Gamtos mėgėjams keliones į mišką patariama atidėti

Pastarosiomis dienomis Lietuvą klojantis sniegas kelia džiugesį išsiilgusiems baltos žiemos, tačiau intensyvus snygis atnešė ir iššūkių: prie sudėtingų eismo sąlygų prisideda neįprastas kiekis lūžtančių medžių, trikdančių ne tik elektros ar šilumos tiekimą, bet ir keliančių pavojų žmonių sveikatai bei turtui. Ekspertai perspėja, kad tokio šlapio sniego svoris medžiams yra neįprastas, todėl į mišką šiomis dienomis eiti nerekomenduojama, o nepamiršti saugotis vertėtų ir vaikščiojant mieste.

Pasak „Husqvarna Lietuva“ ambasadoriaus, Lietuvos arboristų asociacijos (LARA) direktoriaus Renaldo Žilinsko, dėl pastarosiomis dienomis kone be sustojimo krintančio šlapio sniego medžiams teko neeilinė apkrova. „Esminis faktorius yra ne iškrintančio sniego kiekis, o pliusinė oro temperatūra. Esant tokioms sąlygoms sniegas tampa šlapias, susidaro keliskart sunkesnė sniego masė, kuri limpa prie medžių ir ją turi atlaikyti medžių šakos“, – teigia jis.

Reikėtų saugotis pušų

Artimiausiomis dienomis arboristas prognozuoja dar sudėtingesnę situaciją ir didesnį pavojų. Sinoptikai pranašauja, kad temperatūra kris, kas, pasak R. Žilinsko, reiškia, jog grėsmė medžiams ar jų šakoms lūžti dar padidės. „Medžiai bus ne tik apsnigti, bet ir apledėję, – tvirtina medžių priežiūros specialistas ir atskleidžia, kad per savo 50 gyvenimo metų tokių oro sąlygų nėra matęs. – Atlaikyti tokį sniego kiekį ir svorį, koks dabar jiems tenka, dauguma medžių yra tiesiog neprisitaikę“.

Pasak eksperto, ypač dažnai dėl savo lajos struktūros lūžta pušys. Taip yra todėl, kad šių medžių šakos labiausiai išsišakojusios ne prie kamieno, o šakos gale, taigi stipriai sningant, didžiausia sniego masė ir svoris tenka šakų galams ir svorio neatlaikiusios šakos lūžta. Dėl savo liauno kamieno į sniego apkrovą reaguoja ir jaunos pušys – jos nulinksta ir taip pat gali lūžti.

„Pavyzdžiui, eglė yra kur kas labiau prisitaikiusi prie tokių apkrovų, nes jos šakos šakojasi nuo pat kamieno, be to, jos yra kiek išlinkusios į viršų. Tad nenuostabu, kad apie nulūžusias egles nelabai girdime, – pasakoja R. Žilinskas ir atskleidžia, kokių medžių dabar reikėtų saugotis gamtoje. – Labiausiai reikėtų saugotis pušų, taip pat liaunų medžių, augančių medynuose. Atskirai augančio medžio kamienas paprastai yra storesnis, jis yra labiau prisitaikęs prie vėjo ir sniego apkrovos, o medyne augantys medžiai dėl saulės šviesos trūkumo tampa aukšti ir ploni, todėl dažnai neatlaiko didesnio svorio ir lūžta“.

Džiaugtis sniegu – gerai, bet ne miške

Apskritai, artimiausiomis dienomis arboristas lankytis miške nepataria.

„Artėjantį savaitgalį tikai nereikėtų kurti planų žiemos ieškoti miške. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet dabar miške nerasite, kur pasislėpti, o ir kone bet kuris medis ar jo šaka gali nulūžti. Beje, atsargiems reikėtų būti net vaikštant mieste, jei ant jūsų tako yra senų medžių – liepų, uosių, gluosnių. Nereikėtų nei po tokiais medžiais vaikščioti, nei statyti automobilio“, – pataria R. Žilinskas.

Užmiestyje ne tokie pavojingi gluosniai miestuose tampa nesaugiais dėl to, kad čia jie dažnai nugenėti taip, jog jų lajos sukeltos į viršų, taigi ir visas medžio svoris yra viršuje. Gluosnių kamienai greitai pūva, todėl medžių viršuje susikaupęs sniegas ir susidaręs didelis svoris gali pagreitinti medžio žūtį ir jį nuversti.

Specialistas taip pat įspėja mėgstančius vaikščioti su ausinėmis: „Dabar pats laikas jas palikti namuose. Jūsų pačių saugumui, vaikštant lauke dabar labai svarbu girdėti, kas vyksta aplink, nes tai gali padėti išvengti nelaimės.“

Ragina nuo medžių nupurtyti sniegą

Nuosavų namų savininkus R. Žilinskas ragina gelbėti medžius ir nepatingėti nuo jų nupurtyti sniego. Tai ypač aktualu savo valdose turintiems spygliuočių, tujų, o taip pat jaunų vaismedžių, pavyzdžiui, obelaičių.

„Net jei medelis ar jo šakos atlaikys sniegą, jis gali stipriai nulinkti, tuomet augalui atsitiesti bus sunku. Labai raginu visus padėti medžiams – karmos taškų tikrai prisirinksite“, – juokauja „Husqvarna Lietuva“ ekspertas.

Be to, sniegas itin naudingas dirvožemiui. „Dabar sniegas yra aukso vertės, nes dirvožemis dar neįšalęs, tirpstantis sniegas labai gerai į jį susigeria ir pamaitina. Švaraus sniego rekomenduoju prikasti ir į šiltnamį, ir krauti prie vaismedžių – pavasarį pasidžiaugsite“, – pataria arboristas ir pabrėžia, kad sniegas turėtų būti neužterštas, t. y. be druskos ar kitų priemaišų.