Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius

Danas Augutis, www.alkas.lt
2012 03 20 06:00
1
lifehack.org nuotr.

lifehack.org nuotr.

lifehack.org nuotr.
lifehack.org nuotr.

Kinijoje prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų išrastas popierius tapo neatsiejama kiekvienos įstaigos dalis. Dabar kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja apie 200 kg popieriaus per metus. Tai milžiniškas kiekis, kuriam pagaminti naudojama mediena, vanduo bei energija.

Teigiama, kad pagaminti toną popieriaus reikia sunaudoti 17 medžių, nuo 5 iki 50 kubinių metrų vandens ir maždaug 2500kW energijos. Popieriaus gamyba kompleksiškai veikia aplinką, kurioje gyvename, todėl nenuostabu, jog daugelis įmonių stengiasi pabrėžti, kad savo produkcijai naudoja perdirbtą popierių. Skeptikai sako, kad leidiniai ant perdirbto popieriaus turi didesnį poveikį įmonės įvaizdžiui nei gamtosaugai, o prie gamtos išsaugojimo labiausiai prisidėtume tiesiog kaupdami ir priduodami makulatūrą.

Ekologinė logika

Bet koks vartojimas turi neigiamą poveikį planetai, todėl renkantis, ką vartoti, svarbu rasti mažiausią žalą gamtai darantį sprendimą. Beieškantys tokio sprendimo dažnai neįvertina transportavimo. Juk transporto sektorius yra atsakingas už maždaug ketvirtadalio CO2 išmetimą. Kažin, ar Lietuvoje nupirktas, bet Kinijoje pagamintas popierius, kuris buvo perdirbtas Brazilijoje bus ekologiškesnis nei neperdirbtas popierius iš Suomijos gamyklų, kuriam naudota lietuviška mediena. Be transporto taip pat reikia įvertinti, kokį poveikį turi gamybos procesas ir atliekų sutvarkymas.

Kiek medžių reikia tam, kad būtų pagaminta tona popieriaus?

Renkantis popierių svarbu, kokia jo medienos kilmė, ar koks medienos kiekis išsaugotas, pasirinkus perdirbtą popierių.

Prieš kelis dešimtmečius išpopuliarėjo teiginys, kad 1 tona makulatūros išsaugo 17 medžių, kurie būtų nukirsti tam, kad būtų pagamintas reikiamas kiekis celiuliozės. Vis dėlto popieriaus gaminiai yra skirtingi, todėl ir jiems reikalingas skirtingas žaliavos kiekis. Projektas Conseratree skaičiuoja, kad vienai tonai biuro popieriaus pagaminti sunaudojami maždaug 24 medžiai, to tarpu laikraštiniam popieriui pagaminti užtenka 8–12 medžių. Tokie skaičiavimai ypač svarbūs iš atogrąžų miškų medienos pagamintam popieriui. Tose vietose džiunglės iškertamos, o jų vietoje sodinamos greit augančių popiermedžių plantacijos. Vien Indonezijoje kasmet iškertama virš 10 000 kvadratinių kilometrų pirmapradžių džiunglių tam, kad būtų patenkinti popieriaus pramonės poreikiai.

Išsivysčiusiose šalyse medienos panaudojimą popieriui reguliuoja rinka. Statybų ar baldų pramonė už medieną paprastai pasiūlo didesnes kainas nei popieriaus gamintojai, kuriems kaip žaliava tinka prastesnės kokybės mediena – mažo diametro kamienai, medžio viršūnės.

Popieriaus balinimas

Tam, kad popierius būtų baltas, jį reikia išbalinti. Tai daug vandens reikalaujantis procesas, dažniausiai balinimui naudojami chloro junginiai. Paprastai, kad būta išbalinta tona popieriaus reikia 50 kub. m vandens. Į tą vandenį dažniausiai dedami chloro junginiai, kurie ir atlieka balinimo funkciją. Prastai išvalytas vanduo patenka į vandens telkinius ir užteršia juos.

Pavojingiausi iš teršalų – dioksinai. Naujausi tyrinėjimai patvirtino tai, kad dioksinai sukelia vėžį, išsigimimus, naikina imuninę sistemą. Dioksinai gali iššaukti minėtus organizmo pažeidimus šimtus tūkstančius kartų mažesnėmis dozėmis nei dauguma kitų pavojingų cheminių elementų. Kai kurie gamintojai popierių balina kitomis medžiagomis tokiomis kaip deguonis ar vandenilio peroksidas. Norėdami įsigyti mažiau aplinką teršiančių gaminių popieriaus etiketėse ieškokite specialaus žymėjimo:

  • TCF – (angl. Total Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius kurio gamybai nenaudotas chloras ar jo turintys junginiai.
  • ECF – (angl. Elemental Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius, kurio gamybai nenaudotas chloras, tačiau kiti chloro elementai buvo naudoti.
  • PCF – (angl. Process Chlorine Free) – perdirbtas popierius, kurio sudėtyje nemažiau 30 proc. antrinių žaliavų, o jo gamybai nenaudotas chloras ir jo gaminiai.

Antrinės žaliavos labiausiai tinka prastesnės kokybės popieriui gaminti, nes perdirbtam baltam biuro popieriui pagaminti paprastai reikalinga daugiau vandens ir cheminių medžiagų. Taip yra dėl to, kad iš makulatūros turi būti pašalinti dažai, o po to jis turi būti iš naujo išbalintas.

Popieriaus atliekos ir klimato kaita

Celiuliozės ir popieriaus pramonė popieriaus gamybai sunaudoja milžiniškus kiekius energijos. Teigiama, kad vienai popieriaus tonai pagaminti reikalinga nuo 2500W Europoje iki keliolikos tūkstančių vatų besivystančiose šalyse. Pažangą mažindami energijos sunaudojimą padarė Europos popieriaus gamintojai, kurie 54 proc. gamybai reikalingos energijos gauna iš biokuro.

Didelį poveikį klimatui daro į sąvartynus išmestas popierius ir popieriaus pakuotės. Pradėjus joms pūti bedeguonėje aplinkoje išsiskiria metanas. Patekęs į atmosferą jis 23 kartus labiau sulaiko šilumą nei anglies dvideginis, taip didindamas šiltnamio efektą.

Popieriaus perdirbimas

Apie 80 proc. popieriaus gaminių galima perdirbti ir panaudoti dar kartą. Europos Sąjungoje 2009 metais fiksuotas savotiškas rekordas – buvo pakartotinai panaudota 70 proc. popieriaus ir pakavimo atliekų. Maždaug 20 proc. popieriaus gaminių nepretenduoja būti perdirbti (knygos, dokumentai, nuotraukos ir pan.) arba negali būti perdirbami dėl kitų priežasčių. Vadinasi, tais metais nebuvo perdirbta tik 10 proc. perdirbimui tinkamų popieriaus atliekų. Teigiama, kad 9 iš 10 kartono dėžių ir 9 iš 10 laikraščių ES yra pagaminami ir atspausdinami ant perdirbto popieriaus.

Lietuviai šioje srityje labai atsilieka nuo ES vidurkio. Makulatūrą mes ir eksportuojame, ir importuojame, todėl gauti oficialią statistiką apie Lietuvoje parduotų popieriaus gaminių perdirbimą sunku. Vertinama, kad pas mus perdirbama mažiau nei pusė čia parduodamo popieriaus gaminių.

Svarbiau atiduoti perdirbti

Daugelis mano, kad naudodami perdirbtą popierių, sprendžia ekologinę problemą. Taip ir yra, tačiau vien tik to per maža. Lengviausiai prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo – kaupti ir priduoti makulatūrą. Popierius, patekęs į sąvartyną, padaro daug žalos, o perdirbtas gali būti iš naujo panaudotas nuo 4 iki 8 kartų.

Šiandien daugelis įmonių stengiasi pabrėžti savo ekologiškumą. Leidiniai dažnai spausdinami ant perdirbto popieriaus, kuris yra brangesnis už įprastą. Miškų Lietuvoje daugėja, jų kirtimo norma paskaičiuojama pagal prieaugį, todėl tiesioginės naudos aplinkai dėl to nedaug. Tuo tarpu makulatūros surinkimas stringa. Gal laikas į socialinės atsakomybės ataskaitas įtraukti ir informaciją apie tai, kiek procentų nuo įsigyto popieriaus įmonei pavyko surinkti antriniam perdirbimui?

Lietuvos gamtos fondo informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žurnalas „Miškai“: išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas (10)
  2. Nedeginkime komunalinių atliekų krosnyse
  3. Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Mediena says:
    2 m. ago

    Nera kalbos kad medzius reikia saugoti ir dar labiau didinti rusiavima ir perdirbima, mazinti tarsa bet man atrodo kad cia per daug tamsiomis spalvomis piesiama apie klimato kaita nes yra daug straipsniu priestaraujanciu garsiai rekiantiems apie pasaulio pabaiga kai is tikro vyksta naturalus procesai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

2021 04 16
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos

2021 04 15
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

2021 04 14
Piktavališkam teršimui saugomose teritorijose sakome „stop“!

Piktavališkam teršimui saugomose teritorijose sakome „stop“!

2021 04 14
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Miškas | Pixabay.com nuotr.

Miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas

2021 04 07
Vanduo, Neris | AM.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami švarinti upes

2021 04 07
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą

Dėl plastiko pakuočių – paskutinės pastabos

2021 04 06
Panevėžio regioninio padalinio medelyno atnaujinimas

Atnaujinamas Panevėžio regioninio padalinio medelynas

2021 04 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose?
Gamta ir žmogus

Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

2021 04 17
„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Besilaukiančioms moterims patariama vengti ant grotelių keptos mėsos
Gamta ir žmogus

Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17
Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”
Kultūra

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

2021 04 17
Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos
Kultūra

Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos

2021 04 17
Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
Gamta ir ekologija

Bandoma „prikirpti uodegas“ kiemuose paliktų senų automobilių savininkams

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikia talkos apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką
  • „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?
  • Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 742; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 707; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 659; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 422; komentarų: 33

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio vandens taršos šaltinis Lietuvoje. Siekdama greičiau sumažinti teršalų patekimą į vandens telkinius, Aplinkos apsaugos agentūra...

Skaityti toliau

Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos

by Ditė Česėkaitė
2021 04 15
0
Punios Šilo kirtimas | Rengėjų nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su 46 Europos šalių už miškus atsakingais ministrais pasirašė proceso „Europos miškai“ deklaraciją ir rezoliuciją....

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 14
13
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Povelykinė savaitė, užbaigta Atvelykiu arba Vaikų velykėlėmis, buvo kupina erzelynės aplink kovą su COVID-19. Užkratų skaičius niekaip nemažėjo, bet Vyriausybė...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Reikia talkos apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
Kitas straipsnis
Geografo R.Krupicko rašinio konkursas moksleiviams padeda atrasti Lietuvą

Geografo R.Krupicko rašinio konkursas moksleiviams padeda atrasti Lietuvą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai