Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvos miškingumą pavyko padidinti 3,4 proc. Nuo 1997 m. miškų plotas padidėjo 218,9 tūkst. ha ir dabar užima 2,2 mln. ha. Tai sudaro trečdalį šalies teritorijos – 33,7 proc.
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad miškingumo didėjimas neparodo tikrosios padėties, esą didėja tik miško žemės plotas, o ne jame augančių medynų. Tačiau statistika akivaizdžiai patvirtina, kad medynų – medžiais apaugusios miško žemės – plotas taip pat didėja. Prieš du dešimtmečius jis užėmė 1,95 mln. ha, o šiuo metu – 2,06 mln. ha.
Tai pavyko pasiekti jau daugiau kaip pusę šimtmečio laikantis tausojančio miškų naudojimo politikos, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Griežtai reguliuojamos miško kirtimų apimtys jau daug metų iš esmės nekinta ir siekia apie 7-7,5 mln. m3 likvidinės medienos per metus. Šis kiekis atskirais metais svyravo daugiausia dėl kirtimų privačiuose miškuose pokyčių.
Medienos gavybai skirtuose miškuose kasmet iškertama ne visa priauganti mediena, o apie 70 proc. Visi plynaisiais kirtimais iškertami plotai tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose atkuriami per trejus metus – atsodinami arba atželia savaime tinkamomis medžių rūšimis.
Ateityje Lietuvos miškingumą numatoma padidinti iki 35-38 proc. visos šalies teritorijos, kasmet įveisiant mišką 8 tūkst. ha plote. Tai numato įvairūs Seimo ir Vyriausybės patvirtinti ir naujai rengiami strateginiai dokumentai.
Rugsėjo 24 d. Seimo posėdyje vienas miško profesionalų teigė, kad nusistovėjo gera pusiausvyra ir nereikia nieko keisti…
Rugsėjo 22 d. Lietuvos Seimas atmetė Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kurios būtų įteisinusios žvejybą Žuvinto gamtiniame rezervate (kadangi tai įstatymas, jo nuostatos galiotų ir kitiems gamtiniams rezervatams Lietuvoje)!
Rugsėjo 22 d. Seimo nariai, balsavę PRIEŠ Saugomų teritorijų pataisas, įteisinančias gamtos išteklių naudojimą gamtiniuose rezervatuose (pvz., žvejybą Žuvinte):
Rugsėjo 22 d. Seimo nariai, balsavę UŽ Saugomų teritorijų pataisas, įteisinančias gamtos išteklių naudojimą gamtiniuose rezervatuose (pvz., žvejybą Žuvinte):
Rugsėjo 22 d. Seimo nariai, SUSILAIKĘ dėl Saugomų teritorijų pataisų, įteisinančių gamtos išteklių naudojimą gamtiniuose rezervatuose (pvz., žvejybą Žuvinte):
Balsavimo rezultatai uz Saugomų teritorijų pataisas, įteisinančias gamtos išteklių naudojimą gamtiniuose rezervatuose:
2020 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „Problemos ir skauduliai Lietuvos aplinkosaugoje: ką reikia daryti nedelsiant?“. Apie Žuvintą, Punios šilą, esamą aplinkosaugos politiką ir lūkesčius naujai valdžiai. Baltijos aplinkos forumo direktoriaus Žymanto Morkvėno kalba:
Gerai, kad sodino, kad plotai didėjo, tačiau reiks mažiausiai 100 m., kol jie taps mišku. Jeigu medienos verslas jiems leis, ištvers neišpjovęs.
Tačiau nei šiandien, nei po 50 m. šie apsodinti plotai dar nepakeis brandžių galiūnų miško, nepajėgs vykdyti jo atliekamo vaidmens.
Medienos verslas, kaip ir kiti, turi teisę naudotis SAVO DARBO vaisiais. Tai yra, jis galėjo išsinuomoti ir apsodinti jiems tinkamais medžiais dirvonavusius valstybinius ir privačius laukus. Tačiau tai, kas vyko, buvo įžūlus purvinas plėšikavimas valstybės mastu, kenkimas valstybei.
Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
– diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/miskus-reikia-ne-tik-sodinti-bet-ir-priziureti-989344