Spalio 20–26 dienomis Lietuvoje viešėjusi antropologė ir garsiausia orangutangų tyrinėtoja Birutė Galdikas pasidalino savo įžvalgomis apie klimato kaitą, atogrąžų miškų naikinimą ir kasdienybę gelbėjant orangutangus.
Mokslininkė paragino atkreipti dėmesį į smarkiai išaugusį palmių aliejaus vartojimą, dėl kurio išnaikinami miškai ir gyvūnija.
Dėl palmių aliejaus giraičių sodinimo naikinami „žemės plaučiais“ vadinami atogrąžų miškai, kartu su jais naikinamos ir orangutangų buveinės bei patys gyvūnai.
B. Galdikas Borneo saloje įvairiais būdais kovoja su klimato kaita ir gyvūnų naikinimu – įkūrė orangutangų gelbėjimo centrą, sodina medžius, kuria sąžiningas darbo vietas vietiniams, užsiima švietėjiška veikla mokyklose, o Lietuvoje įsteigė fondą.
Didžiausia grėsmė – palmių aliejus
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešą paskaitą skaičiusi mokslininkė pabrėžė, kad viena opiausių atogrąžų miškų naikinimo priežasčių yra milžiniškai pasaulyje kylantis palmių aliejaus poreikis ir jo plantacijų kūrimas.
Palmių aliejaus atrandamas daugelyje kasdienių gaminių – nuo maisto, degalų iki kosmetikos gaminių. B. Galdikas mano, kad kiekvienas iš mūsų turėtų atsisakyti palmių aliejaus savo kasdienybėje – taip prisidėsime prie gyvosios gamtos išsaugojimo.
Indonezijoje palmių aliejau plantacijos atsiranda itin žiauriu būdu – miške gyvenantis gyvūnai yra išnaikinami arba parduodami juodojoje rinkoje.
Vėliau iškertami miškai, o tai kas lieka būna sudeginama – kartu su ten likusiais gyvūnais. Galiausiai sodinamos palmių aliejaus plantacijos, kuriose sunkiu ir nelegaliu darbu išnaudojami vietiniai.
Pasak profesorės, pirkdami gaminius su palmių aliejumi tiesiogiai remiame miškų naikinimo procesus.
„Aš tikiuosi, kad pasaulis vieną dieną atras tvarų palmių aliejų, tačiau tokio šiandien mes neturime. Tai ką kartais girdime apie tvarų palmių aliejų yra melas, nes visas palmių aliejus yra blogas ir prisideda prie gyvosios gamtos naikinimo“, – sako B. Galdikas.
Profesorė taip pat pagyrė kai kuriuos lietuviškus prekinius ženklus, kurie atsisako palmių aliejaus ir tai žymi ant pakuočių.
Su gyvosios gamtos naikinimu, palmių aliejaus plantacijomis B. Galdiko organizacija kovoja įvairiais būdais – vykdant švietėjišką programą mokyklose ir skaitant paskaitas apie klimato kaitą, bendradarbiaujant su valdžios atstovais.
„Nepaisant to, kad Borneo yra tolimas kraštas iki pandemijos sutikdavau daug savanorių iš Lietuvos ir labai lauksiu jų po pandemijos. Pastebėjau, kad lietuviai itin darbštūs ir niekada nebijo sunkaus darbo“, – sako B. Galdikas.
Turėjo pastabų ir Lietuvai
B. Galdikas turėjo pastabų ir Lietuvos vykdomai miškų kirtimo politikai. Mokslininkė apsilankė Punios šile ir sakė, kad pamatytas vaizdas tuo pačiu ir gniaužia kvapą, ir liūdina.
Punios šilas – tai lietuviška sengirė, kuri turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvos miškų masyvų dėl didelės saugomų rūšių gausos. B. Galdikas ragino lietuvius susiimti ir saugoti savo pirmapradžius miškus.
„Lietuva turi mažiau nei 30 proc. miško plotų, kai kitos Baltijos kaimynės turi kur kas daugiau. Pirmapradžių miškų, kurie būtų apsaugoti rezervatuose ir draustiniuose, Lietuvoje yra mažiau nei vienas procentas.
Tikiuosi, kad Lietuvos valdžia pavers Punios šilą griežtu gamtos rezervatu, įskaitant teritorijas, kuriose vis dar galima kirsti medžius. Kovoti su klimato kaita turime pradėdami nuo savęs – būkite pavyzdžiu pasauliui“, – sakė profesorė.
Pasak B. Galdikas tikra lietuvių dvasia – ryšys su mišku ir gamta. Moteris pasakojo, kad visą meilę gamtai ir miškams jai suteikė lietuvių kilmės tėvai, kurie nuo mažens vesdavosi ją į mišką ir pasakodavo apie ten augančias gėrybes.
Mokslininkė teigia, kad kovodama su klimato kaita ir gyvūnų naikinimu ji jaučia, kad meilė gamtai kilo iš lietuviškų šaknų.
Klimato kaita – visos žmonijos problema
Šiemet sukanka 50 metų nuo tada, kai B. Galdikas įkūrė pirmąjį orangutangų stebėjimo centrą Indonezijoje, Borneo saloje.
1971-aisiais B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė pirmąjį orangutangų stebėjimo centrą, jis gyvuoja iki šiol.
VDU universitetas pasiūlė B. Galdikas, Džeinės Gudalės (Jane Goodall) ir Dianos Fosėjos (Dian Fossey) fondą Nobelio taikos premijai „už tai, kad savo gyvenimą jos paskyrė didžiųjų beždžionių tyrinėjimui, bioįvairovės išsaugojimui, aplinkosaugai, moterų lygybei ir tam, kad įkvėptų jaunimą saugoti mūsų planetą“.
Tarp įvairių jos pelnytų apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.
Antropologė ne tik kovoja dėl gyvūnų ir jų natūralių buveinių išsaugojimo, bet ir skelbia apie atogrąžų miškų ir visos gyvosios gamtos išsaugojimo reikšmę žmonijai.
Šiandien skaitytoje paskaitoje mokslininkė daug kalbėjo apie klimato kaitą ir ją sukeliančius veiksnius. Mokslininkė teigia, kad prie klimato kaitos mažinimo prisidėti turime kiekvienas keisdami įpročius savo kasdienybėje – perdirbdami popierių, saugodami ir sodindami vietinius medžius, o pats svarbiausias – atsisakydami palmių aliejaus.
„Didelė garbė, kad turime galimybę susitikti ir pabendrauti su tokio masto mokslininke Lietuvoje. B. Galdikas įkvepia dar garsiau skleisti žinią apie klimato kaitą ir skatinti lietuvius gyventi tvariau.
Juk kiekvienas turime pradėti nuo savęs, keisdami savo kasdienius įpročius“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir „Be palmių aliejaus“ sumanytojas.
