Visoje Lietuvoje įsibėgėjo jaunuolynų ugdymo darbai, kurie padeda suformuoti sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus. Jie baigti jau daugiau nei 6 tūkst. ha miškų, informuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU). Kiekvienais metais jaunuolynai ugdomi maždaug 12 tūkst. ha miškų plote.
Ką tik pasodintas miškas atrodo kaip plynas laukas, medeliams paaugus, jis greitai sutankėja ir jaunuolynas tampa nepraeinamu, o lazdynai bei karklai pradeda stelbti vertingąsias medžių rūšis.
Jeigu nebūtų ugdomųjų kirtimų, šviesiamėgiai medžiai, kuriems reikia pakankamai erdvės, ypač jauname amžiuje, pražūtų ir Lietuvoje neturėtume pušynų, ąžuolynų ir kitų vertingų medžių miškų, aiškina VMU direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.
Jaunuolynus miškininkai ugdo, retina ir kerta atsižvelgdami į medynų amžių. Jie ugdomi medžiams pasiekus 8-20 metų, kai pasodinti ar savaime išdygę medeliai perauga žoles ir susisiekia lajomis. Nuo šio momento jie kovoja už išlikimą tarpusavyje ir su kitais medžiais bei krūmais. Jei žmogus nesikiša, gali praeiti dešimtmetis, kol medeliai juos praauga. Tai pavyksta ne visiems, ir medynas būna retas, netolygus.
Ypač jautriai į kitų medžių stelbimą reaguoja pušys ir ąžuolai. Kaip sako miškininkai – ąžuolas mėgsta augančius kailinius, bet noriai auga be kepurės – jeigu kiti medžiai stiebiasi šalia, ąžuolas gali augti toliau, tačiau jeigu kitų medžių laja pradeda dengti jį iš viršaus – ima nykti.
Pušys savaime užsisėja ir gali augti tik atviruose plotuose, tačiau miške, jas užgožus kitiems medžiams, krūmams ar žolinei augmenijai (dažniausiai avietėms), taip pat pradeda nykti.
Beržų sėklos smulkios, vėjas jas neša toli, jos sklinda greitai ir išdygusios auga itin sparčiai. Taip pat ir drebulė bei karklai – jų atžalos sparčiai plinta, dygsta šalia viena kitos ir gožia kitus medžius. Paprastasis lazdynas kitiems medžiams sukuria tamsų šešėlį ir jauniems šviesiamėgiams medeliams nebeleidžia toliau augti, todėl po tankia lazdynų laja ilgą laiką neatsikuria jokios medžių rūšys.
Jaunuolynai ugdomi visus metus, išskyrus tuos periodus, kai peri paukščiai, kurie tokiuose jaunuose miškų plotuose suka lizdus.
Jaunuolynai ugdomi visose miškų grupėse, išskyrus rezervatinius miškus, kuriuose nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Priklausomai nuo funkcinės miškų grupės, taikomi skirtingi medžių atrinkimo principai, pvz. ūkinės paskirties miškuose kirtimams atrenkami invazinių rūšių medžiai, kiti medžiai, kurie pažeisti ligų, kenkėjų, žvėrių, vėjo ar sniego išversti, nulaužti ir nulenkti, taip pat trukdantys geriausiems augti, kreivi, su dviem ir daugiau viršūnių.
Specialios paskirties miškuose paliekami medžiai pasižymintys dekoratyvumu, stiebo formos, medžio lajos įvairumu, taip siekiama sudaryti optimalias sąlygas ekosistemoms išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę, gerinti medyno estetines ir rekreacines funkcijas.
