Aplinkos ministerija pradeda viešą Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) priemonių svarstymą ir kviečia visuomenę susipažinti su pirmąja plano dalimi – miškų ekosistemoms skirtomis priemonėmis – bei pateikti savo pastabas ir siūlymus.
„Gamtos atkūrimas yra ilgalaikė investicija į miškų atsparumo ir biologinės įvairovės didinimą, taigi – ir ateities kartų gerovę.
Todėl rengdami Nacionalinį gamtos atkūrimo planą siekiame išgirsti skirtingas nuomones ir kviečiame miškininkus, aplinkosaugos organizacijas, mokslininkus, savivaldą ir visus besidominčius aplinkos ateitimi susipažinti su siūlomomis priemonėmis bei aktyviai teikti savo pastabas.
Šis viešas dialogas mums svarbus tam, kad Europos Komisijai teikiamas planas būtų kuo labiau pagrįstas ir padėtų pasiekti gamtos atkūrimo rezultatus,“ – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Kas yra Nacionalinis gamtos atkūrimo planas
Nacionalinis gamtos atkūrimo planas rengiamas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo reglamentą, kuris nustato tikslą atkurti pažeistas ekosistemas visose ES valstybėse narėse. Plane numatomos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva sieks atkurti ir pagerinti sausumos, miškų, žemės ūkio, gėlųjų vandenų, jūrų ir miestų ekosistemų būklę.
Šis planas bus viešinamas dalimis. Miškų priemonės bus skelbiamos pirmoje viešoje dalyje; kitos dalys (sausumos buveinių, žemės ūkio, upių ir ežerų, jūrų, miestų, apdulkintojų) – skelbiamos ir aptariamos vėliau.
Ką numato miškų dalies priemonės
Miškų dalį sudaro 28 priemonės, prisidedančios prie kelių Gamtos atkūrimo reglamento tikslų.
Miškų ekosistemų biologinės įvairovės didinimo ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinių bei rūšių atkūrimo priemonės: pavyzdžiui, miško buveinių struktūros ir funkcijų atkūrimas, kerpinių pušynų atkūrimas, sengirių inventorizacija ir apsauga.
Įprastų miško paukščių indekso ir septynių miško struktūrinių rodiklių gerinimo priemonės – negyvos medienos, įvairiaamžiškumo, junglumo, medžių rūšių įvairovės didinimo priemonės, dirbtinių veisimosi vietų saugomų rūšių gyvūnams įrengimas, gamtai artimesnės miškininkystės principų taikymas.
Pažeistų durpžemių ir pelkių atkūrimo priemonės – hidrologinio režimo atkūrimas pažeistose pelkių ir pelkinių miškų ekosistemose.
Priemonės skirstomos į jau įgyvendinamas, kurių tęstinumą siekiama užtikrinti, ir naujas, siūlomas kaip strateginės pokyčių kryptys. Tarp naujų priemonių siūloma miško struktūrinių elementų gausinimas, gamtai artimesnės miškininkystės plėtra, privalomųjų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną mechanizmo pertvarka, miškų teisinės bazės tobulinimas ir kitos.
Saugomoms miškų rūšių populiacijoms atkurti skirtos priemonės bus pristatomos kartu su kitomis priemonėmis, skirtomis atkurti sausumos ekosistemas.
Kaip teikti pastabas
Su miškų dalies priemonių sąrašu galima susipažinti čia. Priemonės pateikiamos tokiu formatu, kokiu jos bus teikiamos Europos Komisijai – nurodant kiekvienos priemonės pavadinimą, rūšį, aprašymą ir tikslus, prie kurių ji prisideda.
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl konkrečių sąraše esančių priemonių ir pasiūlyti naujas trūkstamas priemones.
Pastabas ir pasiūlymus galima pateikti užpildant elektroninę formą iki rugsėjo 15 d.
Viešas susitikimas
Miškų dalies priemonės bus aptartos nuotoliniu būdu viešame susitikime rugsėjo 8 d. 10 val. Susitikimo kvietimas ir prisijungimo nuoroda bus išsiųsta viešoje darbo grupėje užsiregistravusiems dalyviams. Vėliau susitikimo įrašas bus viešinamas.
Gautas pastabas Aplinkos ministerija įvertins ir, esant poreikiui, pakoreguos priemonių sąrašą bei jų aprašymus.
