Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Seinuose augęs Lietuvos laisvės kovotojas

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, www.punskas.pl
2021-08-26 08:00:23
1
R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Seinuose augęs Lietuvos laisvės kovotojas

Iš kairės antras Aleksandras Milaševičius-Ruonis, trečias Vytautas Gužas-Kardas, ketvirtas Antanas Liesys-Idenas | punskas.pl nuotr.

Šiemet sukanka 115 metų, kai gimė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas, LLKS Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Aleksandras Milaševičius-Ruonis.

Kai kurie istorijos tyrinėtojai teigia, jog jis yra gimęs 1906 m. rugpjūčio 25 d. Seinuose, tačiau remiantis patikslintais duomenimis gimimo vieta vis dėlto yra Liepoja Latvijoje.

Šią versiją patvirtina Barboros Vileišytės disertacijos duomenys apie tai, kad Otonas Milaševičius, būsimo Lietuvos partizano tėvas atvyko dirbti į Seinų „Šaltinio“ spaustuvę 1907 m. iš Liepojos.

Minėta autorė rašo: „Otonas Milaševičius, mašinistas, mašinų skyriaus vedėjas (anot administracijos) latvis iš Liepojos.

Iš kairės: Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas, Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Antanas Liesys-Idenas | punskas.pl nuotr.

Sklandžiai kalbėjo latviškai, lietuviškai, lenkiškai, rusiškai ir vokiškai. Šeima buvo lietuviška. Dirbo labai gerai ir rūpestingai. Buvo draugiškas, tvarkingas.

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo vertėju pas vokiečius“. Kad šeimoje buvo kalbama lietuviškai, galbūt lėmė motinos Natalijos tautybė.

Otonas ir Natalija Milaševičiai iš viso susilaukė penkių vaikų, tačiau tik jauniausias iš jų Albinas Vytautas 1916 metais gimė Seinuose.

Be abejo, Seinų kultūrinė aplinka, lietuvybės puoselėjimas šiame krašte 20 a. pradžioje padarė didelę įtaką Milaševičių šeimai.

Iš kairės: trečias Sergijus Staniškis-Litas (Pietų Lietuvos srities vadas), ketvirtas Aleksandras Milaševičius-Ruonis (Vakarų Lietuvos srities vadas), penktas Antanas Liesys-Idenas (Vakarų Lietuvos srities vado adjutantas) | punskas.pl nuotr.

Tikėtina, kad čia vaikai bus lankę ir lietuvišką pradžios mokyklą, bet šį faktą patvirtinančius ar paneigiančius duomenis surasti dabar jau būtų sunku.

Užsidarius „Šaltinio“ spaustuvei, o vėliau susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, Milaševičių šeima išvyko gyventi į Lietuvą.

1924 metais Aleksandras Milaševičius, baigęs Veisiejų progimnaziją, išėjo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuomenę.

Baigęs Kauno karo mokyklą ir įgijęs kavalerijos leitenanto laipsnį, 1927 m. pradėjo tarnauti Pirmajame ulonų pulke.

Mjr. Aleksandras Milaševičius su žmona Stase ir sūnumi Aleksandru. 1938 | Lietuvos kariuomenės kariškių artimųjų sąjungos archyvo nuotr.

Netrukus vedė Stasę Nešokočiūtę, o 1931 metais šeima susilaukė pirmagimio sūnaus Aleksandro Vytauto. Nuo 1939 m. pradžios kapitonas A. Milaševičius buvo mokomojo eskadrono vadas.

1940–1941 metai buvo tragiški ne tik Lietuvai, bet ir trims karininkams broliams Milaševičiams: Otonui, Aleksandrui ir Albinui, dėl istorinių aplinkybių priverstiems tarnauti okupacinėje kariuomenėje.

1941 m. pradžioje Aleksandras Milaševičius atleidžiamas iš sovietinės kariuomenės, vėliau areštuojamas brolis Albinas ir išgabenamas į tremtį Kazachstane, iš kurios taip ir nebegrįžo.

Brolis Otonas gyvybės siūlą ryžosi nutraukti pats. Tai įvyko prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. birželio mėnesį, kai Raudonoji armija traukėsi į rytus.

Paminklas A. Milaševičiaus-Ruonio žūties vietoje Šilalės rajone | punskas.pl nuotr.

Istorijos tyrinėtojai Aras Lukšas ir Dalius Žygelis apie paskutines Otono Milaševičiaus gyvenimo valandas rašo: „Dramatiškiausiai įvykiai klostėsi 179-ojoje divizijoje, kuri iš Pabradės į Rusiją traukėsi apsupta kitų sovietinės kariuomenės dalinių.

Dalis lietuvių sukilo vos pasitraukus iš miestelio, dar maždaug šešiasdešimt karių ištrūko ties Švenčionimis. <…> Kai kurie kariai, matydami, kad ištrūkti nepavyks, verčiau rinkosi mirtį.

Pasiekus Adutiškį, Otonas kreipėsi į karius. „Brangūs Lietuvos kariai! Čia paskutinis Lietuvos miestelis, toliau nėra kur mums trauktis!“ – tokie buvo paskutiniai kariams ištarti divizijos pulkininko leitenanto O. Milaševičiaus žodžiai. Matydamas, kad atitrūkti nuo sovietų nepavyks, karininkas nusišovė.“

1942 m. Aleksandras Milaševičius buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir išsiųstas į Rytų frontą. Tais pačiais metais džiova pakirto jo sesers Viktorijos sveikatą ir šeima neteko dar vieno nario.

Kryžkalnyje esančio paminklo, skirto visos Lietuvos partizanams atminti, fragmentas | punskas.pl nuotr.

Aleksandro ir Stasės Milaševičių dukra Birutė tikriausiai bus gimusi 1943 metais (tikslių duomenų nepavyko rasti). 1944 m. A. Milaševičius su žmona, vaikais ir tėvais pasitraukė į Vakarus.

Netrukus jie patyrė baisųjį Drezdeno bombardavimą, vykusį 1945 m. vasario 13–15 d. Apie tų dienų įvykius Genovaitė Perminaitė-Kalkienė, gyvenusi netoli Drezdeno ir bendravusi su Milaševičių šeima, pasakoja, kad „vieną naktį, pažadinta sirenų kaukimo, Milaševičių šeima kartu su daugybe kitų miestelėnų nuskubėjo į slėptuvę.

Žmonių čia prisirinko tiek daug, kad ėmė trūkti oro. Mėgindamas padėti nelaimės draugams, A. Milaševičius ėmė ieškoti ventiliacijos angos.

Pamatęs, kad virš slėptuvės esantis namas skendi liepsnose, buvęs karininkas nusprendė, jog vienintelis išsigelbėjimas – veržtis į lauką.

Čiupęs į glėbį mažąją dvejų metukų dukrelę Birutę ir liepęs kitiems šeimos nariams neatsilikti, šiaip taip ištrūko iš liepsnos žiedo“.

Deja, išgelbėti visų šeimos narių jam nepasisekė – pasibaigus oro antskrydžiams, surasti žmoną ir sūnų tarp išlikusių gyvųjų nepavyko.

Milaševičiams nesuspėjus pakankamai nutolti į Vakarus, jie pateko į Raudonosios armijos užimtą Vokietijos dalį ir 1945 m. rudenį buvo atgabenti į Minsko filtracijos lagerį.

Aleksandras Milaševičius sovietiniams pareigūnams teigė, jog buvo išvežtas darbams į Vokietiją, bet suprato, kad saugumiečiai anksčiau ar vėliau išsiaiškins tikruosius šeimos narių biografijos faktus.

Atidavęs sargybiniams dar užsilikusius vertingus turėtus daiktus, A. Milaševičius su šeima iš filtracijos lagerio paspruko ir grįžo į Kauną.

Tėvams reikėjo skubios medicininės pagalbos dėl patirtų nudegimų, bet Milaševičiai netrukus pasitraukė į Žemaitiją, nes pajuto, jog mieste yra nesaugu likti dėl kai kurių čia gyvenančių pažįstamų, ėmusių bendradarbiauti su sovietiniu saugumu.

Kaune pasiliko tik Natalija Milaševičienė, kuri savo vyro Otono, sūnaus Aleksandro, anūkėlės Birutės daugiau jau neišvydo.

Atvykęs į Žemaitiją, A. Milaševičius su tėvu ir dukrele apsistojo Požerės kaime, kuris dabar priklauso Šilalės rajonui. Jie visi apsigyveno pas tėvo brolio žmoną Domicelę Milaševičienę, gyvenusią su dviem dukromis Irena ir Kleofa.

Pusseserė Kleofa Milaševičiūtė tapo patikima Aleksandro Milaševičiaus pagalbininke ir ryšininke, padėjusia jam slapstytis, užmegzti ryšį su Žemaitijos partizanais.

A. Milaševičiaus dukrelė Birutė nuolat sirguliavo, jai dažnai reikėjo medikų pagalbos, todėl buvo surasti Šiauliuose žmonės, sutikę priglausti mergytę.

Tačiau 1948 m. artimuosius pasiekė žinia apie mažylės mirtį. Tais pačiais metais už pagalbą Lietuvos partizanams buvo suimta Kleofa Milaševičiūtė, kuri į Lietuvą sugrįžo tik 1956 metais.

Aleksandras Milaševičius Lietuvos laisvės kovotojų gretose išbuvo beveik dvejus metus – nuo 1947-ųjų pabaigos iki žūties 1949 m. rugsėjį.

Nors jo kovinė biografija nėra ilga, tačiau gana įspūdinga. Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, matydamas, kad gretimoje Žemaičių apygardoje dėl vadų žūties yra užsitęsusi kritinė padėtis, 1948 m. vasario mėnesį pasiūlo vado pareigas perimti profesionaliam karininkui Aleksandrui Milaševičiui.

1948 m. gegužės 5 d. visų trijų Žemaitijos partizanų apygardų (Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių) vadai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Vakarų Lietuvos partizanų srities įkūrimo.

Jos vadu tapo J. Žemaitis-Vytautas, o vado pavaduotoju A. Milaševičius-Ruonis. Po mėnesio srities vado pareigos buvo perduotos A. Milaševičiui, nes J. Žemaitis-Vytautas ėmėsi veiklos, kad būtų sukurta visos Lietuvos partizanus vienijanti organizacija.

Istorikas Vykintas Vaitkevičius rašo: „1949 m. sausį A. Milaševičius-Ruonis pietinėje Skaud­vilės valsčiaus dalyje (apie Adakavą, Petkaičius ar Sniegoniškę) susitiko su laikinai Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vado pareigas einančiu Adolfu Ramanausku-Vanagu ir Tau­ro apygardos vadu Aleksandru Grybinu, kurie vyko į partizanų vadų susitikimą prie Rad­viliškio.

Atstovauti Jūros sričiai ir dalyvauti visos Lietuvos partizanų vadų susitikime A. Milaševičius įgaliojo V. Gu­žą“. Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas buvo kilęs iš Lietuvos šiaurės rytuose esančio Rokiškio krašto, išgyvenęs ir nepalūžęs po didžiulės netekties (jam vadovaujant Kęstučio apygardos vado apsaugos būriui, mūšyje žuvo vienuolika jo bendražygių, tik jis vienas liko gyvas).

Taigi, įpareigotas A. Milaševičiaus-Ruonio V. Gužas-Kardas nulydėjo Dainavos ir Tauro apygardų vadus į visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą Minaičiuose.

Juos ne tik atvedė į Jono Žemaičio-Vytauto būstinę, bet ir savo gyvybe užtikrino, jog tai tikrieji Pietų Lietuvos partizanų vadai. Archyvuose yra saugomas V. Gužo-Kardo laiškas A. Ramanauskui-Vanagui.

Laiške, rašytame prabėgus nedaug laiko po suvažiavimo, V. Gužas-Kardas, užsimena apie jam išryškėjusius džiovos požymius. Vis dėlto mirė šis laisvės kovotojas ne ligos pakirstas, bet žuvo išduotas 1949 m. birželį.

1949 metų rugpjūtį į Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabą atvyko Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, kurio tikslas buvo susitikti su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu.

Vienas iš Jūros srities štabo narių pasiūlė į susitikimą iškvieti netoli apsistojusį J. Žemaitį-Vytautą, tačiau, laimei, prityręs visos Lietuvos partizanų vadas, kažką nujausdamas, susitikimo atsisakė.

Aleksandras Milaševičius-Ruonis žuvo Karoblio kaime (Šilalės rajone) 1949 m. rugsėjo 9 dieną. Jo buvimo vietą išdavė štabo narys, tiksliai nurodęs sovietiniams saugumiečiams Jūros srities vado bunkerio ypatybes.

Prasidėjus paskutinei kovai, A. Milaševičius-Ruonis išlipęs iš slėptuvės bandė ginklu prasiskinti sau kelią, bet buvo greitai nukautas.

Saugumiečiai ilgai ir aktyviai persekiojo šį vadą, net buvo atsiuntę jam laišką, siūlydami pasiduoti ir nutraukti pasipriešinimą.

Tačiau A. Milaševičius nesutiko su okupantų pasiūlymais ir parašė griežtą atsakymą, kurio nespėjo išsiųsti, ir tą dokumentą saugumiečiai surado po vado mirties.

Sovietiniams pareigūnams Jūros srities vadas rašė, kad jeigu jo štabas ir toliau bus taip aktyviai persekiojamas, bus pradėti be pasigailėjimo šaudyti sovietinio saugumo agentai.

Žuvus A. Milaševičiui-Ruoniui, ištikimiausi jo bendražygiai Jūros srities štabo nariai Vaclovas Ivanauskas-Gintautas ir Antanas Liesys-Idenas dėjo daug pastangų, kad štabo veikla nenutrūktų.

Jie surado agentus, kurie išdavė vadą ir kitus bendražygius, pakeitė Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybės darbą ir tęsė kovą.

Kiti Jūros srities vadai: Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Antanas Bakšys-Klajūnas, Povilas Morkūnas-Rimantas, užtikrino sklandų štabo darbą, per kurį ir vėliau buvo palaikomas LLKS vadovybės ryšys su Pietų Lietuvos (Nemuno) sritimi.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę laisvės kovotojo Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio nuopelnai buvo deramai įvertinti. „1997 m. gruodžio 22 d. A. Milaševičiui-Ruoniui buvo pripažintas kario savanorio statusas.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu ir suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties)“, – rašoma Povilo Gaidelio knygoje, skirtoje šimtui iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų atminti.

1999 m. Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio žūties vietoje pastatytas tipinis atminimo paminklas, kuris vėliau buvo perkeltas prie Žemaičių plento, vedančio į Kryžkalnį, kur stovi paminklas visos Lietuvos partizanams.

Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vado atminimas yra įamžintas ir Šilalės centre pastatytame monumente, skirtame pagerbti šio Žemaitijos krašto laisvės kovotojus.

Požerės kaimo kapinėse, kur 1949 m. palaidotas spaustuvininkas Otonas Milaševičius, 2016 buvo pastatytas paminklas Milaševičių giminės atminimui.

Ant monumento pritvirtintos lentelės, skirtos Otonui Milaševičiui ir trims jo sūnums Lietuvos karininkams atminti. Artimiesiems tai ir simbolinis Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio kapas, nes jo palaikų užkasimo vieta iki šių dienų nesurasta.

Renkant medžiagą šiam straipsniui, buvo malonu sužinoti, jog Liudvikas Milaševičius, partizanų ryšininkės bei rėmėjos Kleofos Milaševičiūtės sūnus, aktyviai domisi giminės istorija, pagarbiai saugo išlikusias relikvijas.

Antras netikėtas atradimas padėjo įminti mįslę, kodėl spaustuvininkas Otonas Milaševičius taip didžiavosi sūnumis Otonu, Aleksandru, Albinu, tapusiais Lietuvos Respublikos karininkais.

Gintaras Lučinskas 2020 m. Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum“ rašydamas apie Lietuvos nepriklausomybės gynimą 1919 m. Lazdijų krašte cituoja dokumentą, kuriame rašoma: „Milaševičius Ottonas, Lazdijų nuovados milicijos viršininkas“.

Trečioji maloni likimo staigmena – tai pažintis su Petro ir Daliutės Buitkų šeima iš Jurbarko rajono. Šie žmonės 1991 sausio 13-osios rytą, sužinoję, kad kaimynystėje ruošiamasi sudeginti senoje sodyboje surastą partizanų nuotraukų archyvą, nuskubėjo jo gelbėti.

Vėliau P. Buitkus padovanojo tas fotografijas buvusiam laisvės kovotojui, sau pasilikdamas tik kopijas. Partizaninio laikotarpio Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio nuotraukos, iliustruojančios šį straipsnį, ir yra iš to, nuo ugnies išgelbėto, archyvo.

Literatūra:

Povilas Gaidelis „100 širdžių ant tėvynės laisvės aukuro“, Vilnius, 2019, p. 273.

Kęstutis Grigaliūnas „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“, Vilnius, 2012, p. 81, 106.

Gintaras Lučinskas „Lazdijų „lenkų“ sukilimas 1919 m. rugpjūčio 22–23 d.“, Terra Jatwezenorum. Istorijos paveldo metraštis 2020 (12, 1 dalis), Punskas,  p. 295.

Aras Lukšas „Karys iš Dievo malonės“. Prieiga internete.

Aras Lukšas, Dalius Žygelis „Karys iš Dievo malonės“, Karys, 2016, nr. 8.

Barbora Vileišytė „Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla (1906–1915)“, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Metraštis, IV tomas, Roma, 1968, p. 51–159.

Vykintas Vaitkevičius „Vakarų Lietuvos partizanų srities vadas neatsiejamas nuo Šilalės krašto“, Šilalės artojas, 2019 m. rugsėjo 27 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  2. R. Pauliukaitytė. Liudijimai apie Lietuvos laisvės kovas pokariu
  3. R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  4. R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  5. R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas
  6. Seinuose pagerbtas Lietuvos savanorių atminimas
  7. R. Pauliukaitytė. Dzūkijos partizanų kovų keliais
  8. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  9. Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos)
  10. P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
  11. Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje
  12. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija
  13. Tuskulėnuose atidaroma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“
  14. 2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais
  15. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. matas says:
    1 metai ago

    Ačiū už gražų straipsnį….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Paminkas Lazdijuose | Rengėjų nuotr.

Paminėtos A. Ramanausko-Vanago 105-osios gimimo metinės

2023 03 11
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Minimos Ramanausko-Vanago 105-osios gimimo metinės

2023 03 09
Plk. lt. Linas Idzelis | asmeninė nuotr.

Pulkininkas Linas Idzelis: Tėvynė pati neapsigins, o priešai patys po žeme nesulįs

2023 03 07
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas | LGGRTC nuotr.

Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas

2023 03 01
Algimantas Akelaitis su šeima, tėvais, senelėmis ir kitais artimaisiais | Asmeninio albumo nuotr.

A. Jakavonytė. Kovotojo už laisvę genas yra paveldimas ir nesunaikinamas!

2023 02 27
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Būstas | pixabay.com, Rebecaml nuotr.
Lietuvoje

Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas

2023 04 02
Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.
Lietuvoje

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

2023 04 02
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija | Nacionalinės Sanatorijų ir Reabilitacijos Įstaigų Asociacijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija

2023 04 02
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Istorija

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • deja apie Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Nepatogu apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas
  • Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai
  • Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
80
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • deja apie Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
  • Nepatogu apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
Kitas straipsnis
Apklausa: Kokius jausmus jums kelia Žemaitės skveras Vilniuje?

Apklausa: Kokius jausmus jums kelia Žemaitės skveras Vilniuje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai