Turbūt nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių domisi vaistažolių teikiama nauda. Vieni rytais mėtų arbatėlės su citrina pageria, kiti ant duonos česnako užsispaudžia manydami, kad tai apsaugos nuo ligų, o treti įvairiais metų laikais laigo po miškus ir pievas rinkdami tai, ką geriausio duoda gamta.
Kas, jei ne žolininkai gali geriausiai papasakoti apie vaistinius augalus ir augalėlius, apie kurių naudą mes, paprasti mirtingieji, kartais nė nebūname girdėję: jei kamuoja galvos skausmas, išgeriame vieną kitą tabletę ir apsimetame, kad sveika, kad padės, kad gerai taip, o ir pasijudinti niekur toliau nereikia – nebent iki artimiausios vaistinės.
Gamtos filosofija
Žolininkė, Anykščių liaudies medicinos centro atstovė Dominika Balčiūnė, savo „Facebook“ paskyroje turinti jau kone 30 tūkst. pasekėjų, sakė teikianti žmonėms naudingą informaciją. Tai, ką žino, ką sužino, ji paskelbia interneto erdvėje. „Deja, ne visi vyresni žmonės geba naršyti internete, rasti tai, kas naudinga jų sveikatai, kaip liaudiškomis priemonėmis įveikti ligas“, – atviravo ji.
Tiesa, yra žmogus, kuris skatina žolininkę padėti kitiems. Dominika džiaugiasi, kad jai pasisekė, nes jos vyras – nuostabus žmogus, skatinantis ją tobulėti, skleisti į pasaulį gerąją žinią.
„Visos ligos pagydomos, nėra nepagydomų, yra tik tinginčių pasveikti žmonių. Ir tik baimė vėliau valdo žmogų – nuo to momento, kai jis išgirsta gydytojo nuosprendį, ligos pavadinimą. Žmonės nesaugo savo kūno, duoto kaip dovana, bet juk tai – sielos ir dvasios namai. Tik išgirdę nuosprendį, kad kūnas serga, jie puola į paniką, – apie galimybę pasveikti nuo visų ligų kalbėjo Dominika. – Gamtoje yra visko, ko reikia žmogui, kad jis būtų sveikas. Medžiai, vaistažolės, augalai, gyvūnai ir net vabzdžiai gydo daugelį ligų.“
Vasario augalai
Vasaris, atrodytų, lyg ir nėra tinkamiausias metas rinkti vaistinius augalus, bet taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. „Net ir šiuo metu, kai, rodos, gyvybės gamtoje maža, vis tiek pilna gėrybių, tik reikia jas surinkti. Nuostabiausia gėrio, grožio ir sveikatos nešėja – pušis. Jos pumpurai, spygliai ir net kankorėžiai turi stebuklingų galių, – su meile ir begaliniu susižavėjimu kalbėjo žolininkė. – Nuo sausio ir likusią žiemos dalį labai naudinga rinkti ir vartoti pušų spyglius, pumpurus ir net jaunas šakeles, kurios užauga per vasarą. Patartina virti pušų medų, kai kurias jų dalis naudoti arbatai, taip pat dėti į vonias, naudoti inhaliacijoms, darytis aliejines ištraukas, skirtas odai prižiūrėti ir gydyti.“
Beje, kai kurias pušies dalis galima naudoti kaip prieskonius (džiovintas reikia sumalti kavamale), jose gausu vitamino C. Anot žolininkės, pušų spyglių ir kankorėžių medus gydo anginą, kosulį, bronchinę astmą, iš plaučių pašalina sekretą, skatina atsikosėjimą, stiprina organizmą, naikina bakterijas, virusus.
„Labai naudingi juodalksnio pumpurai, nes juose yra daug per vasarą susikaupusio jodo. Pumpurai, užpilti degtine arba užplikyti termose, puikiai tinka sergantiesiems skydliaukės ligomis, taip pat tada, kai ji yra padidėjusi, organizmui trūksta jodo. Beržų pumpurai ir jų žiedynai, liaudiškai vadinami žirginiais, taip pat turi daug gydomųjų savybių. Jie sukrauti per vasarą, kad kitais metais išleistų lapelius, todėl juose yra daug energijos. Beržų pumpurus užpylus degtine ir šia užpiltine patrynus skaudamus, sukamus, geliamus sąnarius, skausmas akimirksniu mąžta“, – patarimų negailėjo D.Balčiūnė.
Tiems, kurių soduose, gėlynuose ar darželiuose auga storalapės bergenijos, žolininkė siūlo aplink jas pakapstyti sniegą ir pasirinkti nudžiūvusių jų lapelių: jos valo iš organizmo šlakus, gydo įvairius uždegimus, varginančius moteris, veikia baktericidiškai. Bergenijos vartojamos net tada, kai kankina nerimas, baimė, yra burnos gleivinės uždegimų.
Gyvenimą ilginantis receptas
Vaistinių augalų užkalbėtoja atskleidė ir neįtikėtiną gyvenimą ilginantį receptą, kuris 1971 m. rastas Tbilisio vienuolyne užrašytas ant metalinių plokščių. Šio recepto ištakos siekia net V a. pr. Kr. „Šis receptas žinomas visame pasaulyje, bet dažnai pamirštamas. Reikės vos 4 vaistažolių – ramunėlių, beržų pumpurų, jonažolių ir smiltyninių šlamučių (visų po 100 g). Viską sumaišome ir sumalame kavamale. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikome 0,5 l verdančio vandens ir 20 min. paverdame ant labai silpnos ugnies. Perkošiame per sietelį. Stiklinę šio šilto gėrimo, sumaišyto su medumi, reikia išgerti prieš pat miegą. Kitą dalį gėrimo reikia išgerti ryte, praėjus pusvalandžiui po valgio. Ir taip kiekvieną vakarą ir rytą, kol baigsis mišinys. Vėliau šį kursą galima kartoti tik po 5 metų, jei nėra jokių rimtų ligų“, – dėstė ji.
Žolininkė pabrėžė, kad, išgėrus tokios arbatos, iš karto pagerėja medžiagų apykaita, organizmas išsivalo nuo riebalų, „sukalkėjimų“, kraujotaka, organai tampa elastingesni, nesivysto sklerozė, dingsta insulto ir infarkto rizika, susinormalizuoja arterinis kraujospūdis, išnyksta ūžimas ausyse, susitvarko regėjimas. Kitaip tariant, atjaunėja visas organizmas. „Šiuo metu naudinga gerti ir vien tik jonažolių arbatas, ypač tada, kai padidėja nervingumas, kankina depresija, kai dienos apniukusios. Jonažolių arbata naudinga vyresniems žmonėms. Ne veltui teigiama, kad jonažolės gydo 99 ligas“, – pridūrė žolininkė.
Česnako galia
Dominika prasitarė apie liaudies medikę iš Voronežo, su kuria jai yra tekę konsultuotis. Moteris sakė neseniai grįžusi iš Kinijos, kur apie savo sveikatos būklę kalbėjo su vietos gydytojais. Rusijoje jai norėta pašalinti inkstą, o kinai paskyrė… rytais pačiulpti česnako, kol sustiprės organizmas.
„Pasirodo, kai mes pabundame ryte, mūsų burnose būna kloaka. Česnakas gali išgelbėti. Smulkiai supjaustome česnako skiltelę ir paliekame penkias minutes. Tada įdedame į burną ir vartaliojame, čiulpiame sultis. Seilės patenka į kraują, valo organus, limfą, stiprina burnos ertmę, nustoja kraujuoti dantenos. Tačiau kad gleivinės seilėtumas nebūtų per didelis, reikia pradėti nuo česnako skiltelės dalies ir pamažu pereiti prie visos skiltelės. Čiulpti reikėtų apie 30 min., o tai, kas liks, – išspjauti“, – neįkainojamu sveikatinimosi receptu dalijosi žolininkė. Kad neliktų bjauraus kvapo, D.Balčiūnė patarė išsivalyti dantis ir pakramtyti kavos pupelių, petražolių, gvazdikėlių…
Jau iš pavadinimo aišku kas per paukštis ta “žolininkė”. Jei jai visos ligos pagydomos, tai tegu pasidomi genetinių ligų gydymo galimybėmis. Net nekreipiant dėmesio į genetines ligas, lieka labai nemaža dalis ligų, kurių gydymo galimybės, ypač žolelėmis, yra labai ribotos. Pagaliau, kiekvienos ligos gydymo galimybės stipriai priklauso nuo aplinkybių. Plaučių uždegimas paauglį išvers iš koto kelioms savaitėms, o aštuoniasdešimtmetį greičiausiai nuvarys į kapus.
Taip pat nekorektiška dėl ligų kaltinti vien tik pačius žmones, kad jie tingi ir pan. Labai daug lemia, pvz., aplinkos tarša, psichologinė aplinka ir kiti, nuo žmogaus labai menkai priklausantys faktoriai.
O “gyvenimą ilginantis receptas” tai gryna komedija. Man panašu, kad žolininkė neturi žalio supratimo apie sukalkėjimų, insulto, sklerozės ir infarkto priežastis. Bet viena mintis toje teksto dalyje yra teisinga. Žmonės šį receptą pamiršta. O žinote kodėl? Todėl, kad jis neveikia. Jei jis iš tikro veiktų ir gelbėtų visais paminėtais atvejais, būkite tikri, šia arbetėle prekiautų visos vaistinės ir maximos, o mesd visi vaikščiotume su gruzijos erelių akimis.
Išmintinga žyniuonė.
Laba diena. Ar galeciau is jusu nusipirkti pusu konkoreziu ir spygliu medaus? Mano tetai itaria plauciu vezi jai apie 80 metu. Ka patartumet jai db sioje situacijoje vartoto? Busiu labai dekinga uz patarimus ir jusu pagamintus vaistus. Nekantriai laukiu jusu atsakymo.