Sekmadienis, 18 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai

www.alkas.lt
2020 11 24 07:00
0
Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai

Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai | lrv.lt nuotr.

Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai | lrv.lt nuotr.
Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senieji ganymo papročiai | lrv.lt nuotr.

Europos Sąjungoje vykdoma aplinkosaugos politika kol kas nepajėgia sustabdyti biologinės įvairovės ir gamtinių buveinių būklės blogėjimo visoje Europoje ir Lietuvoje. Spalį pasirodžiusios Europos aplinkos agentūros ataskaitos duomenimis, net 81 proc. bendrijos gamtinių buveinių yra prastos būklės. Per pastarąjį laikotarpį sparčiausiai blogėjo pelkių, kopų ir pievų būklė, kurių ateitis nesiimant skubių veiksmų, pasak studijos rengėjų, „yra miglota“. Šie gamtos pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos, kur taip pat sparčiai nyksta natūralios pievos.

Tačiau dar ne viskas prarasta. Aplinkosaugininkai įsitikinę, jog pagerinti pievų būklę ir atgaivinti biologinę įvairovę galima atsigręžus į įprastas ūkininkavimo praktikas ir pritaikius jas šiandienei padėčiai. Viena iš jų – piemenavimas. Apie tai plačiau papasakojo ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė ir Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos žinovas Justas Gulbinas.

Lietuvos kraštovaizdį kūrė gamtos ir žmogaus bičiulystė

Lietuva yra šalis, esanti miškų vietoje, o tai reiškia, jog neprižiūrint atvirų buveinių jos natūraliai užželia krūmais, ilgainiui ten pradeda kurtis ir miškas. Pasak aplinkosaugos žinovsto J. Gulbino, dauguma dabartinių Lietuvos pievų susikūrė būtent dėl gyvulių ganymo. „Neaktyvus gyvulių ganymas bei piemenavimas per ilgą laiką leido susikurti ypač vertingoms pievoms, kurios pasižymi augalų ir vabzdžių rūšių gausa ir tampa buveinėmis paukščiams, ropliams ir kitiems gyviams, – teigia J. Gulbinas. – Dabartine aktyvia žemdirbyste naikindami pievų buveines, sukeliame itin neigiamą grandininį poveikį, prarasdami ne tik pačias pievas, bet ir visa tai, kas nuo jų priklauso.“

Kita priežastis, kodėl nyksta pievų buveinės, yra tai, jog mažėjant kaimo gyventojų ir smulkių ūkininkų, beveik nebeliko naminių galvijų, kurie praeityje buvo vieni iš svarbiausių kraštovaizdį kuriančių veiksnių. Šį stiprų pokytį savo akimis stebėjo ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas Mindaugas Lapelė, kadaise vaikystėje pats piemenavęs: „Ko gero, jokios kitos gamtinės buveinės nepatyrė tokių staigių pokyčių, kaip pievos ir ganyklos, ypač Dzūkijoje, – pastebi gamtininkas. – Dar XX a. paskutiniame dešimtmetyje švedų ar vokiečių turistams viena didžiausių pramogų buvo šiltais vasaros vakarais iš Grūdos paupių ganyklų sugrįžtančių karvių eisena siauromis Marcinkonių gatvelėmis. Dabar šiuose kraštuose elnių ir briedžių yra gerokai daugiau nei karvių ar arklių, o vaikai kaimuose klega tik per atostogas. Karvių bandas primena tik senosios varyklos miškuose, kuriomis dešimtmečiais buvo genamos į ganyklas karvės, ar siauri takeliai Nemuno ir Merkio šlaituose“, – teigia M. Lapelė. Visus parko kampelius mintinai žinantis gamtininkas su liūdesiu stebi, kaip neganomos ir nešienaujamos pievos apaugo dilgėlėmis ir vingiorykštėmis, vėl pradėjo želti karklai ir juodalksniai. Taip į paupius sugrįžta miškas, o spalvingoms ir retoms pievų gėlėms, drugiams ir vabalams bei visai kitai gausiai pievų gyvūnijai vietos lieka vis mažiau. Todėl natūralios pievos, saugomos pagal Europos Sąjungos buveinių direktyvą ir įtrauktos į „Natura 2000“ ekologinį tinklą, atsidūrė pavojuje.

Senoji gyvulininkystė – išvien su gamta

Tačiau ar galvijų auginimas gali būti palankus aplinkai? Mokslininkai perspėja, jog gyvulininkystės sektorius yra vienas iš didžiųjų klimato kaitos sukėlėjų: galvijai dėl savo virškinamojo trakto veiklos išskiria į aplinką šiltnamio efektą sukeliančias metano dujas, kurių stambiose uždarose ganyklose susikaupia dideli kiekiai. Padėtį dar labiau pablogina gyvulių šėrimas baltymingu grūdiniu pašaru, kuriam užauginti be visa ko reikia papildomų ariamų laukų, cheminių trąšų, žemės ūkio technikos. Taip susidaro suminis neigiamas poveikis klimatui ir biologinei įvairovei, kurį stiprina ir augantis mėsos vartojimas.

Vis dėlto, Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistas J. Gulbinas teigia, jog visa tai – netvarios žmogaus veiklos pasekmė, o senoji gyvulininkystė gali net prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės atkūrimo.

„Yra toks vis labiau garsėjantis angliškas posakis: it‘s not the cow it‘s the how (liet. – svarbu ne pati karvė, o kaip ją augina). Gamtoje yra susiklosčiusi natūrali pusiausvyra, tik mes nesugebame ar nenorime jos stebėti ir iš jos mokytis. Europos pievas kadaise kūrė migruojančios stambiųjų žolėdžių – stumbrų, taurų, vandeninių buivolų – bandos. Vėliau šių laukinių žinduolių darbą pakeitė naminiai gyvuliai. Mes savo ruožtu gyvulius suvarėme į ganyklas, juos ten šeriame kombinuotais pašarais, o kad tuos pašarus užaugintume, suariame natūralias pievas, pilame trąšas ir pesticidus, ir tada apkaltiname gyvulius dėl klimato kaitos – aiškina J. Gulbinas ir tęsia: – Sugrąžinę gyvulius į pievas ir pasirinkę tinkamas ganymo praktikas, pavyzdžiui, rotacinį ganymą ar prie šių dienų pritaikytą piemenavimą, padėtume atsikurti rūšinei įvairovei ir sveikai dirvožemio sudėčiai.

Vis daugiau mokslinių studijų rodo, jog pievų ekosistemos tam tikromis sąlygomis gali ne mažiau veiksmingai nei miškai sugerti iš atmosferos šiltnamio efektą sukeliančias dujas. O apie gyvulių išskiriamą metaną kaip problemą turėtume kalbėti tik tuomet, kai kalbame apie dideles uždaras gyvulių ganyklas. Natūralioje sveikoje pievų ir dirvožemio ekosistemoje šalia gyvulių, išskiriančių metaną, gyvena bakterijos metanotrofai, mintančios metanu. Taigi laisvai besiganantys galvijai mūsų planetai atneša daugiau naudos negu žalos“, – teigia J. Gulbinas. Todėl jis, kartu su partneriais iš LIFE integruotojo projekto „Naturalit“, siekiančio užtikrinti pilnavertę „Natura 2000“ ekologinio tinklo apsaugą Lietuvoje, kalbasi su ūkininkais ir kuria sąlygas sugrąžinti galvijus į Dzūkijos paupių pievas.

Pievos – biologinės įvairovės oazė

Pievų buveinės yra išskirtinai turtingos augalų rūšine sudėtimi ir su tais augalais susijusioms gyvūnų rūšimis, ypač vabzdžiais. Pasak M. Lapelės, pievos – tai ištisas slėpiningas pasaulis su savo milžinais ir nykštukais, su savo plėšrūnais ir žolėdžiais – vieni užsuka tik pasimaitinti, kiti gyvena nuolat. Ne mažiau svarbios pievos ir estetine, kultūrine prasme – juk dažnas iš mūsų dar prisimena savo vaikystės pievas, pilnas kvapų, spalvų ir gyvybės. Piemenavimas – tai bene artimiausias natūraliam žolėdžių žvėrių ganymuisi ganiavos būdas, padedantis palaikyti tą gyvybę. Galvijai geba pasirinkti, ką ėsti, ir tai dažniausiai būna mums įprasti varpiniai ir viksviniai augalai, bet ne gegužraibės ir kitos retenybės. Piemenaujant, kuriasi mikrobuveinės ir savita augalų bendrijų įvairovė, galvijai pritraukia ir daug vabzdžių, paskui kuriuos atseka paukščiai. Dabar jau nykstantys žalvarniai ar vis rečiau pastebimos pempės seniau buvo įprasti ganyklų paukščiai. Piemenavimo paprotys Lietuvoje nutrūko, tačiau yra ne vienas pavyzdys Europoje, kur ji išgyvena savo atsigavimo laikotarpį. Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje veikia ne viena speciali piemenų ruošimo mokykla.

Norint pokyčių, reikia sukurti sąlygas smulkiam ūkininkui

Tačiau, pasak J. Gulbino, vien gerų norų saugoti aplinką nepakanka. Dauguma ūkininkų yra labai praktiški ir protingi žmonės. Užsiimti gyvulininkyste turi apsimokėti. „Norint paskatinti gamtai draugišką gyvulininkystę, reikia padėti ūkininkams sukurti aukštos pridėtinės vertės gaminius, kurie galėtų varžytis rinkoje, nes pagal kainą jie nepajėgūs varžytis su stambiais ūkiais, veikiančiais pagal masto ekonomikos būdus – įsitikinęs J. Gulbinas iš Baltijos aplinkos forumo. – Kitaip tariant, reikia trumpinti maisto tiekimo grandinę ir sudaryti ūkininkams galimybę pasiūlyti vartotojams galutinius gaminius, pavyzdžiui, brandintą jautieną, paruoštą iš sveikai užaugintų gyvulių mėsos. Taigi reikia sukurti infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilių skerdyklų ir išpjaustymo gamyklų tinklą. Kartu svarbus ir visuomenės švietimas, nes daugeliu atveju pirkdami gyvulinius gaminius žmonės vis dar atsižvelgia tik į kainą.

Tai, kas buvo senamadiška, atgauna žinomumą ir tampa traukos centru

Justas Gulbinas ir LIFE integruotojo projekto komanda mato piemenavimo praktikos atgaivinimą naujoviškais būdais kaip abipusę naudą gamtai ir žmonėms. Tai, kas anksčiau siejosi su skurdu ir basais šąlančiais piemenėliais, šiandien gali pritraukti turistus ir pajamas į regionus. „Gyvulių grąžinimas į pievas galėtų paskatinti ir naujų darbo vietų kūrimąsi regione, ir papildomas pajamas iš turizmo, ir pagerinti saugomose teritorijose veikiančių verslų padėtį“, – įsitikinęs J. Gulbinas. – Čia gyvuliai padėtų išsaugoti ir prižiūrėti vertingiausias ir gražiausias pievų buveines, o jos pritrauktų dar daugiau natūralios gamtos pasiilgusių turistų.“

Pašnekovas pateikė Suomijos pavyzdį, kur jau ne vieni metai rengiamos taip vadinamos piemenavimo savaitės. Žmonės moka nemažus pinigus, kad galėtų savaitę pagyventi gražiausiuose saugomų teritorijų kampeliuose, o kartu tą savaitę įsipareigoja „piemenauti“ – padėti ūkininkui prižiūrėti vertingiausiose pievose besiganančius gyvulius. Prieš kelerius metus šį sumanymą pradėjus įgyvendinti vienoje saugomoje teritorijoje, dabar viskas išsiplėtė jau į 11 teritorijų, o norinčių taip paatostogauti žmonių yra tiek, jog tenka rengti specialią užsirašymo ir atrankos sistemą, nes tiesiog neužtenka vietų. „Tam, kad išsaugotume pievų gamtinę įvairovę, turime atsigręžti į per šimtmečius sukauptą patirtį, kurią, papildę esamomis žiniomis ir pasitelkę šių dienų technines naujoves, galėtume naujai pritaikyti senuosius ganymo būdus, lėmusius vertingų pievų išlikimą iki šių dienų“, – apibendrina J. Gulbinas.

Parengė Monika Midverytė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai
  2. Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies (video)
  3. Aplinkos ministerija kviečia prisijungti prie klimato savaitės
  4. Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  5. Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva
  6. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  7. M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį
  8. Akivaizdi klimato kaita Europoje: būtina imtis skubių prisitaikymo veiksmų
  9. Šventė „Vidur girių 2018“ kviečia pavasarį švęsti Dzūkijos gamtoje
  10. Aplinkos ministras sustabdė Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą
  11. Ūkininkai raginami saugoti pievas
  12. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  13. Šį savaitgalį šventė „Vidur girių 2018“ kvies džiaugtis bundančia Dzūkijos gamta
  14. Baltijos Asamblėjos komitetas: bendradarbiaudami kultūros srityje kurkime regioną, išsiskiriantį mažiausiu poveikiu aplinkai
  15. Ketinama jungti ministerijas ir panaikinti aplinkosaugos ministeriją
  16. „Mokslo sriuba“: kaip Žuvintas tapo itin retų paukščių namais (video)
  17. Palangoje jau 12-tą kartą vyks „Žaliosios europiečių atostogos“
  18. Aplinkosaugininkai: naudą iš JAV ir ES prekybos turi gauti žmonės, ne didžiosios korporacijos (peticija)
  19. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  20. Lietuvoje įgyvendinimas ypatingas Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas
  21. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
  22. Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais
  23. Teismas dėl Punios šilo išsaugojimo: Aplinkos ministerija taps atsakovu, buvęs aplinkos ministras – liudytoju
  24. „Žalios Lietuvos“ pokalbiuose – apie plastiko gaminių ir išmetamo maisto mažinimo kiekį
  25. Bus steigiamos naujos „Natura 2000“ teritorijos
  26. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą
  27. Kartu su gamta, o ne prieš ją
  28. Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos
  29. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  30. Europarlamentarai siūlo remti tvarią miškininkystę

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

2021 04 18
Europos dieną bus galima nemokamai pasisvečiuoti nacionaliniame lankytojų centre

Pavasarį pamatyk 10 saugomų šaltinių

2021 04 18
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

2021 04 16
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos

2021 04 15
Bus išrinkti santarvėje su gamta ūkininkaujantis ūkininkas ir seniūnija

Bus išrinkti santarvėje su gamta ūkininkaujantis ūkininkas ir seniūnija

2021 04 15
L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?

Teikiama parama saugantiems turtingas gamtine įvairove pievas

2021 04 11
Pildant automobilių  kondicionierius – nauja garantija

Pildant automobilių kondicionierius – nauja garantija

2021 04 08
Gyventojai raginami nenaikinti meškinių česnakų

Gyventojai raginami nenaikinti meškinių česnakų

2021 04 04
Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

2021 04 01
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

2021 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su gyvūnu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
Kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose?
Gamta ir žmogus

Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių
  • R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
  • Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 812; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 745; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 462; komentarų: 6
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 426; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

by Kristina Aleknaitė
2021 04 18
0
Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos rengia rašinių...

Skaityti toliau

Pavasarį pamatyk 10 saugomų šaltinių

by Kristina Aleknaitė
2021 04 18
0
Europos dieną bus galima nemokamai pasisvečiuoti nacionaliniame lankytojų centre

Šylant orams ir lengvėjant karantino sąlygoms, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kviečia aplankyti 10 įspūdingiausių saugomų šaltinių. Mūsų kraštas...

Skaityti toliau

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio vandens taršos šaltinis Lietuvoje. Siekdama greičiau sumažinti teršalų patekimą į vandens telkinius, Aplinkos apsaugos agentūra...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis
M. K. Čiurlionio namai kviečia prisiminti Čiurlionį

M. K. Čiurlionio namai kviečia prisiminti Čiurlionį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai