„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. žinovė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje.
Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga padėtis susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija.
– Šiuo metu Lietuvoje Sosnovskio barštis paplitęs maždaug 6 tūkst. ha teritorijoje. Kuriose Lietuvos dalyse šios rūšies aptinkama daugiausiai?
– Sosnovskio barščiai paplitę visoje Lietuvoje, tačiau jų dažnumas ir gausumas skirtinguose regionuose skiriasi. Daugiausiai paplitęs Rytų ir Pietų Lietuvoje, tačiau didelių sąžalynų yra ir Pietų, Vidurio, Šiaurės Vakarų Lietuvoje.
Prieš maždaug dešimtmetį pradėtos aktyvesnės naikinimo priemonės, tačiau bendras paplitimas mažėja labai nežymiai. Per pastarąjį dešimtmetį pokytis nėra didelis – plotai iš esmės išlieka panašūs arba mažėja lėtai.
– Kodėl šią invazinę rūšį yra itin svarbu naikinti?
– Pirmoji priežastis – Sosnovskio barštis yra įtrauktas į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą ir į Lietuvos Respublikos invazinių rūšių sąrašą. Šiuos augalus auginti, dauginti, jais prekiauti arba mainytis, vežti ar sodinti gamtoje yra griežtai draudžiama.
Antra, tai – pavojus žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščio augalo sultyse yra medžiagų, kurios sukelia stiprius odos nudegimus veikiant saulės šviesai. Kontaktas gali baigtis pūslėmis, randais ar net ilgalaikiais odos pažeidimais.
Trečia – grėsmė biologinei įvairovei. Tai labai agresyvi rūšis, sudaranti tankius sąžalynus, kuriuose išstumiamos vietinės augalų rūšys ir mažėja biologinė įvairovė. Be to, vienas augalas gali subrandinti tūkstančius sėklų, kurios lengvai plinta. Nenaikinamas jis greitai užima vis didesnius plotus.
Galiausiai Sosnovskio barštis daro didelę žalą ir žemės ūkiui bei kraštovaizdžiui. Užima pievas, ganyklas, pakeles, apleistus laukus. Tokiu būdu žemė praranda savo vertę, ją sunkiau panaudoti ūkininkavimui.
– O kokių priemonių imamasi siekiant sunaikinti šią invazinę rūšį Lietuvoje? Ar tiesa, kad šis procesas yra itin sudėtingas ir ilgai trunkantis?
– Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų. Siekiant veiksmingo šio augalo naikinimo Lietuvoje taikomos kelių rūšių priemonės vienu metu.
Visų pirma pasitelkiamas mechaninis naikinimas – Sosnovskio barščiai yra šienaujami arba iškasami. Patariama augalus iškasti su šaknimis pavasarį ir vasarą, kai tik išauga augalų lapai. Tai ypač veiksmingas būdas, kai augalų teritorijoje yra nedaug.
Jeigu pasirenkama šienauti, tai svarbu padaryti dar prieš augalams subrandinant sėklas – taip užkertamas kelias tolimesniam jų plitimui. Šienauti patartina kelis kartus nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios.
Taip pat Sosnovskio barščio naikinimui pasitelkiamos ir cheminės priemonės – naudojami herbicidai (dažniausiai su glifosatu), kuriais purškiami augalai. Taip pat taikomi selektyvūs herbicidai, kurie naikina barštį, bet leidžia augti kitiems augalams. Purkšti reikėtų pavasarį tokius augalus, kurie yra ne didesni kaip 30 cm aukščio.
– Ar prie Sosnovskio barščio užimamų plotų Lietuvoje mažinimo gali prisidėti kiekvienas norintis? Ar šią misiją, visgi, vertėtų patikėti žinovams?
– Šiuo atveju yra svarbus kiekvieno indėlis. Jeigu žemės sklype išaugo vienas ar keli Sosnovskio barščiai, juos nedelsiant reikėtų iškasti, nelaukti, kol jie pražydės ir subrandins sėklas.
Jeigu norima naikinti cheminėmis medžiagomis, reikėtų pasitikslinti, ar pasirinktoje teritorijoje nėra ribojimų jas naudoti. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, prie vandens telkinių, chemines medžiagas invazinių rūšių naikinimui naudoti draudžiama.
Šiems invaziniams augalams naikinti nuosavoje žemėje jokių leidimų nereikia, tačiau svarbu laikytis patarimų. Taip pat, kadangi tai pavojingas žmogaus sveikatai augalas, reikia naudoti apsaugines priemones.
Naikinant Sosnovskio barščius būtina dėvėti apsauginius akinius, respiratorių, mūvėti pirštines, o oda turi būti pridengta drabužiais, kurie neleistų augalo sultims jos pasiekti.
Taip pat kiekvienas galėtų prisidėti ir ne tiesioginėmis priemonėmis, o perduoti žinias apie radavietes į Biologinės įvairovės duomenų platformą čia.
– Kaip manote, kaip keistųsi šio invazinio augalo užimami plotai per artimiausius 5 metus, jei visgi nebūtų suskubta imtis priemonių? Kokia žala grėstų?
– Ši rūšis sparčiai dauginasi sėklomis. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio individai subrandina apie 5 000 sėklų, stambūs augalai iki 10 000. Sėklos dirvoje išlieka daigios kelerius metus, sėklas išnešioja vėjas, vanduo, žmonės, transportas – todėl augalas greitai atsiranda naujose vietose.
Taigi, tikėtina, kad jei nebūtų imamasi priemonių, Sosnovskio barščio užimami plotai padidėtų kelis kartus ir sudarytų didelius sąžalynus.
Padidėję plotai reikštų gerokai sudėtingesnį jų naikinimą, didelius finansinius nuostolius. Gamtai būtų padaryta didžiulė žala, išstumtos vietinės augalų ir kitų organizmų rūšys, pasikeistų buveinių sąlygos. Ilgainiui pasikeistų visa ekosistema, kai kurie pokyčiai gali būti negrįžtami.
– Vykdomas projektas, siekiant mažinti invazinių rūšių kiekį
– Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įgyvendina projektą „Saugomų teritorijų planavimas ir tvarkymas, ekosistemų, buveinių ir rūšių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“, kurio tikslas – užtikrinti gamtos vertybių išsaugojimą ir sustiprinti biologinės įvairovės apsaugą visoje šalyje.
Viena svarbiausių šio projekto krypčių – invazinių rūšių valdymo ir jų gausos reguliavimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas.
Invazinės rūšys sparčiai plinta, išstumia vietines augalų ir gyvūnų rūšis, keičia buveines ir daro ilgalaikę žalą ekosistemoms. Todėl jų kontrolė yra būtina siekiant išlaikyti gamtos pusiausvyrą.
Konkrečioms teritorijoms bus rengiami invazinių rūšių valdymo ir gausos reguliavimo veiksmų planai. Juose bus aiškiai apibrėžti tikslai, uždaviniai ir konkrečios priemonės, kurios leis veiksmingai valdyti invazinių rūšių plitimą. Veiksmų planų įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama visiškai sunaikinti invazinės rūšies radavietę arba reikšmingai sumažinti jos populiaciją.
Projektas surengtas ilgam laikotarpiui – jis bus įgyvendinamas iki 2029 m. spalio mėnesio. Toks nuoseklus ir sistemiškas požiūris leidžia ne tik spręsti šiandienos problemas, bet ir užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui ateityje.
