Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

R. Šarknickas. Man lietuvių kalba yra Lietuva kaip vėliava – nekeičiama

Robertas Šarknickas
2022-01-20 12:15:03
13
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Per pastaruosius dvidešimt metų Seime kartas nuo karto buvo paleidžiamas klausimas dėl ne lietuviškų rašmenų naudojimo asmenvardžiuose. Diskusijos dažnai baigdavosi nesėkme, nes visi buvę valdantieji tam nepritardavo, įvertindami grėsmę nacionalinėms vertybėms, Lietuvos simboliams, kalbai. Pagrindiniai argumentai – lietuvių kalba – unikali kalba Europoje, o Lietuva yra išskirtinė dėl etnografinių savybių ir panašiai.

Į valdžią atėjusiems valdantiesiems – liberalams, konservatoriams ir laisviečiams – Lietuva per vienus metus pati galėjo įsitikinti jų vedama vidaus ir užsienio politika. Šiuo atveju kalbėsiu apie vidaus, apie vėl dienos šviesą ant Seimo posėdžių stalo išvydusias ne mūsų raides: „x“, „q“, „w“.

Man, prisipažinsiu, tikrai yra netikėta, kad iš didžiosios valdančiosios daugumos už šias tris raides pasisakė visi konservatyvios ideologijos Seimo nariai. Nesuprantu šios valdančiosios daugumos, kuri iš esmės eilinį kartą griauna nusistovėjusias stiprias tradicijas, už kurias kovojo žmonės tuo metu, kai Lietuva klojo valstybės pamatus carinės Rusijos priespaudoje, per miškus slapta nešdami lietuvišką spaudą, knygas. Tai didelė kaina, kova, nusinešusi daug gyvybių. Tačiau ji sumokėta už tai, kad mūsų kalba neišnyktų iš kalbų žemėlapių. Į darbą vėliau įsitraukė tuometinės valstybės asmenybės: V. Kudirka, J. Jablonskis, J. Basanavičius ir daugelis kitų. Noriu pasakyti, kad tuo metu lietuvių kalboje, besivystant valstybei, taip pat buvo svetimų raidžių, kurios buvo valomos, gryninamos iki tapatumo lietuvių kalbai, be jokių svečių, kurie buvo labai artimi draugiškos kaimynystės lenkiškos kultūros gramatikai.

Turbūt sunku būtų patikėti, kad po daugiau nei šimto metų, čia, Lietuvos širdyje, nesant okupantų, savi Lietuvos Respublikos Seimo piliečiai sieks keisti kalbą. Atvirai pasakius, kitų tautybių žmonės iš principo turi teisę tų raidžių reikalauti, dėl šio reikalo jokių pretenzijų nėra. Tik tiek, kad tos teisės valdančiųjų galvose per vienus metus auga kaip ant mielių, lyg kas tuos Seimo narius būtų laikę kažkur miške, uždarę vienkiemio name ir dar palėpėje, kur kažkada jų protėviai slėpė lietuvišką spaudą, kad jiems niekas iš viršaus nenurodinėtų, kaip mes turime gyventi.

Turbūt daug girdite, kiek teisių per metus buvo reikalaujama einant buldozeriu, pažeidžiant net Konstitucijos teismo sprendimus dėl trijų svetimų raidžių. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad dėl trijų raidžių turi spręsti Lietuvių kalbos komisija, ne politikai. Politikai turi teisę tik remtis komisijos išvadomis. Deja.

Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime naudoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? Ar ir tada, anot valdančiųjų, tai nebus Konstitucijos pažeidimas?

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lietuvos įstaigose naudojama kalba – lietuvių, tai reiškia, kad procesas vyksta ir dokumentai teikiami lietuvių kalba. Jei tie dokumentai surašyti kita kalba – įstaigoms privalo būti pateiktas patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. O kaip būtų tuo atveju, jei asmens dokumentai bus sudaryti svetimose kalbose naudojamais ženklais? Ar paprašius asmens dokumento reikės prašyti ir vertimo į lietuvių kalbą? Man rodos, čia žengiamas pirmas žingsnis paminint savo vertybes ir lietuviškumą. Kreipiuosi į valdančiuosius: kodėl mes turime pripažinti svetimas raides? Kodėl užsienio pasuose lietuviai negali naudoti raidžių: „ą“, „č“, „ę“, „ė“, „į“, „š“, „ų“, „ū“? Todėl, kad tų šalių kalbos abėcėlėse šių raidžių nėra. Ir niekam nekyla klausimų jas įteisinti. Ir tai yra visiškai suprantama. Tos valstybės nenori keisti savo kalbos. Ir tai yra visai suprantama.

Identitetas: istorija, gimtasis žodis, heraldikos simboliai – jiems nieko nereiškia. ,,Postilės“ prakalboje Mikalojus Daukša įtvirtino: ,,Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ Kas dėl pastarojo, ,,Valstybės sargas“, iššifravus dabartinėje kalboje, yra nacionalinis saugumas.

,,Nepriklausau kalbos didmeistriams, kurie kaip Arvydas Šliogeris galėtų pasakyti: „Kalba yra mano likimas.“ Tačiau kartu su Martinu Haidegeriu (Martin Heidegger) tvirtai tikiu, kad kalba yra būties namai, egzistencinis žmogaus prieglobstis“ – tai tik dar patvirtina, kas yra identiteto tautos namai kalboje.

Man lietuvių kalba yra vėliava – šventa, kuri negali būti papildoma atvykusių kitų šalių gyventojų, lygiai taip pat, kaip ir negali būti papildyta mūsų vėliava dar viena jiems artima spalva. Tai yra metafora, bet ji yra stipri kaip unikali mūsų reta kalba Europoje. Primenu, yra išlikusios tik dvi baltų kalbos – lietuvių ir latvių. Nesiekime savo kalbos su pakreipti slavų ar germanų atšakų link.

Modernumas! Šaukia Seimo salėje iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vietų, o tam linkčiodami galvas pritaria valdantieji. Ei, mieli dešiniųjų vertybių valstybės griovėjai. Ar ne per dažnai manipuliuojama šiuo žodžiu visus metus priimant įstatymų projektus? Pasakysiu: aš taip pat esu už modernumą, kodėl gi ne. Bet būsiu modernus su savo vertybėmis ir gimtąja kalba. Būsiu modernus, bet tuo pačiu sieksiu nebūti vienodas su pasauliu, o išskirtinis savo unikalia istorija, etnografija, kalba, nes esame tuo ir modernūs, kad neiname ir nekopijuojame, o išliekame savo dvasia kitokie – išskirtinė tauta, kartu apsauganti save nuo svetimų prikišamų raidžių, kultūros ir pan. Modernumas – tai ne globalizacija, gerbiami valdantieji.

Labai geras pavyzdys yra Prancūzijos, kuri įstatymo lygmeniu priėmė sprendimą išsaugoti savo kalbą. Priminsiu, Prancūzija yra viena iš galingiausių Vakarų Europos valstybių, kuriai toli gražu nebūtų galima prikišti taip valdančiųjų mėgstamo pasakymo „nemodernus“. Žodis „modernus“ kalbai negalioja, taip, kaip negalioja keisti ar pildyti valstybinių vėliavų spalvas. Grįžtant prie Prancūzijos – ten įstatymas apima visas gyvenimo sritis. Tai įvairūs viešosiose vietose kabantys plakatai, užrašai, gatvių pavadinimai, su eismu ir transportu susieti nurodymai. Ten, kur norima pasitarnauti šalies svečiui ir vartojama svetima (anglų) kalba, privalu šalia tą pat parašyti ir prancūziškai. Įstatyme nurodyta, kad sutartys, įsipareigojimai ir kiti raštai turi būti rašomi prancūziškai. Smulkiai pateikiama, kaip turi atrodyti reklama. Kiekvienas į ją įsiterpęs svetimžodis turi būti išverstas į prancūzų kalbą.

Kalbant apie Lietuvą bei matant, kas dabar vyksta, kas garantuos, kad po kokių, tarkime, dešimt ar penkiasdešimt metų kokia nedraugiška šalis ims ir pasakys, kad jūsų kalba, na, neturi unikalumo – yra svetimų raidžių, kad jūsų istorijoje buvome ir mes, laikas vėl kelti valstybių jungimosi klausimus. Žinoma, tai hipotetinė situacija, bet visada reikia būti budriam dėl ateities, žinant Lietuvos praeitį. Tauta ir išsiskiria tuo, kad ji turi savo tradicijas (kultūrą), kalbą, teritoriją. Deja, bet vieno – kalbos – dabar atsisakome. Baisu taip sakyti, bet žengiame žingsnį į savęs, kaip tautos, naikinimą.

Pabaigai, sveikinu Latviją, kuri vėl pasirodė visa galva aukščiau – ji ant priekinio paso puslapio neleido jokių svetimų raidžių, pagarbiai suteikė teisę svetimvardžius naudoti antrame paso lape. Manau, kad tokiu būdu išsprendžiamos dvi problemos: ir išsaugoma kalba, ir užsieniečiai patenkinti. Gerbkite mus, nes mes jus priimam kaip pilnaverčius gyventojus, bet gerbkite mūsų istoriją, kalbą.

Latvijos variantas galėjo būti priimtas ir Seime, tačiau, siekiant įgyvendinti savo ego, valdantieji pasirinko pirmą paso lapą. Nežinau, ar tautos savitumo bruožų sąskaitą reikia tenkinti savo ambicijas. Ir, negana to, kad jau prasidėjo diskusijos dėl diakritinių ženklų žodžiuose, reiškia, kad lietuvių kalbai ir saugumui yra grėsmės ją grąžinti į tuos laikus, kai lietuvių gramatiką ir kalbą tvarkė Jonas Jablonskis su visa iškilių Lietuvos asmenybių plejada.

Iš lenkų spaudos www.tvp.info: „Ginčijamos diakritikos. Pagal galiojančią taisyklę nelietuviški vardai ir pavardės lietuvių asmens dokumentuose rašomi lietuviška forma. Antradienį priimtame dokumente įteisintas nelietuviškų pavardžių rašymas lotyniška abėcėle, tai yra leidžiama vartoti lotyniškas raides „w“, „q“ ir „x“, kurių lietuvių abėcėlėje nėra.

Priėmus įstatymą, atsisakoma ir lietuviškos formuluotės nelietuviškoms pavardėms. Tai reiškia, kad įsigaliojus įstatymui bus galima naudoti du simbolius, pavyzdžiui „cz“ arba „rz“, arba taisyklingą vardo „Anna“ rašybą, kuris lietuviškame variante rašomas „Ana“.“

Tiesa, labai gaila, kad prie tokio akibrokšto prisidėjo ne tik socialdemokratai bet ir Skvernelio komanda.

Lieka laukti Prezidento sprendimo, kuris, manau, neabejotinai reaguos į tai kas įvyko šiandien Seime, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą ir pačią Konstituciją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba 
  2. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  3. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  4. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  5. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  6. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  7. M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
  8. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  9. Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  10. R. Jakulevičius. Lietuvos valdžia naikina lietuvių kalbą
  11. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  12. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  13. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  14. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  15. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  16. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  17. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  18. A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai
  19. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  20. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Taip says:
    1 metai ago

    Pagarba R.Šarknickui už prasmingas mintis.Vis dėlto kyla klausimas: kodėl Žalieji valstiečiai ,ypač jos vadovybė, ilgai nuėjo ,,obuoliauti” su didžiuoju lenkomanu, liberalmarksistu ir trokštančiu politinės karjeros S.Skverneliu? Tai šis ekspremjeras galutinai jūsų partiją išdavė.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Tamsta , nusiramink ir prisipažink. Negi gyvenime, nė karto, ne buvai apgautas.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 metai ago

      O šio vakaro naujienos? – Apie SS susitikimą vėlų vakarą su Veryga ir dar kažkuo?

      Atsakyti
  2. Nuorodos says:
    1 metai ago

    Svarbu: kaip elgtis minioje Sausio 13-ąją? Esminiai nesmurtinio pasipriešinimo dalykai
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/svarbu-kaip-elgtis-minioje-sausio-13-aja-esminiai-nesmurtinio-pasipriesinimo-dalykai/
    (To gali prireikti Vasario 16 bei Kovo 11!)

    Dėmesio: Teismas referendumui davė dar tris mėnesius
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/demesio-teismas-referendumui-dave-dar-tris-menesius/

    Seimas paredagavo Stambulo ideologija perpildytą įstatymą, bet neatmetė
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/seimas-paredagavo-stambulo-ideologija-perpildyta-istatyma-bet-neatmete/

    Atsakyti
  3. Slapta info says:
    1 metai ago

    ht tps://we.tl/t-2JZIV17rws

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    „už šias tris raides pasisakė visi konservatyvios ideologijos Seimo nariai“. Kas yra „konservatyvioji ideologija“, kokios politinės grupuotės ją atstovauja ir kaip? „Nesuprantu šios valdančiosios daugumos“ – ar šis nuoširdus atvirumas galimai nerodo atotrūkio nuo tikrovės ir nepateisinamo nesusigaudymo, kas vyksta?

    Atsakyti
  5. Rimtuolis says:
    1 metai ago

    Keičiama keičiama, Gana neseniai iš lietuvių kalbos buvo išmesta dviskaita, masiškai ėmė rastis moterų pavardžių su galūne ,,-ė”: Zvonkė, Bunkė, Skaistė, Šimkė, buvo rašoma ,,piauti”, ,,spiauti”. Ir žurnalas ,,Aušra” anksčiau leistas pavadinimu ,,Auszra” dabar būtų vadinamas ,,Aushra”.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Kas paaiškins, kodėl piauti, spiauti pakeitė? Gerai prisimenu tą laiką, kai įvyko. Tai kodėl įbruko jot? Gal kažkas disertaciją apsigynė tuo klausimu? 🙂

      Atsakyti
      • Dievas says:
        1 metai ago

        spauti ir spjauti tariasi skirtingai ir pas mus yra su garsu j, o ne i

        Atsakyti
        • Dievas says:
          1 metai ago

          spiauti

          Atsakyti
    • Dievas says:
      1 metai ago

      cia pravardes ir jos yra pradzia Lietuviu Tautos sunaikinimo, dabar kitas zingsnis trys raides, o veliau ir kalbos panaikinimas

      Atsakyti
  6. Dievas says:
    1 metai ago

    reiktu panaikinti ir h raide nes tai yra zydiska raide, o ne Lietuviska..ir isvis reikia atsiimti visas Prusijos, Jotvos, Galindos, Pamares ir Palenkes zemes is lenku ir visa Gudija is rusu, o veliau ir kitas zemes iki Dono, leningrado ir Mozhaisko, o okupantu nuokrusas islydeti basus i rodinas

    Atsakyti
  7. Dievas says:
    1 metai ago

    dar f raide yra zydiska, uztektu 30 raidziu

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Marija Dičpetrytė aktorės karjeros pradžioje | Šeimos archyvo nuotr.

Aktorė Marija Dičpetrytė gyvenime ir scenoje

2023 01 27
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Aristotelis | Alkas.lt nuotr.

Aristotelis. Kaip išsaugoti tironiją

2023 01 18
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Ukrainos verslininkų valdomos Lietuvos įmonės „Altimus-Tech“ priešlėktuvinei gynybai skirtas paleidimo įrenginys | įmonės nuotr.

Ukrainai dovanojamą oro gynybos techniką Lietuvos institucijos 6 mėn. marinuoja kaime

2023 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
35
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Aktorė Marija Dičpetrytė gyvenime ir scenoje

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Marija Dičpetrytė aktorės karjeros pradžioje | Šeimos archyvo nuotr.

Marijos Dičpetrytės gimimo devyniasdešimtmečiui paminėti Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą, dokumentais atskleidžiančią aktorės gyvenimo akimirkas, įamžintus vaidmenis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.

Privalomo medikų skiepijimo nebus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai