Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius

Danas Augutis, www.alkas.lt
2012 03 20 06:00
2
lifehack.org nuotr.

lifehack.org nuotr.

lifehack.org nuotr.
lifehack.org nuotr.

Kinijoje prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų išrastas popierius tapo neatsiejama kiekvienos įstaigos dalis. Dabar kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja apie 200 kg popieriaus per metus. Tai milžiniškas kiekis, kuriam pagaminti naudojama mediena, vanduo bei energija.

Teigiama, kad pagaminti toną popieriaus reikia sunaudoti 17 medžių, nuo 5 iki 50 kubinių metrų vandens ir maždaug 2500kW energijos. Popieriaus gamyba kompleksiškai veikia aplinką, kurioje gyvename, todėl nenuostabu, jog daugelis įmonių stengiasi pabrėžti, kad savo produkcijai naudoja perdirbtą popierių. Skeptikai sako, kad leidiniai ant perdirbto popieriaus turi didesnį poveikį įmonės įvaizdžiui nei gamtosaugai, o prie gamtos išsaugojimo labiausiai prisidėtume tiesiog kaupdami ir priduodami makulatūrą.

Ekologinė logika

Bet koks vartojimas turi neigiamą poveikį planetai, todėl renkantis, ką vartoti, svarbu rasti mažiausią žalą gamtai darantį sprendimą. Beieškantys tokio sprendimo dažnai neįvertina transportavimo. Juk transporto sektorius yra atsakingas už maždaug ketvirtadalio CO2 išmetimą. Kažin, ar Lietuvoje nupirktas, bet Kinijoje pagamintas popierius, kuris buvo perdirbtas Brazilijoje bus ekologiškesnis nei neperdirbtas popierius iš Suomijos gamyklų, kuriam naudota lietuviška mediena. Be transporto taip pat reikia įvertinti, kokį poveikį turi gamybos procesas ir atliekų sutvarkymas.

Kiek medžių reikia tam, kad būtų pagaminta tona popieriaus?

Renkantis popierių svarbu, kokia jo medienos kilmė, ar koks medienos kiekis išsaugotas, pasirinkus perdirbtą popierių.

Prieš kelis dešimtmečius išpopuliarėjo teiginys, kad 1 tona makulatūros išsaugo 17 medžių, kurie būtų nukirsti tam, kad būtų pagamintas reikiamas kiekis celiuliozės. Vis dėlto popieriaus gaminiai yra skirtingi, todėl ir jiems reikalingas skirtingas žaliavos kiekis. Projektas Conseratree skaičiuoja, kad vienai tonai biuro popieriaus pagaminti sunaudojami maždaug 24 medžiai, to tarpu laikraštiniam popieriui pagaminti užtenka 8–12 medžių. Tokie skaičiavimai ypač svarbūs iš atogrąžų miškų medienos pagamintam popieriui. Tose vietose džiunglės iškertamos, o jų vietoje sodinamos greit augančių popiermedžių plantacijos. Vien Indonezijoje kasmet iškertama virš 10 000 kvadratinių kilometrų pirmapradžių džiunglių tam, kad būtų patenkinti popieriaus pramonės poreikiai.

Išsivysčiusiose šalyse medienos panaudojimą popieriui reguliuoja rinka. Statybų ar baldų pramonė už medieną paprastai pasiūlo didesnes kainas nei popieriaus gamintojai, kuriems kaip žaliava tinka prastesnės kokybės mediena – mažo diametro kamienai, medžio viršūnės.

Popieriaus balinimas

Tam, kad popierius būtų baltas, jį reikia išbalinti. Tai daug vandens reikalaujantis procesas, dažniausiai balinimui naudojami chloro junginiai. Paprastai, kad būta išbalinta tona popieriaus reikia 50 kub. m vandens. Į tą vandenį dažniausiai dedami chloro junginiai, kurie ir atlieka balinimo funkciją. Prastai išvalytas vanduo patenka į vandens telkinius ir užteršia juos.

Pavojingiausi iš teršalų – dioksinai. Naujausi tyrinėjimai patvirtino tai, kad dioksinai sukelia vėžį, išsigimimus, naikina imuninę sistemą. Dioksinai gali iššaukti minėtus organizmo pažeidimus šimtus tūkstančius kartų mažesnėmis dozėmis nei dauguma kitų pavojingų cheminių elementų. Kai kurie gamintojai popierių balina kitomis medžiagomis tokiomis kaip deguonis ar vandenilio peroksidas. Norėdami įsigyti mažiau aplinką teršiančių gaminių popieriaus etiketėse ieškokite specialaus žymėjimo:

  • TCF – (angl. Total Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius kurio gamybai nenaudotas chloras ar jo turintys junginiai.
  • ECF – (angl. Elemental Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius, kurio gamybai nenaudotas chloras, tačiau kiti chloro elementai buvo naudoti.
  • PCF – (angl. Process Chlorine Free) – perdirbtas popierius, kurio sudėtyje nemažiau 30 proc. antrinių žaliavų, o jo gamybai nenaudotas chloras ir jo gaminiai.

Antrinės žaliavos labiausiai tinka prastesnės kokybės popieriui gaminti, nes perdirbtam baltam biuro popieriui pagaminti paprastai reikalinga daugiau vandens ir cheminių medžiagų. Taip yra dėl to, kad iš makulatūros turi būti pašalinti dažai, o po to jis turi būti iš naujo išbalintas.

Popieriaus atliekos ir klimato kaita

Celiuliozės ir popieriaus pramonė popieriaus gamybai sunaudoja milžiniškus kiekius energijos. Teigiama, kad vienai popieriaus tonai pagaminti reikalinga nuo 2500W Europoje iki keliolikos tūkstančių vatų besivystančiose šalyse. Pažangą mažindami energijos sunaudojimą padarė Europos popieriaus gamintojai, kurie 54 proc. gamybai reikalingos energijos gauna iš biokuro.

Didelį poveikį klimatui daro į sąvartynus išmestas popierius ir popieriaus pakuotės. Pradėjus joms pūti bedeguonėje aplinkoje išsiskiria metanas. Patekęs į atmosferą jis 23 kartus labiau sulaiko šilumą nei anglies dvideginis, taip didindamas šiltnamio efektą.

Popieriaus perdirbimas

Apie 80 proc. popieriaus gaminių galima perdirbti ir panaudoti dar kartą. Europos Sąjungoje 2009 metais fiksuotas savotiškas rekordas – buvo pakartotinai panaudota 70 proc. popieriaus ir pakavimo atliekų. Maždaug 20 proc. popieriaus gaminių nepretenduoja būti perdirbti (knygos, dokumentai, nuotraukos ir pan.) arba negali būti perdirbami dėl kitų priežasčių. Vadinasi, tais metais nebuvo perdirbta tik 10 proc. perdirbimui tinkamų popieriaus atliekų. Teigiama, kad 9 iš 10 kartono dėžių ir 9 iš 10 laikraščių ES yra pagaminami ir atspausdinami ant perdirbto popieriaus.

Lietuviai šioje srityje labai atsilieka nuo ES vidurkio. Makulatūrą mes ir eksportuojame, ir importuojame, todėl gauti oficialią statistiką apie Lietuvoje parduotų popieriaus gaminių perdirbimą sunku. Vertinama, kad pas mus perdirbama mažiau nei pusė čia parduodamo popieriaus gaminių.

Svarbiau atiduoti perdirbti

Daugelis mano, kad naudodami perdirbtą popierių, sprendžia ekologinę problemą. Taip ir yra, tačiau vien tik to per maža. Lengviausiai prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo – kaupti ir priduoti makulatūrą. Popierius, patekęs į sąvartyną, padaro daug žalos, o perdirbtas gali būti iš naujo panaudotas nuo 4 iki 8 kartų.

Šiandien daugelis įmonių stengiasi pabrėžti savo ekologiškumą. Leidiniai dažnai spausdinami ant perdirbto popieriaus, kuris yra brangesnis už įprastą. Miškų Lietuvoje daugėja, jų kirtimo norma paskaičiuojama pagal prieaugį, todėl tiesioginės naudos aplinkai dėl to nedaug. Tuo tarpu makulatūros surinkimas stringa. Gal laikas į socialinės atsakomybės ataskaitas įtraukti ir informaciją apie tai, kiek procentų nuo įsigyto popieriaus įmonei pavyko surinkti antriniam perdirbimui?

Lietuvos gamtos fondo informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)
  2. Nedeginkime komunalinių atliekų krosnyse
  3. Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Mediena says:
    3 metai ago

    Nera kalbos kad medzius reikia saugoti ir dar labiau didinti rusiavima ir perdirbima, mazinti tarsa bet man atrodo kad cia per daug tamsiomis spalvomis piesiama apie klimato kaita nes yra daug straipsniu priestaraujanciu garsiai rekiantiems apie pasaulio pabaiga kai is tikro vyksta naturalus procesai

    Atsakyti
  2. Popierius brangsta says:
    9 mėnesiai ago

    todėl brangs knygos, pradedant vadovėliais vaikams. Popierius brangsta, nes daug jo sunaudota su pandemija susijusiems reikalams.
    Viena iš nereikalingo popieriaus švaistymo sričių – GP.
    Kiekvienas pasiskiepijęs gauna MAŽYTĘ kortelę, kurioje yra jo vardas ir pavardė, kuo ir kada skiepijosi, ir QR kodas. Belieka tik papildyti tą kortelę asmens kodu ar kitu ženklu, ir mažytė kortelė gali tarnauti atpažinti „vakserį”. Bet kam taip, jei galima 2 popierius turėti vietoje vieno mažiuko? Taigi, reikia kiekvienam dar ir A4 lapą pridėti, nors nusišauk.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dalis maudyklų neatitinka higienos normos reikalavimų

Poilsiautojams atsakingumo vis dar trūksta

2022 08 19
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

2022 08 19
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

2022 08 19
Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

2022 08 17
Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi

Koks vanduo geriausiai atgaivins per karščius?

2022 08 16
Kaip dzūkai grybauja | lrv.lt nuotr.

Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

2022 08 16
Susisiekimo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kinija nutraukia susisiekimo ryšius su Lietuva

2022 08 12
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Maisto gamyba be atliekų – švaresnė ateitis | VDU nuotr.

Maisto gamyba be atliekų – švaresnė ateitis

2022 08 10
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

Vilniečių namus pasieks išmanieji skaitikliai

2022 08 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sostinėje – 10 tūkst. pasaulio profesionalų

2022 08 19
Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas
Lietuvoje

Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas

2022 08 19
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimies studentams metas rinktis gydymo įstaigą

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

2022 08 19
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

2022 08 19
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

2022 08 19
Elektros įrenginiai gali nešti mirtiną pavojų
Lietuvoje

Ką daryti pasirinkusiems „Perlas Energiją“?

2022 08 19
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos žvalgybos duomenimis Zaporožės AE rengiama provokacija

2022 08 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rekyva apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • jokios drąsos nėra apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • Paulius apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • foma apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinėje – 10 tūkst. pasaulio profesionalų
  • Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas
  • Būsimies studentams metas rinktis gydymo įstaigą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 566; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 514; komentarų: 0
  • Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai peržiūrėta: 508; komentarų: 2
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 483; komentarų: 8
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 481; komentarų: 11
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 469; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Šokanti L. Zamenhofo gatvė KAUNE

    2022-09-05 18:00 - 22:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Poilsiautojams atsakingumo vis dar trūksta

by Ditė Česėkaitė
2022 08 19
0
Dalis maudyklų neatitinka higienos normos reikalavimų

Karščiams mušant termometro stulpelius, Lietuvos pajūris sulaukia ne tik daugybės poilsiautojų, bet ir jų šiukšlių. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos...

Skaityti toliau

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

by Ditė Česėkaitė
2022 08 19
0
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu...

Skaityti toliau

Per kaitrą vilniečiai raginami nepamiršti vandens

by Ditė Česėkaitė
2022 08 19
0
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Lietuvoje termometro stulpeliams kasdien kylant vis aukščiau, didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sostinės gyventojus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rekyva apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • jokios drąsos nėra apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • Paulius apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • foma apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • T0mas J. apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus

Kitas straipsnis
Geografo R.Krupicko rašinio konkursas moksleiviams padeda atrasti Lietuvą

Geografo R.Krupicko rašinio konkursas moksleiviams padeda atrasti Lietuvą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai