1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).
2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai vertinimą.
3) Valstybiniuose ir privačiuose miškuose plynes formuojančius kirtimus pakeisti į kirtimus, kurie užtikrina NEPERTRAUKIAMĄ ir SVEIKĄ miško GYVAVIMĄ. Atsisakyti atgyvenusio ir netvaraus miškų skirstymo į 4 grupes, atstatyti girių vientisumą, formuoti būsimų sengirių masyvus, didinti visai nekertamų miškų plotą.
4) Prieš išduodant miškų kirtimo leidimus, privalomas aktyvus ir laiku VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS į procesą, suteikiant sprendžiamąjį balsą vietos bendruomenėms. Numatytose kirsti vietose turi būti informacinės lentelės apie numatytą kirtimą, jo ribas ir galimybes teikti pasiūlymus.
5) Miško kirsti ne daugiau nei reikia Lietuvos gyventojų poreikiams. UŽDRAUSTI žaliavinės medienos eksportą.
6) Naudoti mūsų APLINKAI TINKAMĄ miško techniką ir parinkti tokius būdus, kurie leistų plynų kirtimus pakeisti į atrankinius bei darytų kuo mažesnę žalą miškui ir keliams.
7) Vykdyti MODERNIAUSIĄ miškų inventorizaciją ir miškų naudojimo kontrolę.
8) Didinti VALSTYBINIŲ MIŠKŲ PLOTUS, išperkant privačius miškus, ypač tuos, kurie yra numatyti kirsti ir patenka į saugomas teritorijas.
9) Visiškai uždrausti ĄŽUOLYNŲ kirtimą (kurie sudaro vos 2,2 proc. visų miškų), didinti jų plotus.
10) Saugoti miškų NATŪRALUMĄ. Atkuriant miškus prioritetas skiriamas savaiminiam atsiželdymui. Atsisakyti miško monokultūrų, vadovautis HOLISTINĖS miškininkystės principais.
