Pirmadienis, 12 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

www.alkas.lt
2021 02 18 06:00
5
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Elektronikos įranga | GIA ir EGIO nuotr.

Nuo šių metų sausio pirkėjai elektronikos ir prietaisų parduotuvėse visoje Prancūzijoje ant kai kurių gaminių mato naujas spalvotas etiketes, rodančias, kaip lengvai turėtų būti suremontuotas gaminys. Remonto indeksas (RI), pirmasis tokio pobūdžio rodiklis visame pasaulyje, įvestas siekiant pailginti gaminio tarnavimo laiką ir sumažinti atliekų poveikį aplinkai. Maža to, Prancūzija siekia, kad Europa pasektų jos pavyzdžiu ir įvestų Europos RI.

Prancūzijos RI yra pernai priimto kovos su atliekomis įstatymo, kuriuo siekiama paskatinti pirkėjus rinktis ilgiau veikiančius gaminius ir taip sumažinti vartotojų atliekas, dalis. Šis RI praneša pirkėjams apie galimybę prailginti jų įgyjamų gaminių galiojimo laiką, skatina rinktis lengviau pataisomus gaminius ir pagaliau juos taisyti, o ne pirkti naujus.

Prancūzijos aplinkos ministerija tikisi, kad ši priemonė padės išvengti ankstyvo elektronikos gaminių šalinimo ir išsaugoti jų gamybai naudojamus gamtos išteklius. RI siekiama sukurti ir konkurenciją tarp gamintojų, kad jie, kurdami gaminius, atsižvelgtų į aplinką ir pagaliau pirkėjų kišenę.

Manoma, kad šis RI sumažins atsarginių dalių kainą, nes jos vis dar yra per brangios. Pavyzdžiui, 2016 metais Prancūzijos aplinkos agentūros „Ademe“ atliktas tyrimas, kaip rašo tinklalapis www.rfi.fr, parodė, kad pirkėjai daug rečiau moka už remontą, jei jo kaina yra didesnė nei 30 proc. gaminio vertės.

„Prancūzijos pavyzdys – įkvepiantis ir parodo, kuria kryptimi turėtų judėti ir kitos Europos Sąjungos šalys. Verta paminėti, kad Europos Komisija (EK) žingsnių, kaip užtikrinti, kad buitinė elektros ir elektroninė įranga tarnautų ilgiau ir būtų galimybė ją lengviau pataisyti, ėmėsi jau prieš keletą metų. Tačiau, kaip rodo Prancūzijos sumanymas, turėtume kuo aktyviau imtis žiedinės ekonomikos įgyvendinimo, nes atliekų kiekis pasaulyje tik didėja ir daro didelę įtaką klimato kaitos pokyčiams“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

2019 metų rudenį EK nustatė buitinės elektronikos gamintojams tokius mažiausius reikalavimus: įrangos gamintojas turi užtikrinti atsarginių dalių tiekimą bent 15 metų, o atsarginės dalys turėtų būti gaminamos tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, gamintojas turi užtikrinti, kad atsarginių dalių bus galima įsigyti praėjus mažiausiai 7 metams nuo šaldytuvo pirkimo, 10 metų – skalbyklių ir indaplovių.

Taip pat reikalaujama, kad buitinė elektronikos įranga būtų gaminama taip, kad jai sugedus nesudėtingas detales būtų galima pakeisti turint įprastinius įrankius. Remonto meistrams turėtų būti lengvai prieinamos žinios, kaip pašalinti vieną ar kitą gedimą. Tikimasi, kad tokie reikalavimai gamintojams sutaupys išteklių (elektros energijos ir vandens) ir prisidės prie klimato kaitos bei taršos mažinimo.

Elektronikos atliekos | GIA nuotr.

Vertinama elektronika

Kol kas Prancūzijos RI taikomas išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, televizoriams, skalbimo mašinoms ir vejapjovėms, nors gaminių įvairovė turėtų plėstis.

Remonto vertinimo balas nuo 0 iki 10 apskaičiuojamas remiantis penkiais bruožais: paprastas gaminio išmontavimas, galimybė gauti žinias apie remontą, atsarginių dalių prieinamumas, atsarginių dalių kaina ir panašumas remontuojant skirtingus gaminius.

Nors iki 2022 metų gamintojams nebus skiriamos baudos už reikalavimų nesilaikymą, daugelis prekių ženklų jau suteikia gaminiams balus, o kai kurie ankstyvi rezultatai rodo, kad įmonės atsižvelgė įreikalavimus kurdami naujus modelius.

Laikraštis „Le Monde“ rašo, kad iki 2020 metų „Samsung“ mobilaus telefono „Galaxy S“ remonto vertinimas buvo 5,7 balo, o 2021 metais – 8,2 balo, be to, gamintojas pasiūlė remonto vadovą internetu.

Tačiau remonto vertinimas nėra nepriekaištingas, nes gamintojai patys apskaičiuoja remonto balą ir, nors tai daro pagal griežtus nurodymus bei aiškiai apibrėžtus bruožus, atsiranda įvairių problemų. Pavyzdžiui, gamintojas gali aiškinti apie greitą atsarginių dalių tiekimą, tačiau vartotojai tikrovėje nežino, ar atsarginių dalių reikės laukti dieną, dvi savaites ar tris mėnesius. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių.

Beje, 2024 metais Prancūzija žada įvesti patvarumo indeksą, kuris praneštų pirkėjams, kiek laiko gaminiai turėtų tarnauti.

Elektros ir elektroniniai prietaisai yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Juose yra retų mineralų ir tauriųjų metalų bei aplinkai pavojingų medžiagų. Mažesniuose elektronikos gaminiuose, kaip telefonai, kompiuteriai, laikrodžiai ir pan. yra įmontuotos nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai, kuriuos taip pat būtina atsakingai rūšiuoti ir perdirbti.

Gyventojai, kur ir kokiomis sąlygomis gali pristatyti senus elektroninius gaminius bei kitas atliekas, žinias gali rasti jiems skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
  2. Lietuvos bendruomenės surinko 50 tonų elektronikos atliekų
  3. JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą
  4. EP ragina iki vasaros įteisinti vienodus mobiliųjų telefonų kroviklius
  5. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą
  6. Europos komisaras kviečia pasidalinti mintimis, kaip kurti švaresnę ir sveikesnę aplinką
  7. Kodėl senų kompiuterių perdirbimas yra geras sumanymas?
  8. Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui
  9. Daugėja vietų nemokamai priduoti senus buitinius elektronikos prietaisus
  10. Kartu su gamta, o ne prieš ją
  11. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  12. Po dešimtmečio į vandenynus papuls po 53 mln. tonų plastiko kasmet!
  13. Europarlamentarai siūlo remti tvarią miškininkystę
  14. Saugesnis internetas – saugesni ir vaikai
  15. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  16. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  17. 6 daiktai garaže, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti
  18. Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja
  19. Sugalvotas būdas, kaip prikelti daiktus antram gyvenimui ir sudominti net kolekcionierius
  20. Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų
  21. Senų padangų guma galima naudoti greitkelių tiesimui!
  22. Ragina taisyti, o ne perdirbti išmaniuosius telefonus

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Žemyna says:
    2 mėn. ago

    Bent jau tiek. Tai pirmas, bet nepakankamas žingsnis, nes niekaip neskatina gamintojo rūpintis savo gaminių tvarumu, atsakomybe už tai – netrinkančios gaminio veiklos trukmės garantija, garantiniu nemokamu remontu, privalomai su preke komplektuojamomis pakaitinėmis dalimis.
    Kol to nebus, gamintojas broku labiau nei kokybe suinteresuotas. Kontrolės tarnybos pro akis praleidžia, kad gaminyje būtinai įkišta dalis, pagaminta iš neleistinų medžiagų, kuri nebus nei remontuojama, nei keičiama, todėl vartotojas dėl mažos detalės bus priverstas visą didžiulį prietaisą ar pan. išmesti ir pirkti naują.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 mėn. ago

    Lietuviai be jokių kodeksų ir lipdukų viską taiso. Ir sutaiso. Prikelia. Be šūkaliojimų visam pasauliui.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Nie zupelnie tak, proszę pana – sutaiso tai, kam nereikia jų nustatyto standarto detalių. Bet labiausiai ir sparčiausiai nusidėvinčių detalių nei su preke nekomplektuoja (o turėtų!), nei garantinės dirbtuvės jų turi, nes garantinės apskritai išnyko. Dabar pagaliau Senukuose tokios atsirado. O anksčiau – kone po poros mėnesių tau sugenda brangus daiktas, ir sužinai, kad jo niekas neremontuoja. O tame daikte detalės, kokios apskritai neturi būti naudojamos, nes jų medžiaga neatlaiko jam skirtų apkrovų. Juk greitai trupėti pradedantis plastikas tokiose detalėse turi būti metalizuojamas (gal yra ir naujesnių technologijų). O juolab pirkėjas neturi apmokėti gamintojo iš netinkamų medžiagų gamintą broką. Nemaisto prekių kokybės tikrintojai ar turi technologijų bei prekių žinovų diplomus? Ak, tokios specialybės aukšt. m-klose neliko?
      O avalynė – nežinau tikros odos avalynės kokybės, o štai toji, kur runkeliams skirta – juk jos detalės net nesukirptos taip, kad būtų galima patikimai suklijuoti ar susiūti, kad ilgai tarnautų! Ne kiekviena pora sezoną atlaiko, o „šiaučiai” netaiso. Nors – ir ta, sintetinė būna tvirta, tik didmenininkai tokios neatveža – jų pelnas PC netenkina. Jiems reikia, kad kasmet naujus pirktum. Kažkada pirkau kinų gamybos rudeninius batukus šiandieną nebeegzistuojančioje „Už avalynę mokėk mažiau” – 15 m. be taisymo tarnavo!

      Atsakyti
  3. Albinas Vaškevičius says:
    2 mėn. ago

    Dar reiktų ir kitiems prietaisams. Sudilus barzdaskutės tinkliukui daugiausia išmetama visa barzdaskutė. Norint nusipirkti tinkliuką jo reikia ieškoti ne visada sėkmingai internete iš kur galima būtų parsisiųsti, o jo kaina pagal svorį keletą kartų didesnė už aukso, platinos, urano ar plutonio kainą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Tai kad jokioms prekėms, jokiems gaminiams išimčių nedaroma. Jie neturi teisės ilgai ir patikimai tarnauti.
      Štai, turiu anų laikų latvių gamybos plaukų džiovintuvą – tfu, tfu, tfu – lili šiol burzgia. Ir VEFas vis dar dirba – bet jau pradėjo trupėti rankenėlių plastikiniai antgaliai. Kavamalės anų laikų neseniai kažkas sugedo. Deja, detalių jau neturi nei dirbtuvės, nei laiptinės meistrelis, dar turintis prisirankiojęs anų laikų išmestų prietaisų, aparatūros.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

2021 04 09
Atliekų tvarkymas Lietuvoje – kokie pokyčiai laukia šalies gyventojų?

Gamintojams siūloma sutvarkyti bent 80% pakuočių

2021 04 04
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

2021 03 29
eimin.lrv.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami valandai išjungti šviesą namuose

2021 03 27
EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

EP manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių

2021 03 27
Kultūros ministras pasirašė bendrą kreipimąsi į EK dėl kino renginių finansavimo

Kultūros ministras pasirašė bendrą kreipimąsi į EK dėl kino renginių finansavimo

2021 03 26
Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

2021 03 25
Europos Komisijai apskųsti Lietuvos Vyriausybės veiksmai reguliuojant verslą

Europos Komisijai apskųsti Lietuvos Vyriausybės veiksmai reguliuojant verslą

2021 03 19
Ar elektromobiliai teršia mažiau?

Ar elektromobiliai teršia mažiau?

2021 03 13
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė

Virusai puola ir išmaniuosius įrenginius, „skiepų“ nuo jų taip pat yra

2021 02 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius
Gamta ir žmogus

Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?

2021 04 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Gamta ir žmogus

Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai

2021 04 11
Automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

2021 04 11
Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
Lietuvoje

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą

2021 04 11
Kaune steigiama scenos meno mokykla
Lietuvoje

Kaune steigiama scenos meno mokykla

2021 04 11
Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“
Kultūra

Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“

2021 04 11
L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?
Gamta ir ekologija

Teikiama parama saugantiems turtingas gamtine įvairove pievas

2021 04 11
G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
Etninė kultūra

Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)

2021 04 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Aistė apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Ką gali visuomenė apie Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?
  • A. Gaidamavičius. Ar yra išeitis iš užburto nelaimių rato?
  • Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai
  • Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 605; komentarų: 4
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 449; komentarų: 8
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 402; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 343; komentarų: 4
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 326; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės...

Skaityti toliau

Gamintojams siūloma sutvarkyti bent 80% pakuočių

by Kristina Aleknaitė
2021 04 04
0
Atliekų tvarkymas Lietuvoje – kokie pokyčiai laukia šalies gyventojų?

Žiedinės ekonomikos tikslams įgyvendinti Aplinkos ministerija siūlo nustatyti ambicingesnes vidaus rinkai tiektų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis....

Skaityti toliau

Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

by Ditė Česėkaitė
2021 03 29
0
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešam svarstymui teikia įstatymų pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą, įtvirtinti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Aistė apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Ką gali visuomenė apie Spaudos konferencija: „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“ (video)
  • Žmonių partijos ministrai - UŽ... apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius
Kitas straipsnis
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai