Seime rinksis „elfai“ ir dezinformacijos žinovai: kas ir kaip gins Lietuvą informaciniame kare?

Balandžio 17 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seime rengiamas žmonių, praktiškai kovojančių su dezinformacija, pasitarimas, į kurį kviečiami žinovai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos atstovai, tyrėjai, reguliuotojai, pilietinių sumanymų atstovai ir „elfai“.

Kremliaus dezinformacija jau seniai tapo nuožmiu ginklu prieš mūsų valstybę ir visuomenę, tačiau Lietuvos atsakas silpnas ir fragmentuotas.

Kol Vyriausybė delsia, kol Kultūros ministerija jau antrus metus kurpia kovos su dezinformacija ir manipuliacija planą, o ryžtingesni sprendimai net ir po Kapčiamiesčio poligono dezinformacijos audros Seime tebelaukia savo eilės, žmonės, institucijos ir pilietinės iniciatyvos dažnai paliekami kautis po vieną.

Todėl susirinksime tam, kad kalbėtume ne apie imitaciją, o apie tikrą informacinę gynybą, konkrečias priemones ir atsparumo skydo kūrimą, – sako susitikimą rengianti Seimo narė D. Ulbinaitė.

Susitikimo tema – „Informacinis saugumas: kur jau esame atsparūs, kur dar labai pažeidžiami ir kodėl?“

Į pasitarimą Seime renkasi dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos, kibernetinės psichologijos atstovai, reguliuotojai ir pilietinių sumanymų nariai.

Tarp jų – aktyviai su dezinformacija kovojantis prodiuseris Dominykas Kubilius, vienas žinomiausių „elfų“ Ričardas Savukynas, puikiai žinomas Rokiško Rabinovčiaus pseudonimu. Komunikacijos žinovai ir tyrėjai Aistis Zabarauskas, Aurelija Katkuvienė, vienas pirmųjų Rusijos informacinį karą Lietuvoje pradėjęs tyrinėti Nerijus Maliukevičius.

Taip pat atsakingų institucijų vadovai: Mantas Martišius (LRT), Dainius Radzevičius (ŽEIT), Darius Kuliešius (RRT pirm. pav.), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, CRI atstovai, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kt.

Pasitarimo tikslas

Tai ne formali dar viena diskusija, o atviras ir praktinis pokalbis apie tai, kas Lietuvoje jau veikia, kas neveikia ir ką dar būtina padaryti, kad atsparumas dezinformacijai būtų ne deklaratyvus, o tikras.

Bus kalbama ne tik apie propagandos ir manipuliacijos grėsmes, bet ir apie naujus iššūkius – dirbtinio proto kuriamas klastotes (angl. deepfake), automatizuotas informacines atakas bei technologinius sprendimus, kurie leistų jas greičiau aptikti ir į jas greičiau reaguoti.

Išgirsime tuos, kurie su informacinėmis atakomis susiduria kasdien. Bus kalbama apie tai, ką gali padaryti valstybė, ką – institucijos, ką – žiniasklaida, o ką – aktyvi pilietinė visuomenė.

Diskusijoje taip pat bus keliami klausimai dėl teisinio valstybės pasirengimo informaciniam karui. Akivaizdu, kad vien pavienių sumanymų nebeužtenka – reikalinga nuosekli, rimta ir resursais paremta valstybės strategija, jungianti teisėkūrą, prevenciją, švietimą, technologinius sprendimus ir greitą reagavimą.