Vyriausybė ruošiasi šalyje įsteigti apie 130 genetinių draustinių, skirtų medžių genetinei medžiagai išsaugoti.
Apsauga medžių elitui
Aplinkos ministerijos atstovai pranešė, kad šalies Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl medžių genetinių draustinių steigimo ir jų ribų planų patvirtinimo.
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Bitvinskaitės teigimu, tokiuose draustiniuose saugomos įvairių rūšių miško medžių populiacijos, išsiskiriančios iš kitų geresniais genetiniais rodikliais, pavyzdžiui, atsparumu ligoms. Tarp tokiuose draustiniuose saugomų rūšių minimi įvairiuose Lietuvos miškuose esantys beržų, ąžuolų, pušų, liepų, juodalksnių, drebulių, eglių, uosių medynai.
Didelių permainų nelaukia
VL kalbinti girininkai, kurių miškuose yra po vieną ar kelis genetinius medžių draustinius, sakė dėl būsimojo Vyriausybės sprendimo didelių permainų nelaukiantys. Pasak jų, tokie draustiniai mūsų šalyje veikia jau daugiau nei 20 metų, ir formalus jų įteisinimas valstybės mastu neturėtų keisti nusistovėjusios jų priežiūros tvarkos, o ji esanti pakankamai gera.
„Ūkiškai tariant, tai gražūs, geri, stori, aukšti, gyvybingi medžiai. Iš jų renkamos sėklos, kad miškas būtų atkurtas iš genetiškai gerų palikuonių“, – trumpai drūtai VL skaitytojams genetinio draustinio esmę nusakė Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos girininkas Rimgaudas Aleknavičius.
Šioje girininkijoje yra keli paprastųjų pušų genetiniai draustiniai. „Jie veikia jau daug metų, o pušų dėl to, kad pas mus vyrauja pušynai. Tie medžiai yra pažymėti, yra sklypų ribos. Nesunku pastebėti, kad ant kampinių medžių baltais dažais pažymėtos raidės GD, tai reiškia – genetinis draustinis“, – sakė girininkas. Jo manymu, naujasis Vyriausybės nutarimas galbūt išplės genetinių draustinių priežiūros veiklą, bet esminių permainų vargu ar atneš. Juk esą yra patvirtinti Genetinių draustinių tvarkymo nuostatai, ir miškininkai jų laikosi.
Paklaustas, ar oficialus genetinių draustinių įteisinimas turės įtakos privačiuose miškuose esančioms tokios paskirties saugomoms teritorijoms, R. Aleknavičius atsakė, kad šiuo atveju valstybė nesikiša, žmogus savo miške tvarkosi, kaip nori. „Ir iš mūsų teritorijos dalis genetinių draustinių yra papuolę į privačius miškus. Nemanau, kad Vyriausybė miškų savininkus įpareigos kaip nors kitaip tvarkytis“, – sakė pašnekovas.
Atsiras genetiškai saugomų liepynų ir klevynų?
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Braziūkų girininkijos girininkas Henrikas Mostauskis mano, kad būsimasis Vyriausybės nutarimas dėl genetinių draustinių gali apimti ir retesnes medžių rūšis. „Jei bus patvirtinta naujų draustinių, manau, kad pirmiausia tų medžių rūšių, kurių iki šiol nebuvo. Gal kokių retesnių, tarkim, liepynų ar klevynų, aš to tvirtai nežinau. Ir galbūt atrinks juos didesniame plote, kad būtų labiau užtikrinta genetinė įvairovė“, – sakė jis VL.
Šioje girininkijoje yra dar 1992 m. įkurtas pušų genetinis draustinis, kurio plotas siekia apie 78 ha. Girininko teigimu, steigiant šį draustinį siekta išsaugoti būtent tokį natūraliai išaugusį mišką su jo genetine informacija.
„Čia būdingas Kazlų Rūdos giriai pušynas: jis yra savaiminės kilmės, nesodintas, dėl to draustinis ir buvo įsteigtas šioje vietoje. Taip siekiama išsaugoti šitos vietovės pušų populiaciją. Jei sodiname pušis iš kokių nors atrinktų plantacijų, ta genetinė įvairovė gal šiek tiek sumažėja. O draustinis leidžia išlaikyti pirminę genetinę informaciją, kad ji nenukentėtų“, – aiškino H.Mostauskis.
Pašnekovas sakė kol kas negirdėjęs planų šioje girininkijoje steigti naujų genetinių draustinių, nors esą galbūt būtų galima įkurti, pavyzdžiui, juodalksnių. Su genetinių draustinių įteisinimu valstybės mastu jis nesieja ir galimai dar reiklesnės jų priežiūros: „Tai kad priežiūra ir dabar yra visai pakankama. Visa ūkinė veikla vykdoma vadovaujantis Genetinių draustinių nuostatais.“
Priežiūra bus griežtesnė
Kodėl genetinius medžių draustinius, kurie Lietuvoje buvo pradėti steigti dar 1993 m., susizgribta įteisinti valstybės mastu tik dabar? Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Kundrotas aiškina, kad ilgai truko pats įteisinimo procesas: reikėjo parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyti ribas, aprašyti.
Paklaustas, kas pasikeis girininkijose įteisinus genetinius draustinius, pašnekovas atsakė, kad jie jau bus saugomi valstybiniu lygiu, nebebus galima keisti draustinių ribų, ūkinės priemonės bus griežčiau reglamentuojamos. Tai gal priežiūros griežtinimas yra pagrįstas, gal kai kuriose urėdijose genetiniai draustiniai buvo prižiūrimi ne taip, kaip derėtų?
„Anksčiau tikrai būdavo manoma, kad jeigu yra saugoma teritorija, tai nereikia visai kištis, nereikia imtis jokių ūkinių priemonių. Tačiau genetinių draustinių atveju tai netinka: jeigu mes juos paliksime be priežiūros, jie paprasčiausiai sunyks, pasikeis ekosistema. Paprastai kalbant, jei ten medynas, tai jis perbręs, išmirs ir užaugs toje vietoje krūmai“, – VL sakė V.Kundrotas.
Pasak jo, pagrindinis genetinio draustinio tikslas – įvairiaamžė medyno struktūra, draustinio plote turi būti ir jaunuolyno, ir pusamžio, ir vyresnio medyno. O tam esą reikia naudoti atitinkamas ir savalaikes ūkines priemones. „Genetiniame draustinyje reikia įsikišti, kad išsaugotum jį: tokia jo specifika“, – pridūrė pašnekovas.
Gyvenimas ateitimi
O kokių medžių genetinių draustinių Lietuvoje yra daugiausia? V. Kundrotas pamini pušis, ąžuolus, juodalksnius, beržus. Pasak jo, iš esmės tai visos ūkiniu požiūriu vertingos rūšys, tarp jų ir eglės, drebulės, mažalapės liepos.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje iš viso yra 28 genetiniai ąžuolų draustiniai, jie užima maždaug 314 ha plotą, pasiskirstę po visą kraštą. Ten atrinktos pačios geriausios ąžuolų populiacijos. Jos įvertinamos pagal sanitarinę būklę, medžio kokybę, produktyvumą. Miškai turi ūkinę reikšmę, todėl mums svarbi ir medienos kokybė, ir tūriai, ir kiti rodikliai. Ir visi jie nulemti genetiškai. Todėl pačias geriausias ąžuolų populiacijas pagal selekcinius požymius išskyrėme į 28 vietas ir apiforminome kaip genetinius draustinius“, – sakė pašnekovas.
O jei reikia padidinti Lietuvoje augančių ąžuolynų plotus, ar tam naudojama tik iš genetinių draustinių paimta medžiaga? Pasak specialisto, ne tik: yra ir sėkliniai medynai, kurie naudojami sėklų ruošai, ir pirmos selekcinės grupės medynai. „Iš jų ir atkuriami ąžuolynai. Imame sėklas arba skiepūglius, veisiame plantacijas ir auginame selekciškai vertingus, gero genotipo ąžuolynus. Tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Čia juk ne žoliniai augalai, ne kokios žemės ūkio kultūros, ąžuolo rotacija tęsiasi apie 150 metų. Mes perėmėme tą medžiagą iš ankstesnių kartų, ir tęsiame toliau. Tai tarsi gyvenimas ateitimi: paimame, kas geriausia, ir naudojame ateities miškams“, – sakė V. Kundrotas.
