Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.
Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Pernai kritulių kiekis gerokai viršijo klimatinę normą, o šiemet ilgalaikės sausros ir kaitros buvo pasiekusios net stichinį lygį.
Pagrindinis pušų džiuvimo kaltininkas – viršūninis žievėgraužis, kinivarpoms priskiriamas apie 3 mm dydžio vabaliukas. Kaimyninėse šalyse dėl masinio jo išplitimo pušys masiškai džiūsta jau kelintus metus. Ypač rimta padėtis Baltarusijoje. Ir šioje šalyje, ir Lenkijoje po 2015 m. stiprios sausros prasidėję pušynų džiuvimai tebesitęsia.
Kadangi medžiams nuo šio kenkėjo apsaugoti nėra veiksmingų insekticidų, vienintelė priemonė – laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Jeigu pušų spygliai pradeda ruduoti, tai rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta jau pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Kenkėjus dar galima „pagauti“, jeigu tokie medžiai nupjaunami, kirtimo atliekos išvežamos ar susmulkinamos į skiedras, o vabalų apnikta mediena išgabenama iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60 proc. žievėgraužių.
„Tik laiku iškirtus pažeistus medžius ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnės naudos“, – sako Virgilijus Vasiliauskas.
Laiku kertant nuo žievėgraužių džiūstančias pušis, gaunama apie 30 proc. techninės žaliavos, likusi mediena – padarinė. Jeigu uždelsiama kirsti, medienos kokybė labai sparčiai blogėja dėl balanos puvinio vystymosi. Didžiausia blogybė, kad, suvėlinus kirtimus, jaunos kartos žievėgraužiai išplinta į sveiką mišką ir daugėja jų židinių.
Susiję straipsniai:
- Šalies miškuose mažėja neteisėtų kirtimų
- R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose
- Vienas svarbiausių rūpesčių – eglynų sveikata
- Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
- Lydekoms apsaugoti pratęstas draudimas jas žvejoti
- Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
- Mėlynių „šukavimas“ – nusikaltimas gamtai
- „Auksinę krivūlę“ aplinkosaugininkai skyrė Molėtų rajono savivaldybei
- Sulaikytas brakonierius „elektrikas“ – šiemet pirmas šalyje
- Pernykštės žolės deginimas – nusikaltimas gamtai
- Gyvūnai mieste: kaip reaguoti ir jiems padėti
- Jau galima balsuoti Lietuvos metų medžio rinkimuose
- Per būsimą medžioklės laikotarpį leista sumedžioti 60 vilkų
- Valstybinių miškų urėdija kviečia anonimiškai pasidalinti informacija apie pažeidimus
- Alinančios kaitros padariniai: šalies upėse gaišta žuvys
- A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
- Prezidentė priima skalūnų dujų žvalgus, žalieji perspėja – neskubėti
- Žalieji pasisako prieš miškų naikinimą gražiausiuose šalies miestuose
- Jei kiekviena šalies įmonė pasodins bent po medį – Lietuvoje bus daug švaresnis oras
- Lietuvos miškuose išlieka didelis gaisrų pavojus
- Siekiama didinti Lietuvos miškingumą iki 34,2 proc.
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Aplinkosaugininkai: naudą iš JAV ir ES prekybos turi gauti žmonės, ne didžiosios korporacijos (peticija)
- Kęstutis Trečiokas: „Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei“
- Aplinkosaugininkams teko gelbėti paukščių jauniklius
- Aplinkosaugininkai aiškinasi žuvų kritimo priežastis Minijos upėje
- M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę
- A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijoje buvo padėkota visuomenei už pilietiškumą
- Metų medžio rinkimus laimėjo Raudonės liepa
- Miškininkams vėl tenka vaduoti gamtą nuo senų padangų
