Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2015 05 06 08:15
27
Paveldėta iš protėvių šviesiausių dienų ir trumpiausių naktų Rasos šventė vėl džiugina mus. Skriedami elektroninių skriemulių vis labiau įsukamu ratu nebespėjame, o ir nepajėgiame įsigilinti į Rasos šventojo laiko vertes ir esmes.

Paveldėta iš protėvių šviesiausių dienų ir trumpiausių naktų Rasos šventė vėl džiugina mus. Skriedami elektroninių skriemulių vis labiau įsukamu ratu nebespėjame, o ir nepajėgiame įsigilinti į Rasos šventojo laiko vertes ir esmes.

Rasos-svente-daraskeviciaus-nuotr
Rasos šbventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 4 d. buvo išplatinta Seimui adresuota peticija, raginanti pasirašyti „Dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše“.

Mat Seime vėl imtasi veiksmų, kad iš šventinių dienų sąrašo būtų išbraukti Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.) ir Rasos (Joninių) šventė (birželio 24 d.).

Peticijoje nepritariama Seime užregistruotam įstatymo projektui „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ (Nr. XIIP-1833), kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo.

Šis siūlymas Seime buvo įregistruotas beveik prieš metus Seimo narių konservatorių Antano Matulo ir Dainiaus Kreivio.

Garsus kovotojas su svaigalais ir girtuokliais konservatorius A. Matulas šį kartą užsimojęs prieš vieną svarbiausių lietuvių etnokultūrinių švenčių savo nemeilę jai grindžia bažnyčios atstovų nuomone. Pasak jo paaiškinimų DELFI portalui: „Jie sakė, kad jei jau taip norime švęsti daug dienų, išeiginėmis būtų galima padaryti kitas, lietuvių tautai, istorijai ir tradicijoms artimesnes šventes. Arba turėtume radikaliai keisti požiūrį į Jonines, kad tai netaptų visuotinio nusigėrimo diena“.

A. Matulas nekomentavo ar siekiant dar labiau mažinti girtuoklystę vertėtų naikinti ir rugsėjo 1-osios bei Velykų šventes, nes dar ko gero buvo nespėjęs šiuo klausimu pasikonsultuoti su bažnyčios herarchais.

Nors lietuviškas Rasas atitinkanti vidurvasario šventės yra švenčiamos daugelyje Europos šalių, tačiau lietuviškoji Rasos šventė pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika, tuo gerokai pralenkdama kitas Europos šalis, išskyrus tik Latviją, kurioje iki šiol yra išlikusi tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes net dvi dienas.

Prisimintina ir ta išskirtinė Rasos šventės reikšmė, kad būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. ir prasidėjo folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje ir įgavęs ryškų rezistencinį pobūdį.  Dėl šio judėjimo išplitimo didele dalimi vėliau ir kilo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.

Skelbiame Seimui skirtos peticijos tekstą ir Alkas.lt redakcijos vardu kviečiame jį pasirašyti.

Dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respuiblikos Seime užregistruotas įstatymo projektas „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ Nr. XIIP-1833, kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo. Ši šventė Lietuvoje turi labai senas tradicijas, paminėta dar XIII a. šaltiniuose (1262 m. Ipatijaus metraštyje), yra svarbiausia vasaros šventė tradiciniame kalendoriuje. Lyginant su kitomis šalimis, kuriose žinoma vidurvasario šventės tradicija, lietuviškoji Rasos šventė (seniau dar vadinta Kupolių švente, po krikščionybės įvedimo – Joninėmis) pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika. Tuo mūsų šventė gerokai pralenkia kitas Europos šalis, išskyrus tik kitą baltų žemę – Latviją, kurioje iki šiol gyvuoja tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes. Lietuvoje Rasos šventė pasižymi dar viena išskirtine reikšme, susiformavusia pastaraisiais dešimtmečiais: būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. prasidėjo ryškų rezistencinį pobūdį įgavęs folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje, kurio dėka vėliau kilo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.

Vidurvasario šventė švenčiama daugelyje Europos šalių, ypač Baltijos jūrą supančiose šalyse: kaip valstybinė šventė – Latvijoje (švenčiama dvi dienas), Estijoje, Islandijoje, Suomijoje ir Švedijoje (pastarosiose švenčiama po dvi dienas, vieną – kaip oficiali šventė, kitą – išvakarėse kaip neoficiali šventė de facto), o Italijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje – kaip oficiali šventė daugumoje šalies regionų.

Paprastai valstybė įteisina šventę kaip nedarbo dieną atsižvelgdama ne tik į tarptautinę jos reikšmę, bet ir į savo šalies tradicijas. Galima pastebėti, kad vidurvasario šventę labiausiai švenčia Europos šiaurėje esančios valstybės, kadangi jose saulės reikšmė daug didesnė negu Europos pietuose. Dėl to projekto autorių teiginys, kad reikia atsisakyti Rasos (Joninių) šventės, nes ne visos Europos šalys yra įtraukusios šią šventę į oficialių švenčių sąrašus, yra abejotinas. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti sau svarbias šventes ir sudaryti sąlygas žmonėms jas švęsti, jeigu tai svarbu vietos tradicijų išsaugojimui, atitinka vyraujančias pilietines, politines ar religines nuostatas: pavyzdžiui, tik kai kurios šalys oficialiai švenčia Reformacijos dieną, šv. Patriko dieną, šv. Kirilo, Jano Huso dieną ir t.t.

Seimo narių siūlymas išbraukti iš Darbo kodekso Rasos (Joninių) šventę visų pirma grindžiamas teiginiu, kad Lietuva tarp kitų Europos šalių pirmauja šventinių dienų skaičiumi. Siekiant įvertinti tokio požiūrio pagrįstumą, Etninės kultūros globos taryba 2014 m. atliko tyrimą (apimantį 35 Europos valstybes), kuris minėtą teiginį paneigia. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama: neoficiali šventė, kuri pagal Europos Konvencijos 5 straipsnį skaitoma vieša švente (nedirba verslas, mokyklos, administracijos, bankai); oficiali šventė tam tikruose šalies regionuose; pusiau oficiali šventė (dirbama iki vidurdienio). Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių oficialių švenčių (Motinos diena, Tėvo diena, Velykų sekmadienis), bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais švenčių (kitose šalyse švenčiamas Velykų ketvirtadienis ir penktadienis, Šeštinės, Sekminių pirmadienis, devintinės ir kt.), todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – tik 8 šalyse.

Siūlymo autoriai tikisi, jog nedarbo dienų skaičiaus mažinimas papildys šalies biudžetą ir pateikia duomenis, kad vidutiniškai per vieną nedarbo dieną valstybės biudžetas patiria iki 100 mln. Lt nuostolį. Šie skaičiai gaunami mechaniškai dalijant metinį valstybės biudžetą iš darbo dienų skaičiaus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad per Rasos (Joninių) šventę į Lietuvą specialiai atvyksta užsienio turistai, kurie naudojasi viešbučių, restoranų ir kitomis paslaugomis, suaktyvėja kaimo turizmo ir tradicinių amatų verslai, žmonės keliauja į kaimus, miestelius ar kitus miestus, iš to kyla transporto paslaugų paklausa, vyksta prekyba ir kita ekonominė veikla, atnešanti pelnus tiek įmonėms, tiek naudą valstybei.

Tuo remiantis nepritariame Seimo narių siūlymui išbraukti Rasos (Joninių) šventę iš Darbo kodekso 162 straipsnio ir siūlome daugiau dėmesio skirti šios šventės senųjų tradicijų sklaidai, siekiant turiningesnių šios šventės šventimo būdų plitimo Lietuvos visuomenėje.

Pasirašyti šią peticiją

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  2. Rasos šventė Verkiuose
  3. Susiraskite savo Rasos šventę
  4. Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę
  5. Susiraskite savo Rasos šventę 2014
  6. Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video)
  7. Kviečiame atrasti savo Rasos šventę
  8. Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“
  9. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  10. Rasos šventės kelias (audio)
  11. R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos?
  12. Neringoje prasidėjo tarptautinė folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“
  13. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  14. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos
  15. BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video)
  16. EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug
  17. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge
  18. Peržiūrėtos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Peticijų įstatymo nuostatos
  19. J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais
  20. Ant Graužikų kalno suliepsnojo trumpiausios nakties laužas (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 27

  1. ATSIPREIKĖKITE, says:
    8 metai ago

    Dabar ši nedarbo diena tikrai nėra RASOS šventė, o aludariams proga masiškai pagirdyti liaudį. Gal šios peticijos iniciatoriai neprisimena, kaip Joninės buvo prastumtas aludarių iniciatyva į “švenčių” sąrašą??? Jei būtų išbraukta iš švenčių tos “Joninės” , tada tiek krikščioniškos joninės (tauraus, asketiško Jono Krikštytojo), tiek pagoniškos Rasos įgautų kiek tauresnį turinį. Tikrai kad reikia išbraukti iš girdymo dienų sąrašo…..

    Atsakyti
    • Artojas says:
      8 metai ago

      > ATSIPEIKĖKITE Tai kuo skiriasi Nauji metai, Sausio triliktoji, Kovo 11, Velykos, Kalėdos ir tt., gal per jas negirtuokliajama ? Tada išbraukime visas šventes, ar ne taip jums atrodo ?

      Atsakyti
  2. Artojas says:
    8 metai ago

    Reikia kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis. Priežastis antitautinė, antivalstybinė valdžia..
    Kol nebus panaikinti sarašiniai rinkimuose ir per tūkstantį metų niekas nesikeis.

    Atsakyti
    • Anoniminis bailys says:
      8 metai ago

      Bėk laukų apart, kol vokietys nenusipirko žemės.

      Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Akivaizdu, kad šiais laikais švenčių buvo pristeigta per daug.

    Atsakyti
    • suvalkiotas says:
      8 metai ago

      Tikram lietuviui – akivaizdu, kad praleidai progą patylėti arba labai prispyrė noras pasigarsinti. Švenčių niekas nekuria iš valdžios viršūnių. Šventes susikuria pati tauta per eilę metų ar net šimtmečių. O va valdžia švenčių dienas gali įstatymiškai įteisinti ir paskelbti jas nedarbo dienomis. O švenčių per daug ar per mažai gali nuspręsti kiekvienas asmeniškai – nori šventi, nenori -tai dirbi, tai tavo paties reikalas.

      Atsakyti
      • Anoniminis bailys says:
        8 metai ago

        Atsiprašau, bet o kas draudžia susirinkus artimiausią savaitgalį atšvęst tą šventę pagal visus papročius?
        Tokia šventė, tarkim, trečiadienį, yra visiškai nelogiška – kol išvažiuoji iš miesto (nes nedeginsi gi laužų Bernardinų sode… nors…), kol po to grįžti, kad 8 ryto atsikeltum į darbą, nebe prūdai to laiko pagal visus papročius švęsti belieka. Aišku, bedarbiams ir visokiems laisviems menininkams negalioja, bet jie ir taip gali kada nori ganytis švęsdami, ką tik nori.

        Atsakyti
    • Albas says:
      8 metai ago

      “tikras lietuvis” iš tikro nei tikras, nei Lietuvis…..

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 metai ago

      Kaip tik kalba ir eina apie išeigines dienas, nes tas kas nori švęsti, tas gali tai daryti nors ir kasdien – kas trukdo?

      Atsakyti
  4. As says:
    8 metai ago

    http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=786&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=7221 ir http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8968&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=24048&p_kade_id=7 tiesiog nemylintys Lietuvos. Didziule nepagarba jiems!..

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      8 metai ago

      na didžiulė ar mažulė, – tačiau kalba ne apie garbes, pagarbas(ne), paniekas ar užuojautas, –
      o giluminės raiškos priežastis; juk Jūsų nuorodose ant abiejų du sutapimai – “krikščionys”,
      – tad ir jie ir musulmonys, ir judonys ir visokie kitoniški Lietuvoj gali sau kurtis ir kurptis (net
      ir uždaresnes bendruomenines terpes, partijas net !?) po imperatoriaus Vytenio patapus
      Lietuvai keistai t o l e r a n t i š k ą j a, kas dar istorikų visai nėr nagrinėta…
      Taigi, kol krikščionys neturi savo šalelės krikščionijos, kaip judėjai Izraely,
      tol vargs visur ant svieto glaustinėdamiesi, bet tai laikina, – koks bebūtų reklamos
      poveikis, tikrovė visuomet atstato darną ir deramą gyvybiškąją pasaulio tvarką

      (su saule ir ugnim ar mūsų Dievais kovoti ar yra prasmės,-
      Dievų nei pasieksi, Saulės nei užgesinsi, Ugnies sunaikinti irgi nesunaikinsi… r a m u )

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Vadinasi, kryžiuočių darbo tęsėjai siautėja Seime.

        Atsakyti
  5. Girinis says:
    8 metai ago

    Matulas – čmo, Kreivys – šiaip kreivys.

    Atsakyti
    • Anoniminis bailys says:
      8 metai ago

      Demonstruojate Rusios girių žodyno gelmes?

      Atsakyti
      • S says:
        8 metai ago

        Pričiaupk lesalą, baily. 🙂

        Atsakyti
      • Atas says:
        8 metai ago

        Na ir nusišnekėjo tas “bailys”….

        Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Girini, čia ‘alkas’ – šventovė!
      Varyk į kokį ‘delfį’ ir ten rašinėk tau mielus rusiškus išsireiškimus.

