Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas

Evelina Kislych, www.traku-zeme.lt
2012 02 25 00:41
0
Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.
LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.

Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.

Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir rūpesčių žmonės retai kada susimąsto apie vertybes, kurias išties turi – istorinius personažus, dėl kurių tauta išliko ir gyvuoja iki šiol. Savo darbais ir ilgamete patirtimi garsėjantis skulptorius Gediminas Radzevičius brandino mintį atgaivinti istorinius faktus ir pakurstyti žmonių dvasines vertybes išryškinant jau seniai pamirštas, tačiau vertas dėmesio istorines asmenybes. „Išties esame primiršę savo istoriją – ji nuolatos buvo išmušinėjama mums iš po kojų“, – nusivylimo neslėpė skulptorius.

Patirtis privertė imtis veiksmų

Gediminas Radzevičius – skulptorius, dievdirbys, poetas, filosofas, etninės kultūros puoselėtojas. Vienas iš Lietos labdaros fondo sumanytojų ir steigėjų. Šis skulptorius geriau žinomas kaip ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius – altorių, šventorių, paminklų ir ne tik. Prie tautodailininkų savęs nepriskiriančiam G. Radzevičiui patinka, kai jį vadina tiesiog laisvu meno kūrėju (2011 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jam suteikė meno kūrėjo statusą). „Turiu tokią politiką su niekuo nekariauti žodžiais, o daryti darbais. Džiaugiuosi, kad atradau savo nišą – skulptūras, kuriose realizuoju visas savo idėjas ir išlieju kūrybinį potencialą. Atrodo, kad Dievas man davė tokią užduotį“, – su džiugesiu veide apie save kalbėjo G. Radzevičius. Jo darbai iš medžio ir akmens puošia ne vieną Lietuvos kampelį.

Ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius Gediminas Radzevičius|autorės nuotr.
Ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius Gediminas Radzevičius|autorės nuotr.

Trakų rajonas šiam skulptoriui nesvetimas. 2000–2006 m. drauge su sūnumis Tautvilu ir Dainiumi jam teko darbuotis prie Margio ežero Nijolės Veličkienės ir Vytauto Markevičiaus sodybose. Jono Ivoškos sodyboje stovi jo sukurtas „Kūrėjas“.

Prieštaravimų nesulaukta

Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių Lietos labdaros fondo, kuriam priklauso skulptorius G. Radzevičius, tikslų – remti architektūrinių, skulptūrinių monumentų, paminklų iškiliems žmonėms ir istoriniams įvykiams pažymėti bei įamžinti kūrimą, statybą ir priežiūrą. Fondą sudaro penki asmenys, visi kiti – rėmėjai. Viena iš skulptoriaus idėjų, pateiktų Lietos labdaros fondui ir yra LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas Trakuose. G. Radzevičiaus teigimu, ši moteris – sumani, turinti moterišką galią – su tuometiniais priešais kovojo ne kalaviju, o gudrumu ir protu. Priėmusi svarbų sprendimą po vyro Kęstučio nužudymo ji iš kalėjimo išlaisvino savo sūnų Vytautą, dėl kurio šiandien turime Lietuvos valstybę. Nežinia kaip būtų, jei Birutė vietoje savo sūnaus išlaisvinimo būtų pasirinkusi kitą kelią arba tiesiog nesiėmusi jokių priemonių. Lietuvos likimas „po Jogailos karūna“ liktų neaiškus. Tad paminklo statymo idėja turėjo būti realizuota jau anksčiau. 2011 m. kovo mėnesį projektą pristatęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui, ilgai netrukus, skulptorius sulaukė jo ir LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pritarimo.

Pagrindinė paminklo idėja

Kunigaikštienė Birutė ir LDK kunigaikštis Kęstutis buvo paskutiniai senovės tikėjimo puoselėtojai, valdantys Lietuvą. Jie buvo tarytum atsidūrę dviejų plokštumų susikirtime. Iš vienos pusės – senovės lietuvių tikėjimas, iš kitos – jau ateinanti krikščionybė (Vytautas krikštijo Lietuvą). Todėl paminkle atspindėtas tuo metu Birutę ir Kęstutį supęs pasaulis su jo simboliais ir ženklais: senoviniai paminkliniai pajūrio krikštai, aukuras, saulės krypties ir lygiadienio ženklai, skulptūrą vainikuojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūna iš bronzos. Nugarinėje paminklo dalyje – Birutės ir Kęstučio vedybų legenda. Pasak skulptoriaus, ji joja į moterystės, LDK didžiosios kunigaikštienės virsmą, kuris išplaukia priekinėje paminklo dalyje didingu kunigaikštienės atvaizdu, išnyrančiu iš laiko ir istorijos gelmių.

Paminklo statymo vieta

Dėl Birutės paminklo statymo vietos vyko diskusijos. Daugelis ėmė maišyti šią iškilią istorinę asmenybę su vaidilute Birute ir siūlė paminklą statyti tiesiog Palangoje. Pasak G. Radzevičiaus, tokios kalbos jį tik juokino, nes yra aiškiai kalbama ne apie vaidilutę Birutę, o apie LDK didžiąją kunigaikštienę Birutę. Susituokusi su LDK didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu, Birutė atsidūrė Trakuose. Šis istorinis etapas pažymėjo jos išskirtinumą – tapsmą istorine asmenybe. G. Radzevičius drauge su Birutiečių draugijos pirmininke Namida Pociene bei Sausumos pajėgų vadu majoru generolu Jonu Vytautu Žuku dėl projekto realizavimo nukeliavo į Trakus – reikėjo sulaukti pritarimo ir palaikymo iš Trakų r. valdžios.

Visų pirma su idėja buvo supažindintas Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, tačiau pritarimą šiam projektui suteikti galėjo tik Trakų r. savivaldybės meras Vincas Kapočius, pas kurį visa delegacija ir nuvyko. Meras V. Kapočius liko sužavėtas pateikta idėja.

Netrukus buvo imtasi darbų. 2011 m. birželio 30 d. Trakų rajono savivaldybės taryba pritarė projekto idėjai statyti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklą Trakuose. 2011 m. lapkričio 7 d. sudaryta 15-kos žmonių darbo grupė svarstė Birutės paminklo pastatymo vietą Trakuose. 2011 gruodžio 14 d. per vykusį posėdį pasiūlytos keturios paminklo statymo vietos: Kęstučio pilies prieigose – Aukų kalno (žmonių vadinamu Birutės kalnu) rytinės pusės papėdėje; Senųjų Trakų piliavietėje ir jos prieigose; erdvėje greta gelbėjimo stoties; prie Pusiasalio pilies gynybinės sienos. Dėl vietos nustatymo turėtų būti aišku jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.

Projektas pristatytas Trakų bendruomenei

Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkės Nijolės Dočkuvienės teigimu, šis, skulptoriaus G. Radzevičiaus projektas turi būti pristatytas ir Trakų bendruomenei. Per Birutines, vasario 5 d., Trakų kultūros rūmuose vyko renginys, per kurį buvo pristatyta projekto idėja. Dėl spaudžiančio šalčio gyventojų susirinko ne per daugiausiai. Renginys prasidėjo iškilmingais senovinių ragų garsais, tautiniu himnu ir giesmėmis apie Birutę, kurias sugiedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folklorinis ansamblis „Vilnelė“ ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folklorinis ansamblis „Tyklė“. Po Trakų r. mero V. Kapočiaus kalbos ir visų Biručių pasveikinimo skulptūros modelį, esantį scenoje, simboliškai atidarė LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė poetė Meilė Kudarauskaitė perskaitė Silvestro Vailiūno 1825m. žemaitiškai parašytą sakmę apie Birutę.

Po lyrika apipintos įžanginės dalies skulptoriaus pristatytai ir aptartai projekto idėjai pritarė renginyje pasisakę svečiai: LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė N. Pocienė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pilių tyrinėtojas dr. Napalys Kitkauskas, skulptorius, prof. Antanas Kmieliauskas, istorikas doc. dr. Romas Batūra, istorikė Inga Baranauskienė.

Renginio vedėjo Gaudento Aukštikalnio paklausti, ar pritaria Birutės paminklo statymui, trakiečiai salėje garsiai tris kartus sušuko: „Pritariam! Pritariam! Pritariam!“

Renginio pabaigoje po gražaus ansamblių pasirodymo teisininkas, poetas Jonas Ivoška-Šėla perskaitė savo neseniai sukurtą eiliuotą kūrinį „Sakmė apie kunigaikštienę Birutę“. Bendravimą vainikavo visų dalyvavusių sugiedota „Lietuva brangi“.

Kokia paminklo pastatymo kaina?

Jei jau sklinda gandai, jog šio paminklo statymo išlaidos bus padengiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, laikas nusiraminti. Projektas su valdžia finansiškai yra beveik nesusijęs. Surinkti lėšas šiam paminklui aukomis ir renginiais imsis Lietos labdaros fondas, aktyviai talkinant LDK Birutės karininkų šeimų, moterų sąjungai, Lietuvai pagražinti draugijai ir kitiems pritarėjams. Procesas vyksta jau bemaž metus, spėjama, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą prireiks dar ketverių metų. Paminklas bus gaminamas iš granito ir bronzos, nes akmuo simbolizuoja tvirtumą, amžinybę, dvasingumą, ne be reikalo jis minimas įvairiuose senovinėse dainose ir padavimuose.

Vientisą 4,5 m aukščio ir 1,20 m pločio granitinį luitą planuojama atsivežti iš LDK žemių – Ukrainos. Su visomis organizacinėmis, mokestinėmis, medžiagų išlaidomis paminklo pastatymo sąmatinė vertė siektų iki 1,5 mln. Lt.

Prie paminklo statymo darbų prisidės ir projektui pritariantys istorikai, etnologai, architektai, menininkai, poetai, rašytojai, tad specialistų komanda išties tvirta. Pastarieji dalijasi didžiausiu turtu – žiniomis ir dalykinėmis konsultacijomis. Pasak autoriaus ir jo komandos, „kaip pasiseks įgyvendinti šį projektą, parodys laikas ir lietuvių tautos bendruomenės, esančios ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, konkretus pritarimas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  2. Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
  3. M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
  4. Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
  5. Trakuose iškils monumentas legendinei vaidilutei, LDK kunigaikštienei Birutei
  6. Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas
  7. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  8. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  9. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  10. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  11. Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011)
  12. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  13. Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius

2021 03 31
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Prieš 580 metų Trakų karaimams suteiktos Magdeburgo teisės

Prieš 580 metų Trakų karaimams suteiktos Magdeburgo teisės

2021 03 27
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

2021 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 494; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

by daiva
2021 04 02
6
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

Po Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro apėmė keistas jausmas, tarsi paragavus karstelėjusio teisingumo pakaitalo....

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius

by Tomas Baranauskas
2021 03 31
7
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet jau išėjo (bet su pernai metų data, kadangi pernykštis projektas) jau jau antroji knyga iš serijos „Lietuvos piliakalnių tyrimų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Vilkokšno ežeras | R. Balkutės nuotr., alkas.lt

Šventasis Alkos kaimas ir Vilkokšnio ežero legenda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai