Antradienis, 9 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos)

Miglė Valaitienė, www.alkas.lt
2018 11 19 07:00
1
Kanadoje vykstančiame Pasaulio religijų parlamente Lietuvą atstovauja Romuvos Krivė | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Kanadoje vykstančiame Pasaulio religijų parlamente Lietuvą atstovauja Romuvos Krivė | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.
Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-7 dienomis Romuvos krivė Inija Trinkūnienė lankėsi Toronte (Kanadoje) vykusiame Pasaulio religijų parlamente (PRP), kuriame įvairių religijų atstovai dalinosi savo gerąja patirtimi. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos atstovai jau trečią kartą pasaulio bendruomenei PRP pristatė baltų tikėjimą ir kultūrą. Skelbiame pokalbį apie tai su Krive I. Trinkūniene.

– Kuo ypatingas renginys yra Pasaulio religijų parlamentas?

– Pasaulio religijų parlamentas vadinamas tarpreliginio dialogo motina, nes tai pats seniausias, didžiausias ir turiningiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje. Ypatingumo jam suteikia ne tik didelis jį aplankančių dalyvių skaičius, bet ir jų nusiteikimas bendrauti, džiaugtis ir dalytis savo tikėjimu bei stiprinti darną, sprendžiant globalias pasaulio problemas.

Tuos žmones – dvasinius vadovus ir religijų atstovus – pavadinčiau dvasiniu elitu, siekiančiu teisingesnio, taikaus ir tvaraus pasaulio. Džiaugėmės dalykais, kurie mus jungia, dalijomės rūpesčiais ir ieškojome sprendimų pasaulį varginantiems iššūkiams. Religijos turi jungti, o ne skirti valstybes ir žmones. Sekant Pasaulio religijų Parlamento eigą vis stiprėjo įsitikinimas, kad tarpreliginiai judėjimai, tarpreliginis kalbėjimasis, supratimas lems pokyčius einant meilės ir dalijimosi keliu.

Vienas iš tokio dalijimosi pavyzdžių – sikhų bendruomenės pietūs. Sikhų bendruomenių šventyklose yra įprasta atėjusius vaišinti maistu. Tokią tradiciją sikhų bendruomenių atstovai tęsia ir dalyvaudami pasaulio religijų parlamente. Kasdien jie kviesdavo visus dalyvius – aštuonis šimtus žmonių –  į salę, kurioje būdavo tiekiami vegetariški pietūs.

Apibendrinant patirtį, parsivežtą iš šios kelionės, galima teigti, kad Pasaulio religijų parlamento tikslas – ne tik parodyti ir pasirodyti, bet ir kurti bei palaikyti įvairiems tikėjimams atstovaujančių žmonių tarpusavio pasitikėjimą, skatinti bendradarbiavimą ir veiklą, kad pasaulis taptų taikingesnis ir malonesnis gyvenimui.

– Koks buvo Romuvos bendruomenės vaidmuo Pasaulio religijų parlamente?

– Romuvos, kaip etninės religijos, vaidmuo buvo didelis. Jau pats Parlamento atidarymas prasidėjo ugnies apeigomis, kurias atliko vietiniai indėnai, arba kaip jie save vadina – pirmykščių, prigimtinių (indigenous) tautų atstovai. Jau įprasta, kad Parlamentas, į kurį šiais metais atvyko per 750 įvairių religijų ir dvasinių susivienijimų atstovų, prasidėtų eitynėmis, kuriose žygiavo prigimtinių tikėjimų atstovai iš viso Amerikos žemyno – Kanados, Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos. Į prigimtinių tikėjimų atstovų eitynes buvo pakviesti ir Europos atstovai – Romuvos krivė Inija Trinkūnienė ir Andras Korbanas (Andras Corban), Europos etninių religijų kongreso prezidentas. Šimtai konferencijos dalyvių procesiją sveikino plojimais.

Parlamente turėjau galimybę pristatyti Romuvą, papasakoti apie mūsų istoriją, dvasines patirtis ir veiklą, taip pat apie mūsų pastangas siekiant valstybės pripažinimo. Didelio susidomėjimo susilaukė vienos mūsų dvasinių praktikų – sutartinių giedojimo – užsiėmimai. Buvo smagu matyti ir girdėti senąsias mūsų sutartines giedant kitataučius.

Gyvename viename pasaulyje, esame skirtingi, todėl Pasaulio religijų parlamente galėjome pasidalinti savo savitumu. Krikščionys, judaistai, musulmonai, budistai, prigimtinių religijų atstovai – visi rodė savo apeigas, giedojo šventas giesmes, dalijosi savo dvasine patirtimi ir ateities siekiais.

– Kokios temos buvo svarbios šių metų Parlamente?

– Konferencijos nagrinėjamų temų ratas platus, ir jame tarsi veidrodyje atsispindi pagrindinės pasaulį jaudinančios problemos: klimato kaita, taikos išsaugojimo, moterų vaidmens visuomenėje klausimai ir kiti svarbūs dalykai.

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta prigimtiniams tikėjimams ir daugiausia buvo kalbama apie jų vaidmenį išsaugant gyvybę Žemėje. Plenarinis posėdis vadinosi „Dvasinė žmonijos raida ir Žemės Motinos gydymas“.

Vienas iš pranešėjų, Laformas (Stacey Laforme), Misisaugasų (Missisaugas), vienos iš prigimtinių Kanados genčių, vadovas, sakė: „Mes esame ne etninė mažuma, mes – prigimtiniai (indigenous) žmonės“. Plenarinio posėdžio metu buvo pristatyta prigimtinių tautų pasaulėžiūra, dvasinės nuostatos, teigiančios, kad esame susiję vieni su kitais ir su Motina Žeme: mes esam ne tik Žemės dalis, mes patys esame toji Žemė ir turim padaryti viską, kad ją išgydytume. Tam turime pasitelkti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, jų dvasingumą, jų pasaulio kaip gyvo organizmo supratimą. Turime išsaugoti savo kalbą, tradicijas – viską, ką paveldėjome iš protėvių.

Antroji diena buvo skirta moterims, jų vaidmeniui dvasinėse tradicijose.  Parlamente buvo galima stebėti naujai užgimstančius judėjimus, religines bendruomenes ir organizacijas, telkiančias moteris dvasinei veiklai, ir stiprias dvasines lyderes.  Pasidalinsiu mintimis, kurios buvo išsakytos įvairių kalbėtojų. Tyrimai rodo, kad pasaulyje dauguma tikinčiųjų yra moterys, tačiau religinių lyderių, šventikų pareigas užima vyrai. Manoma, kad tai gali būti ir yra viena pagrindinių moterų nelygybės visuomenėje priežasčių. Moterys, mergaitės augdamos regi visuomenę, kurioje dvasiniai vadovai yra vyrai.

Toks modelis neskatina moterų pasitikėti savo jėgomis ir teisingai vertinti savo padėtį visuomenėje. Pranešėjai dalinosi faktais, rodančiais beteisišką moterų padėtį Artimųjų Rytų kraštuose, istorijomis apie priverstines vaikų santuokas Indijoje ir panašius dalykus.

Ne kartą buvo ištarti žodžiai: „Mes esame čia, nes mes norime keistis ir keisti“. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad moterys religinėse bendrijose pradėtų kalbėti apie tai, kad joms reikalingos galimybės užimti dvasininkių pozicijas ir lyderių padėtį, taip pat stengtis atsikratyti skirtumo tarp lyčių padėties, kurią visame pasaulyje lemia vyraujančios patriarchalinės religijos.

Parlamentas visus subūrė bendram tikslui – Motinos Žemės išsaugojimui. „Klimato kaita: rūpestis mūsų žeme, atsakomybė už mūsų ateitį“ – taip vadinosi viena iš parlamento sesijų. Joje  buvo aptartas religijų vaidmuo aplinkosaugoje. Jau viešai prieinami duomenys, kad dauguma labiausiai religingų valstybių sykiu yra ir prasčiausiai gamtosauga besirūpinančios, ir labiausiai užterštos teritorijos. Visi dalyviai vieningai sutiko, kad religinės bendruomenės ir bendruomenių vadovai turėtų labiau dalyvauti šviečiant visuomenę aplinkosaugos klausimais ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Dėl darnos ir sugyvenimo darnoje Klimato kaitos darbo grupė kvietė žmones, organizacijas, verslą ir visų lygių institucijas prisiimt atsakomybę už klimato kaitą. Klimato kaita veikia mus visus, ir tai, kaip mes elgsimės ir kokių veiksmų imsimės šiandien, nulems ateinančių kartų gyvenimus.

Man labai džiugu, kad Romuvos bendruomenei aplinkosauga ir pagarba gamtai bei jos puoselėjimas yra vienas iš svarbiausių dalykų: piliakalniai, kloniai ir miškai yra mūsų šventyklos, jose apsireiškia Deivės ir Dievai.

– Ačiū už pokalbį.

IMG_5205(1)
IMG_5200(1)
45359017_503707923447698_8466478261042413568_n
P1180339-2400
P1180305-2400
P1150351-2400
P1150172-2400
P1150301-2400
P1150109-2400
45424925_337115423765310_1880215697255038976_n

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  2. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  3. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  4. Kanadoje vykstančiame Pasaulio Religijų Parlamente Lietuvą atstovauja Romuvos Krivė (nuotraukos, video)
  5. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  6. Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti
  7. Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio)
  8. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  9. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  10. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  11. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  12. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  13. Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos)
  14. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
  15. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
  16. I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį
  17. Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos)
  18. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  19. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  20. Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. III-jo ir IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas R. ZUBINAS says:
    4 metai ago

    Mūsų protėvių didžiausias palikimas – nuolatinio gamtoje vykusių fizinių procesų stebėjimas bei šių stebėjimų ŠALTINIAI! Tai ir arijų – baltų SENASIS TESTAMENTAS, indų RAMAJANA bei MAHABHARATA, arijų – baltų Krivių Krivaičio Vandenoriaus epai “Iliada” ir “Odisėja”, Romos poeto Ovidijaus “Metamorfozės”, šumerų “KARALIŲ SĄRAŠAS” ir daugelis kitų šaltinių.
    Anot Herodoto, šio meno mūsų protėviai, ne tiktai mokėsi pas EGIPTO ir GRAIKŲ ŽYNIUS, bet ir kitų kultūrų ŽYNIAI mokytis vykdavo pas mūsų protėvius. Tad tarp įvairių kultūrų buvo nuolatinis informacijos dalinimasis. Šį faktą puikiausiai liudija indų epas “MAHABHARATA”, kuriame aprašomas 1179 m.pr.m.e. įvykęs ATLANTO – TERO (Santarini) super-ugnikalnio susisprogdinimas Egėjo jūroje.
    Mūsų laikais SENOJO TIKĖJIMO tęsėjams atėjo laikas, ne tiktai, statiškai” vykdyti apeigas prie aukurų, bet ir gerai pažinti bei susipažinti, su protėvių paliktą gausiausia informaciją iš seniausios praeities! Visa tai jau išdėstyta ir ATGAIVINTA mano knygose: “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir Ateitis”, bei spaudai rengti atiduotoje knygoje “Šumerui 500 000 metų!” Mūsų laikų mokslininkai visiškai nevertina MŪSŲ PROTĖVIŲ MUMS PALIKTO TURTINGIAUSIO PALIKIMO! JIems padėti galėtų gerbiamos INIJOS ARMIJA!!! Tai būtų ir pagalba MOKSLO PASAULIUI KURIS NETURI SUPRATIMO APIE KLIMATO KAITĄ!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

2022 08 03
Naujasis ES reglamentas įpareigos imtis rimtesnių gamtos atkūrimo tikslų | lrv.lt nuotr.

Naujasis ES reglamentas skatins atkurti gamtą

2022 07 27
Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

2022 07 26
Romuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jaunimo etninės kultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien“

2022 07 24
Ukraina siūlo Lietuvai atkurti ir globoti „Pushcha Radzivila“ nacionalinį parką | lrv.lt nuotr.

Ukraina siūlo Lietuvai atkurti nacionalinį parką

2022 07 16
Lietuviško filmo „Mano mažytė žmona“ peržiūra | Lietuvos kino centro nuotr.

Lietuviško filmo „Mano mažytė žmona“ peržiūra

2022 07 15
Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės | lrv.lt nuotr.

Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės

2022 07 15
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

„Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!

2022 08 09
Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
Lietuvoje

Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

2022 08 09
Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto
Lietuvoje

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

2022 08 09
Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį
Lietuvoje

Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį

2022 08 09
Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
Gamta ir žmogus

Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų

2022 08 09
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Olimpinėms sporto šakoms – dar 4,4 mln.

2022 08 09
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Vilniečių namus pasieks išmanieji skaitikliai

2022 08 09
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija
Lietuvoje

Nepasiturinčioms šeimoms padės „Pirmoji kuprinė“

2022 08 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Patriotas apie Kviečiama siūlyti nusipelniusius aukščiausio kultūros apdovanojimo
  • Diedas apie A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!
  • Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
  • Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto
  • Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį

Skaitomiausi straipsniai

  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 487; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 486; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 481; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 425; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

by Kristina Aleknaitė
2022 08 03
0
Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Vaikelio gimimas – vienas svarbiausių įvykių gyvenime, kurį norisi prasmingai paminėti. Etnologė, apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė Inija Trinkūnienė įsitikinusi,...

Skaityti toliau

Naujasis ES reglamentas skatins atkurti gamtą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 27
0
Naujasis ES reglamentas įpareigos imtis rimtesnių gamtos atkūrimo tikslų | lrv.lt nuotr.

Europos Komisija parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir...

Skaityti toliau

Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

by Ditė Česėkaitė
2022 07 26
0
Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

Aplinkos ministerija spalio 24-30 d. jau ketvirtus metus rengia Klimato savaitę, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Patriotas apie Kviečiama siūlyti nusipelniusius aukščiausio kultūros apdovanojimo
  • Diedas apie A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija
  • Romas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

Kitas straipsnis
M. Levickis moksleiviams pažadėjo, kad klasika nemirs

M. Levickis moksleiviams pažadėjo, kad klasika nemirs

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai