįsivaizduojama vasaros saulėgrįžos šventė – Joninės. Augalai, kurių žiedas apipintas giliausią senovę menančiomis legendomis – nes niekas jo neregėjo ir, deja, neregės.

Lietuvoje aptinkamos 23 jų rūšys, tiesa, nemaža dalis yra retos arba labai retos, tad ieškoti tokių augalų tenka beveik taip pat atkakliai, kaip ir to legendinio žiedo. Ir dar: tai augalai, kuriuos dauguma mūsų gan menkai pažįstame, retai auginami gėlynuose ar aptarinėjami apželdinimo mėgėjų forumuose.

Tad susipažinkite iš arčiau su paparčiais, kurių lapus sklaidysime, akimirką patikėję trumpiausios metų nakties stebuklu.

Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.
Visiems matyti, bet nepažįstami

„Bet kuris botanikas atlaidžiai šypsodamasis jums pasakys: paparčiai – tai augalai, kurie nežydi, nes brandina ir dauginasi sporomis – taip pat kaip asiūkliai, pataisai ir kiti sporiniai induočiai. Paparčiai priskiriami papartainių klasei ir iš viso Lietuvoje savaime auga 23 jų rūšys.

Tiesa, net 6 iš jų yra įrašytos naujausioje Lietuvos Raudonojoje knygoje kaip retos ar labai retos,“ – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Dažniausiai kalbėdami apie Jonines įsivaizduojame ne ką kitą, o paupinį jonpapartį (Matteuccia struthiopteris).

Tiesa, tai visai nereiškia, kad jį galite aptikti bet kuriame miške – šis augalas mėgsta gan specifines augavietes, jam reikalingi šaltiniuoti, pelkėti miškai, juodalksnynai, kuriuose jis veši didžiuliais, įspūdingais sąžalynais.

Kur kas dažniau Lietuvoje aptinkame kitas dvi rūšis: kelminį papartį ir paprastąjį blužniapapartį.

Pirmasis, lotynišku pavadinimu Dryopteris filix-mas, auga plačialapiuose ir mišriuose miškuose: gražus, įspūdingas, pasiekiantis net metro aukštį.

Antrasis – Athyrium filix-femina, auga panašiose augavietėse, kaip ir kelminis papartis, bet mėgsta dar drėgnesnius miškus.

Į dažniausių ir turbūt kiekvienam, nors kartą miške buvusiam, lietuviui matytų rūšių trejetuką neabejotinai patenka smailialapis šakys (Pteridium aquilinum), augantis praktiškai daugumos miškų pamiškėse, miško aikštelėse.

Šis augalas paprastai suveši dideliais sąžalynais ir yra iš toli matomas.

Vaikštinėdami po pelkes galite aptikti ir pelkinį papartuolį (Thelypteris palustris), kuris dažniausiai įsikuria nendrynuose, viksvynuose, supelkėjusių ežerų pakrantėse.

Beje, nors papartis dažniausiai įsivaizduojamas ir iš tiesų yra miškų augalas, vis dėlto esama paparčių, kurie auga kalnuose – uolynuose, akmenynuose: pavyzdžiui, kalnarūtės, kurios Lietuvoje įsikuria  ant senų akmeninių sienų (kapinių, bažnyčių tvorų).

Dalis paparčių auga ir pievose – tiesa, tai nedideli papartukai, kuriuos pastebėti nėra taip paprasta.

Šeriuotasis spyglainis Polystichum setiferum Herrenhausen | VDU Botanikos sodo nuotr.
Paparčių rinkinyje – net 40 rūšių ir veislių

„Nors atskiros paparčių ekspozicijos VDU Botanikos sode Kaune neturime, tačiau turime jų rinkinį, iš viso 40 įvairių paparčių rūšių ir veislių: be Lietuvoje savaime augančių paparčių, auginame ir nemažai veisėjų sukurtų jų veislių.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro spyglainiai (Polytrichum) ir blužniapaparčiai (Athyrium).

Jie susodinti ūksmingųjų augalų ekspozicijoje, pakeltose lysvėse, kartu su kitais pavėsį ir šešėlį mėgstančiais augalais, tad čia galima pasisemti sumanymų, kaip ir su kuo derinti paparčius gėlynuose,“ – pasakoja dr. A. Balsevičius.

Pagrindinis patarimas norintiems auginti paparčius savo sklype ar sode, jų nesodinti pietinėje ar vakarinėje pusėje – geriausiai tiks šiaurinė, iš bėdos – rytinė pusė.

Paparčiai puikiai tinka užpildyti tarpams tarp krūmų ar spygliuočių, idealiai dera su ūksminiais augalais – melsvėmis, astilbėmis, bruneromis ir pan. Tobula kompozicija – paparčiai su katilėliais.

Užtai alpinariumuose sodinami paparčiai pasmerkti skursti ir atrodo neharmoningai, ne savo vietoje ir ne savo aplinkoje.

Daugelis paparčių yra miškų ar net pelkių augalai, tad jiems svarbu dirvožemis – jis turėtų būti humusingas.

Tokių paparčių, kurie augtų smėlyje, tėra vos keletas: pavyzdžiui, stambialapiai šakiai (Pteridium aquilinum), kurie gamtoje puikiai auga smėlingose pušynų-eglynų pamiškėse ir priklauso platesnei ekologinei grupei.

Žvynuotasis papartis Dryopteris affinis Polydactyla Dadds | VDU Botanikos sodo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Galimos vasaros vėtros jau ilgąjį Joninių savaitgalį
  2. Kviečia Joninių spiečius Trakų rajone
  3. Palanga Joninių savaitgalį kviečia apsilankyti tradiciniame renginyje „Gintarinė Baltija“
  4. Joninės Šventojoje: magiška alėja, pilna trumpiausios metų nakties paslapčių
  5. Rasų šventės naktį akmenys Mindūnuose virs lašu ir purslu
  6. Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  7. Paprastasis purplelis – 2021 Metų paukštis
  8. O kur jūs švęsite Rasos šventę?
  9. Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse
  10. Kurdami Rasos šventės laužus nesukelkime miško gaisrų
  11. Pindami vainikus ieškokite sveikatai naudingų vaistažolių
  12. Jurgis Ambraziejus Pabrėža – Lietuvos botanikos tėvas

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marco Rubio kalba federalistų draugijoje (Forbes Breaking News) apie Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“
  • klaustukas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • T. Jakutis apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
  • Ką gi apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sengirių ir medžių senolių apsaugai – naujas tarptautinis leidinys
  • Sapiegų rūmuose pagerbti Lietuvos mecenatai: kas ir už kokią paramą pelnė garbingus vardus?
  • Lapkričio 16-osios horoskopas: plačiai užsimoti – dar ne viskas
  • Oro uostai užbaigė rekordinį vasaros sezoną: daugiau nei 5 mln. keleivių ir 40 tūkst. skrydžių

Kiti Straipsniai

Trečiojo „RESILIENT TREES“ naujienlaiškio viršelis su projekto dalyviais prie seno ąžuolo

Sengirių ir medžių senolių apsaugai – naujas tarptautinis leidinys

2026 11 16
Meninė mecenatystės apdovanojimo iliustracija – aukso spalvos medalis žalio aksomo dėžutėje

Sapiegų rūmuose pagerbti Lietuvos mecenatai: kas ir už kokią paramą pelnė garbingus vardus?

2026 11 16
Lapkričio 16 d. horoskopas: moteris Lietuvos bibliotekoje stato spalvingų domino kaladėlių grandinę

Lapkričio 16-osios horoskopas: plačiai užsimoti – dar ne viskas

2026 11 15
Telefonas

Dėl prastos savijautos kaltas ne tik ruduo

2026 11 15
Trys spektaklio „Tik aš viena pabėgau“ veikėjai scenoje

Vilniaus mažajame teatre – A. Areimos premjera: kai katastrofa tampa kasdienybe

2026 11 15
Tauro rekonstrukcijos pristatymas

Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių

2026 11 15
Du spektaklio „Ne dabar, Leonai“ reklaminės fotografijos dalyviai

Klaipėdos pilies teatre atgis seniai pažįstami personažai

2026 11 15
Klaipėdos universiteto auditorija su Leonido Donskio atvaizdu ant sienos

Klaipėdos universitete įamžintas filosofo Leonido Donskio atminimas

2026 11 15
Lapkričio 15-osios horoskopas: moteris ir žilaplaukis vyras su bendraminčiais žaidžia šachmatais

Lapkričio 15-osios horoskopas: kai užsidegimas tampa bendru reikalu

2026 11 14
Telefonas

Taisyklinga kalba, pažįstamas balsas – ir vis tiek apgaulė? Kaip apsisaugoti nuo sukčių

2026 11 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Marco Rubio kalba federalistų draugijoje (Forbes Breaking News) apie Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“
  • klaustukas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • T. Jakutis apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
  • Ką gi apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
Kitas straipsnis
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

R. Grigas. Laisvi pamąstymai apie mus, lietuvius ir istorijos erdves

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai