Lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena, kuri sutampa su Frederiko Bantingo gimtadieniu. Jis, kartu su Džonu Maleodu, atrado būdą gamint insuliną. 1923 m. F. Bantingui už šį darbą suteikta Nobelio premija.
Šiuolaikinės naujovės svarbios ne tik verslo ar pramonės vystymuisi, bet ir sveikatos priemonių gerinimui.
Vienas iš aštrėjančių iššūkių – dažnėjantys susirgimai cukriniu diabetu, todėl ruošiamasi pasitelkti naujoviškus diagnostinius būdus, kuriuos remia Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
Sergančių – daugės
Tarptautinė diabeto federacija teigia, kad 2045 metais visame pasaulyje diabetu sirgs 700 mln. suaugusiųjų.
Lietuvoje 2014 metais cukriniu diabetu sirgo 4,4 proc., o 2019 metais skaičiai paaugo iki 5,3 proc., kas sudaro daugiau nei 100 tūkst. suaugusiųjų.
Cukriniu diabetu susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (I tipo) arba jo įvairiuose kūno audiniuose yra nepakanka (II tipo).
Nevaldomas diabetas sukelia rimtų ir ilgalaikių sisteminių organų pažeidimų, kaip širdies, inkstų, akių, kraujagyslių ir kitų.
Šiuo metu UAB „Noa Genetics“ pradėjo vykdyti projektą „Ankstyvoji 2-ojo tipo diabeto detekcija remiantis genetiniais mikrobiotos tyrimais“ pagal LVPA skelbtą priemonę „Eksperimentas“.
Projektui skirtas daugiau 193 tūkst. eurų finansavimas iš ES struktūrinių fondų.
„Mūsų, kaip biotechnologijų įmonės, pagrindinis tikslas – taikant neinvazinius būdus ieškoti kliniškai reikšmingų prognostinių genetinių žymenų, kurie kartu su kitais klinikiniais rodikliais būtų naudojami nustatant ligą, numatant ligos eigą ir parenkant tinkamą gydymą vaistais“, – pasakoja įmonės vadovė Sigita Jonaitytė.
Veiklą įmonė vykdo dvejuose miestuose – bandomuosius tyrimus (dar kitaip vadinamą „šlapiąją“ dalį“) atlieka Vilniaus laboratorijoje, o Druskininkuose, kur registruota įmonė, vyksta pasiruošimai bandymams, „BioX“ analizė.
Pabaigs rudenį
„Naujovių svarba yra nekvestionuojama ir labai svarbu, kad jos taikomos įvairiausiose srityse, kurių naudą tiesiogiai pajus ir žmonės, besirūpinantys savo sveikata“, – įsitikinęs LVPA vadovas Aurimas Želvys.
„Noa Genetics“ tirdami II tipo diabetu sergančių ir nesergančių žmonių (kontrolinės grupės) išmatų mėginų mikrobiotą bei mažąsias RNR, lygindami jų raišką tarp dviejų skirtingų grupių ieško skirtumų.
„Kodėl tai svarbu? Kliniškai reikšmingi biožymenys leistų nustatyti ligą iš anksto, t.y., pacientui dar nejaučiant požymių.
Ir tai, priklausomai nuo kitų klinikinių rodiklių, leistų arba užkirsti kelią ligos atsiradimui, arba sulėtinti jos progresavimą.
Kadangi ypač ligos pradžioje didelė dalis ligonių nejaučia ligos požymių, T2D lieka nestebimas“, – teigia S. Jonaitytė, kuri su komanda žada projektą pabaigti kitų metų rudenį.
Tikimasi, kad bus sukurtas diagnostinis rinkinys, kurio pagalba ligoninės laboratorija, gavusi ligonio išmatų mėginį, ligoniui atsakymą galėtų pasakyti per dieną – serga jis II tipo diabetu ar ne.
Ar neužtektų uždrausti diabeto sukėlėjus – cukraus pakaitalus saldiklius ? Kovojama su pasekmėmis, bet tik ne su priežastimis ? Susargdinimas – biznis, gydymas – biznis.
Beje, cukraus kokybė ir skonis visai kiti, negu gaminome Lietuvoje anksčiau, iki naujoms technologijoms ateinant.
Iš pradžių maniau, jog gal man tik vaidenasi, arba gal senstant kinta skonio pajauta. Tačiau prieš keletą metų indaujos kamputyje radau cukrinę su senojo cukraus likučiais, ir tikrai – jis visai kitoks, sakyčiau, solidesnio, santūresnio skonio. Jo paėmus į burną nekyla nėra perdėto saldumo, nekyla noras dar paimti. Dabar gaminamas cukrus, nors ir nemalonaus saldumo, kelia tokį norą. Gaila, kad susirgusi ilgai negalėjau išeiti į parduotuvę, likau be daug ko, taip pat ir be cukraus, tad suvartojau senąjį. Labai norėjau nunešti į laboratoriją ir paprašyti paragauti.
Taigi, kur mūsų maisto priežiūros tarnybos?