Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas

Evelina Kislych, www.traku-zeme.lt
2012-02-25 00:41:19
0
Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.
LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.

Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.

Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir rūpesčių žmonės retai kada susimąsto apie vertybes, kurias išties turi – istorinius personažus, dėl kurių tauta išliko ir gyvuoja iki šiol. Savo darbais ir ilgamete patirtimi garsėjantis skulptorius Gediminas Radzevičius brandino mintį atgaivinti istorinius faktus ir pakurstyti žmonių dvasines vertybes išryškinant jau seniai pamirštas, tačiau vertas dėmesio istorines asmenybes. „Išties esame primiršę savo istoriją – ji nuolatos buvo išmušinėjama mums iš po kojų“, – nusivylimo neslėpė skulptorius.

Patirtis privertė imtis veiksmų

Gediminas Radzevičius – skulptorius, dievdirbys, poetas, filosofas, etninės kultūros puoselėtojas. Vienas iš Lietos labdaros fondo sumanytojų ir steigėjų. Šis skulptorius geriau žinomas kaip ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius – altorių, šventorių, paminklų ir ne tik. Prie tautodailininkų savęs nepriskiriančiam G. Radzevičiui patinka, kai jį vadina tiesiog laisvu meno kūrėju (2011 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jam suteikė meno kūrėjo statusą). „Turiu tokią politiką su niekuo nekariauti žodžiais, o daryti darbais. Džiaugiuosi, kad atradau savo nišą – skulptūras, kuriose realizuoju visas savo idėjas ir išlieju kūrybinį potencialą. Atrodo, kad Dievas man davė tokią užduotį“, – su džiugesiu veide apie save kalbėjo G. Radzevičius. Jo darbai iš medžio ir akmens puošia ne vieną Lietuvos kampelį.

Ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius Gediminas Radzevičius|autorės nuotr.
Ilgaamžių ir išliekamąją vertę turinčių darbų autorius Gediminas Radzevičius|autorės nuotr.

Trakų rajonas šiam skulptoriui nesvetimas. 2000–2006 m. drauge su sūnumis Tautvilu ir Dainiumi jam teko darbuotis prie Margio ežero Nijolės Veličkienės ir Vytauto Markevičiaus sodybose. Jono Ivoškos sodyboje stovi jo sukurtas „Kūrėjas“.

Prieštaravimų nesulaukta

Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių Lietos labdaros fondo, kuriam priklauso skulptorius G. Radzevičius, tikslų – remti architektūrinių, skulptūrinių monumentų, paminklų iškiliems žmonėms ir istoriniams įvykiams pažymėti bei įamžinti kūrimą, statybą ir priežiūrą. Fondą sudaro penki asmenys, visi kiti – rėmėjai. Viena iš skulptoriaus idėjų, pateiktų Lietos labdaros fondui ir yra LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas Trakuose. G. Radzevičiaus teigimu, ši moteris – sumani, turinti moterišką galią – su tuometiniais priešais kovojo ne kalaviju, o gudrumu ir protu. Priėmusi svarbų sprendimą po vyro Kęstučio nužudymo ji iš kalėjimo išlaisvino savo sūnų Vytautą, dėl kurio šiandien turime Lietuvos valstybę. Nežinia kaip būtų, jei Birutė vietoje savo sūnaus išlaisvinimo būtų pasirinkusi kitą kelią arba tiesiog nesiėmusi jokių priemonių. Lietuvos likimas „po Jogailos karūna“ liktų neaiškus. Tad paminklo statymo idėja turėjo būti realizuota jau anksčiau. 2011 m. kovo mėnesį projektą pristatęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui, ilgai netrukus, skulptorius sulaukė jo ir LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pritarimo.

Pagrindinė paminklo idėja

Kunigaikštienė Birutė ir LDK kunigaikštis Kęstutis buvo paskutiniai senovės tikėjimo puoselėtojai, valdantys Lietuvą. Jie buvo tarytum atsidūrę dviejų plokštumų susikirtime. Iš vienos pusės – senovės lietuvių tikėjimas, iš kitos – jau ateinanti krikščionybė (Vytautas krikštijo Lietuvą). Todėl paminkle atspindėtas tuo metu Birutę ir Kęstutį supęs pasaulis su jo simboliais ir ženklais: senoviniai paminkliniai pajūrio krikštai, aukuras, saulės krypties ir lygiadienio ženklai, skulptūrą vainikuojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūna iš bronzos. Nugarinėje paminklo dalyje – Birutės ir Kęstučio vedybų legenda. Pasak skulptoriaus, ji joja į moterystės, LDK didžiosios kunigaikštienės virsmą, kuris išplaukia priekinėje paminklo dalyje didingu kunigaikštienės atvaizdu, išnyrančiu iš laiko ir istorijos gelmių.

Paminklo statymo vieta

Dėl Birutės paminklo statymo vietos vyko diskusijos. Daugelis ėmė maišyti šią iškilią istorinę asmenybę su vaidilute Birute ir siūlė paminklą statyti tiesiog Palangoje. Pasak G. Radzevičiaus, tokios kalbos jį tik juokino, nes yra aiškiai kalbama ne apie vaidilutę Birutę, o apie LDK didžiąją kunigaikštienę Birutę. Susituokusi su LDK didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu, Birutė atsidūrė Trakuose. Šis istorinis etapas pažymėjo jos išskirtinumą – tapsmą istorine asmenybe. G. Radzevičius drauge su Birutiečių draugijos pirmininke Namida Pociene bei Sausumos pajėgų vadu majoru generolu Jonu Vytautu Žuku dėl projekto realizavimo nukeliavo į Trakus – reikėjo sulaukti pritarimo ir palaikymo iš Trakų r. valdžios.

Visų pirma su idėja buvo supažindintas Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, tačiau pritarimą šiam projektui suteikti galėjo tik Trakų r. savivaldybės meras Vincas Kapočius, pas kurį visa delegacija ir nuvyko. Meras V. Kapočius liko sužavėtas pateikta idėja.

Netrukus buvo imtasi darbų. 2011 m. birželio 30 d. Trakų rajono savivaldybės taryba pritarė projekto idėjai statyti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklą Trakuose. 2011 m. lapkričio 7 d. sudaryta 15-kos žmonių darbo grupė svarstė Birutės paminklo pastatymo vietą Trakuose. 2011 gruodžio 14 d. per vykusį posėdį pasiūlytos keturios paminklo statymo vietos: Kęstučio pilies prieigose – Aukų kalno (žmonių vadinamu Birutės kalnu) rytinės pusės papėdėje; Senųjų Trakų piliavietėje ir jos prieigose; erdvėje greta gelbėjimo stoties; prie Pusiasalio pilies gynybinės sienos. Dėl vietos nustatymo turėtų būti aišku jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.

Projektas pristatytas Trakų bendruomenei

Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkės Nijolės Dočkuvienės teigimu, šis, skulptoriaus G. Radzevičiaus projektas turi būti pristatytas ir Trakų bendruomenei. Per Birutines, vasario 5 d., Trakų kultūros rūmuose vyko renginys, per kurį buvo pristatyta projekto idėja. Dėl spaudžiančio šalčio gyventojų susirinko ne per daugiausiai. Renginys prasidėjo iškilmingais senovinių ragų garsais, tautiniu himnu ir giesmėmis apie Birutę, kurias sugiedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folklorinis ansamblis „Vilnelė“ ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folklorinis ansamblis „Tyklė“. Po Trakų r. mero V. Kapočiaus kalbos ir visų Biručių pasveikinimo skulptūros modelį, esantį scenoje, simboliškai atidarė LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė poetė Meilė Kudarauskaitė perskaitė Silvestro Vailiūno 1825m. žemaitiškai parašytą sakmę apie Birutę.

Po lyrika apipintos įžanginės dalies skulptoriaus pristatytai ir aptartai projekto idėjai pritarė renginyje pasisakę svečiai: LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė N. Pocienė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pilių tyrinėtojas dr. Napalys Kitkauskas, skulptorius, prof. Antanas Kmieliauskas, istorikas doc. dr. Romas Batūra, istorikė Inga Baranauskienė.

Renginio vedėjo Gaudento Aukštikalnio paklausti, ar pritaria Birutės paminklo statymui, trakiečiai salėje garsiai tris kartus sušuko: „Pritariam! Pritariam! Pritariam!“

Renginio pabaigoje po gražaus ansamblių pasirodymo teisininkas, poetas Jonas Ivoška-Šėla perskaitė savo neseniai sukurtą eiliuotą kūrinį „Sakmė apie kunigaikštienę Birutę“. Bendravimą vainikavo visų dalyvavusių sugiedota „Lietuva brangi“.

Kokia paminklo pastatymo kaina?

Jei jau sklinda gandai, jog šio paminklo statymo išlaidos bus padengiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, laikas nusiraminti. Projektas su valdžia finansiškai yra beveik nesusijęs. Surinkti lėšas šiam paminklui aukomis ir renginiais imsis Lietos labdaros fondas, aktyviai talkinant LDK Birutės karininkų šeimų, moterų sąjungai, Lietuvai pagražinti draugijai ir kitiems pritarėjams. Procesas vyksta jau bemaž metus, spėjama, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą prireiks dar ketverių metų. Paminklas bus gaminamas iš granito ir bronzos, nes akmuo simbolizuoja tvirtumą, amžinybę, dvasingumą, ne be reikalo jis minimas įvairiuose senovinėse dainose ir padavimuose.

Vientisą 4,5 m aukščio ir 1,20 m pločio granitinį luitą planuojama atsivežti iš LDK žemių – Ukrainos. Su visomis organizacinėmis, mokestinėmis, medžiagų išlaidomis paminklo pastatymo sąmatinė vertė siektų iki 1,5 mln. Lt.

Prie paminklo statymo darbų prisidės ir projektui pritariantys istorikai, etnologai, architektai, menininkai, poetai, rašytojai, tad specialistų komanda išties tvirta. Pastarieji dalijasi didžiausiu turtu – žiniomis ir dalykinėmis konsultacijomis. Pasak autoriaus ir jo komandos, „kaip pasiseks įgyvendinti šį projektą, parodys laikas ir lietuvių tautos bendruomenės, esančios ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, konkretus pritarimas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  2. Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
  3. M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
  4. Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
  5. Trakuose iškils monumentas legendinei vaidilutei, LDK kunigaikštienei Birutei
  6. Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas
  7. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  8. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  9. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  10. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  11. Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011)
  12. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  13. Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Algirdas Svidinskas
Etninė kultūra

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime
Istorija

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai

2025 06 19
Pinigai
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

2025 06 19
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Seimas pritarė siūlymui stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

2025 06 19
Kompiuteris | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Netrukus – valstybinės žemės paslaugos tik internetu

2025 06 19
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Laikinai stabdomas eismas Sargėnų estakada

2025 06 19
Sveikata
Gamta ir žmogus

Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
  • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai
  • Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
  • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • O galimas dalykas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilkokšno ežeras | R. Balkutės nuotr., alkas.lt

Šventasis Alkos kaimas ir Vilkokšnio ežero legenda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai