Vytenis Andriukaitis, eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, taip skubėjo priverstinai paskiepyti visus Lietuvos vaikus, šantažuodamas jų tėvus, kad neskiepyti vaikai nebus įleidžiami į darželius, kad per tą skubą jam teismuose paskui teko aiškintis, kodėl tai padarė neteisėtais būdais.
Dabar tas pats lietuviškos socialdemokratijos patriarchas siūlo prievartiniu būdu skiepyti visus suaugusiuosius.
Kadangi socialdemokratai pastaraisiais metais tapo labai panašūs su konservatoriais, kurie neoliberaliai radikalėja ne dienom, o valandom, jų pasiūlymas konsevatoriams patiko ir V. Andriukaičiui iš paskos, dar su didesniais grasinimais, suskubo antrinti konservatorių sveikatos ministras Arūnas Dulkys. Jis sako, kad valdžia bus priversta imtis griežtų priemonių, jei žmonės neskubės skiepytis.
Beje, kaip šiai valdžiai jau įprasta pravardžiuoti ir žeminti, vėl gi, neatsispirdamas „savų“ ir „tų kitų“ supriešinimui, ministras nesiskiepijančius dar ir išvadino „zuikaujančiais“. Suprask, važiuojančiais be bilieto, darančiais nusikaltimą.
Visai neseniai dar ir Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad tautinių mažumų tankiai gyvenamose vietose žmonės bus raginami skiepytis pasitelkiant kariuomenę. Taigi, tokia valdžios retorika labai aiškiai parodo, kokia Lietuva yra jų akyse, kaip jie mato žmones ir kur jų vieta.
Nei demokratija, nei laisve tokia retorika nespinduliuoja. Juo labiau neįkvepia skiepytis.
Nežinau, kur nukeliavo milijonai socialinei reklamai, kuri turėjo šviesti žmones ir skatinti skiepytis, bet, panašu, kad jie buvo eilinį kartą „įsisavinti“, nes jos poveikis buvo abejotinas. Gal nepriklausoma žiniasklaida, jei dar tokios liko, panagrinės šį klausimą.
Bet, grįžtant prie Vyriausybės, ji neturėtų savo gėdingo negebėjimo motyvuoti žmones skiepytis dangstyti prieš žmones nukreipta prievarta bet kokia kaina spaudžiant juos skiepytis.
Gaila, kad kai pavasarį, kada mūsų šešėlinė Vyriausybė teikė pasiūlymus, valdantieji mūsų neišgirdo, o tik skaldė, piktino visuomenę kitomis temomis, tame triukšme paskandindami žinutes, kurios mobilizuotų žmones.
Galvojo, kad naratyvai apie vienalytes šeimas, dekriminalizuojamus narkotik
us, keičiančius lytį vaikus ir t.t. jiems padės pasislėpti ir pabėgti nuo atsakomybės už nepadarytus sprendimus, kurių tikėjosi visuomenė. Juk ir anksčiau jie pasitelkdavo visuomenę skaldančias temas, kurios nukreipdavo visuomenės dėmesį nuo kitų klausimų.
Beda tik ta, kad kovidas greitai nesitraukia, tema nesibaigs ir anksčiau ar vėliau I. Šimonytei reiks prisiimti atsakomybę, A. Dulkio atsakomybės, kurios greičiausiai jis nelabai ir suvokia, čia jau nebeužteks.
Apie atsakomybę jau prakalbo ir Prezidentas, nes dalis jos už šios Vyriausybės nesėkmes tenka ir jam.
Tačiau Prezidentas iš karto buvo užsipultas konservatorių, kurie su Andriumi Kubiliumi priešakyje, ėmė dergti Gitaną Nausėdą ir aukštinti nieko nepadariusį ir pasiklydusį savo mistiniame 130 punktų kovido suvaldymo plane sveikatos apsaugos ministrą.
Nors ko tikėtis, konservatoriai tik ir moka dergti, o va su konkrečiais darbais, kaip matome, jiems tiek nesiseka… kad jau prievartą žmonių atžvilgiu ima suprasti kaip problemos sprendimą.
Dar vienas patriarchas… Tada aš – nesantuokinis Romos popiežiaus vaikas.
Teisingai rašo, o Andriukaitis perspjovė save sakydamas, kad, jei nesiskiepysit, nemokėsim algų ir tada šliaužte atšliausit skiepytis ,kai neturėsit ką ė… valgyt., vo taip , kaip gyvuliai.
O kas yra Andriukaitis?
Iš tikro. O, kas tas Andriukaitis? Ėdalo skirstytojas?
Manau, kad jis – pagyvenęs, nieko doro savo gyvenime nepasiekęs, nelaimingas, gal jau kamuojamas senatvės ligų, neturintis nei autoriteto, nei palaikymo savo partijoje, bet įsivaizduojantis esąs Napolenas, žmogelis…