      Atsakyti
  6. Regina says:
    8 metai ago

    Rasos šventės įteisinimas yra kartu ir mūsų baltiškojo paveldo pripažinimas. Negi neaišku, kam reikia to pripažinimo? Čia kalbama apie principinius pasaulėžiūros dalykus, o ne apie tai, kas kaip švęs…Beje, švęsti reikia mokyti, kantriai aiškinti, pavyzdžiais parodyti jaunimui, kaip ir kodėl reikia švęsti šią šventę, susiejant ją su tautiškumu, savastimi.

    Atsakyti
  7. Egidijus says:
    8 metai ago

    Ismokit isleist, nereiks ubagaut!!!

    Atsakyti
  8. Gintaras says:
    8 metai ago

    Būtina šventė

    Atsakyti
  9. Irena Narkeviciene says:
    8 metai ago

    Nepritariu sios sventines dienos naikinimui.

    Atsakyti
  10. Gintautas says:
    8 metai ago

    būtina išsaugoti Rasos šventę !!!

    Atsakyti
  11. KRISTINA says:
    8 metai ago

    svente reikalinga ir prasminga k.j.

    Atsakyti
  12. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Reikia mažiau švęsti, o daugiau dirbti – tik tada Lietuva atgims.
    Pašvęsti galima ir po darbo – kukliai, simboliškai kaip, pvz., n metų lietuviai šventė savo, skirtingą nuo viso kryžiuočių pasaulio, šventę – Kūčias ir nešventė (ir nešvenčia iki šiol) Kalėdų, bet švenčia Naujuosius Metus kaip naujo pradžią (pasižiūrėkit kiek per Naujuosius Metus žmonių gatvėse – tikrų tikriausia fiesta, kada per Kalėdas – tyku, ramu, tarsi Lietuvoje žmonių nebebūtų).
    Taip, kad Rasoms išeiginę dieną galima būtų paimti iš Kalėdų (ir dar keletas darbo dienų liktų), kurių lietuviai nešvenčia – kaip nešventė jų protėviai iki kruvino krikščionybės įvedimo. Prievartinės “šventės” neprigyja.

    Atsakyti
  13. Lietuvis says:
    8 metai ago

    Gegužės 1 — jokia šventė. Nėra apie ką kalbėt..

    Atsakyti
  14. Loli says:
    8 metai ago

    Visai neturi ka veikt tas seimas, jau vien iskeldami toki klausima, gaista leika ir eikvoja tautos pinigus. Kiek galima taip? Ka dar noresit is musu atimt, tauta be tautiskumo ne tauta. Tauta be istorijos-niekas

    Atsakyti
  15. Dvija says:
    8 metai ago

    Dėl Dievo meilės, kas čia per šventė: Rasos (Joninių) ?!? Gal RasOs Joninės ? Ar Jonų Rasos ? Tai dvi, labai skirtingos šventės. Rasos baltų paprotys , švenčiamas 21 birželio, o Joninės , kurių paskirtis užgožti, nustelbti ir sunaikinti Rasas, internacionalistų narodnoje gulianie birželio 24 dieną. Tai ką raginate apginti ? Jovalą ? Negi net čia proto nepakanka atskirti grūdą nuo pelų ? 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

2023 01 03
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Šunys | pixabay.com, Nogi Jinna nuotr.

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo fejerverkų?

2022 12 31
Tortas | pixabay.com, Couleur nuotr.

Šventiniams kepinias pravers kelios gudrybės

2022 12 31
Kokių kosmetikos priemonių geriau vengti?

Šventinę nuotaiką pakels geras makiažas

2022 12 31
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Šventėms ruoškimės atsakingai

Prie šventinio stalo svarbus saikas

2022 12 31
Neringos švyturys | neringa.lt nuotr.

Neringa naujuosius pasitiks be fejerverkų

2022 12 31
Užkandžių lenta | pixabay.com, RitaE nuotr.

Svečius nustebinkite užkandžių lenta

2022 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Verslas | plcc.lt nuotr.
Lietuvoje

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą
  • Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  • Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 06
5
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Po Trijų karalių yra įprasta nupuošti per šventes mus džiuginusius kalėdinius medelius, tad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip elgtis...

Skaityti toliau

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 03
0
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdė tikslines išvykas į šalies miškus, tikrino eglučių pardavimo punktus, medienos sandėlius, miško...

Skaityti toliau

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

by Ditė Česėkaitė
2022 12 31
0
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Gruodžio šventinį maratoną jau tuoj užbaigsime Naujųjų metų pasitikimu. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse valgiai, patiekiami jų išvakarėse, dažnai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

Kitas straipsnis
Skaitymo akcijos Lietuvoje metu garsių aktorių lūpomis atgis Napoleonas

Skaitymo akcijos Lietuvoje metu garsių aktorių lūpomis atgis Napoleonas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai