Seimo LSDP frakcija susitiko su kandidate į Konstitucinio Teismo pirmininkus Danute Jočiene.
Pasveikinę „pirmą kandidatę moterį“ į šią poziciją, socialdemokratai teiravosi, ką D. Jočienė ruošiasi daryti kitaip nei jos pirmtakai, ko iš jų pasimokė.
Kandidatė atsakė nesitikinti įgyvendinti esminių pertvarkų – „per trumpas laikas“ (t. y. 2 metai – tokiam laikotarpiui bus skiriama naujoji pirmininkė ar pirmininkas). Ji sakė planuojanti „ramiai kolegialiai dirbti“.
Paklausta, ar bylos KT nagrinėjamos ne per ilgai, ar neturėtų trukmė trumpėti, kandidatė atsakė sutinkanti su tokiais lūkesčiais. Ji sakė mananti, kad trumpinti nagrinėjimo trukmę galėtų padėti bylų prioritetizavimas pagal tematiką.
Frakcijos narius domino kandidatės kompetencija žmogaus teisių srityje. Kandidatė atsakė labai svarbia laikanti socialinių teisių problematiką.
Jos manymu, pandemijos ir karantino sąlygomis ypač aktuali teisė į mokslą: vaikų galimybė – ir negalimybė – grįžti į mokyklą. Kandidatė taip pat nurodė teisę į sveikatos apsaugą kaip be galo svarbią pandemijos aplinkybėmis.
D. Jočienė prisiminė neseniai paskelbtą EŽTT nutartį dėl privalomo skiepijimo: tėvai skundėsi, kad jų neskiepyti vaikai nepriimami į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas pateisino skiepijimo prievolę.
Atsakydama į klausimus apie įsiplieskusią prieštarą dėl šeimos sampratos, kandidatė priminė, kad dar 2011-aisiais KT yra „aiškiai išplėtęs“ šeimos koncepciją – „šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu“.
„Didžiausia problema yra tai, kad painiojami šeimos konstitucinis institutas ir santuokos konstitucinis institutas. Tiek EŽTT, tiek mūsų KT šeimos sampratą aiškina plačiau, akcentuodami pagarbą privačiam gyvenimui ir šeimos gyvenimui“, – paaiškino kandidatė. Ji pažymėjo, kad šis išaiškinimas aktualus ir tos pačios lyties partneriams, bet jis apima ir, pavyzdžiui, išsiskyrusių moterų santykius su savo vaikais, vaiką globojančius vienišus asmenis ir t. t.
Paklausta apie KT nutartį, kad Seimas turi pareigą neskelbti referendumo, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų Konstitucijos reikalavimų, kandidatė paaiškino, kad pamatinė idėja čia ta, kad referendumu negalima spręsti klausimų, kurie prieštarauja pamatiniams konstituciniams principams. Pavyzdys – mirties bausmė. Kandidatė taip pat pateikė kitą hipotetinį pavyzdį: jei kas nors sumanytų rengti referendumą dėl siūlymo išvaryti iš Lietuvos visus romų tautybės asmenis…
D. Jočienė įspėjo, kad viešojoje erdvėje apie ją skleidžiamais gandais „kryptingai veikiama prieš [ją] kaip asmenį“ turint tikslą sukompromituoti ją kaip kandidatę į KT pirmininkes.
Opoziciniai „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“ teigė palaikantys D. Jočienės kandidatūrą vadovauti KT. Tuo tarpu konservatorių frakcijoje nuomonės dėl kandidatės skiriasi.
Iki šiol Konstituciniam Teismui daugiau kaip septynerius metus vadovavo Dainius Žalimas. Jo kadencija baigėsi dar pernai pavasarį, tačiau Seimas ilgą laiką nesutiko vietoje jo paskirti kito teisėjo.
Tik šių metų gegužę Seimas sutiko KT teisėju skirti Vytautą Mizarą. Jis pradėjo dirbti nuo birželio 8 d. Nuo tos dienos nutrūko D. Žalimo įgaliojimai Teisme. Šiuo metu KT laikinai vadovauja vyriausiasis amžiumi teisėjas Vytautas Greičius.
Birželio 17 d. prezidento Gitano Nausėdos pateikta kandidatė Danutė Jočienė paskirta Konstitucinio Teismo (KT) pirmininke. Per slaptą balsavimą ji surinko 66 Seimo narių balsus, prieš buvo 40 parlamentarų, 20 susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas. D. Jočienė tapo pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.
Prezidentas pasveikino D. Jočienę tapus Konstitucinio Teismo pirmininke
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Konstitucinio Teismo teisėją Danutę Jočienę tapus šio teismo pirmininke.
„Teisėjos D. Jočienės profesionalumas, principingumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis leis jai sėkmingai eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas“, – sakė šalies vadovas, Seimui nubalsavus patvirtinti D. Jočienės kandidatūrą.
Konstitucinio Teismo teisėja D. Jočienė paskirta 2014 m. 2003–2004 m. ji buvo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, 2011–2013 m. – šio teismo II skyriaus pirmininko pavaduotoja.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Prezidento teikimu.
Kas čia dabar per straipsnis , vieni neiginiai pavadinime, tai kas čia dabar :šeima be santuokos tai kam tada reikalinga ta šeima, sugyventiniai ir tiek? vaikai tik paskiepyti gali mokytis, nors skiepijimas yra skelbiamas laisvanoriškas? o tai kaip priverast valdžią laikytis įstatymų ,jei referendumo nereikia?.
Štai naujoji KT pirmininkė sako, “kad dar 2011-aisiais KT yra „aiškiai išplėtęs“ šeimos koncepciją – „šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu“, bet nenurodo kokiu konstituciniu pagrindu, jis tai yra grindęs. Juolab, kad šeimos santykiai galėtų rastis ne iš vyro ir moters meilės aktų ir socialinio gyvenimo bendrumo nei Konstitucijoje, nei Civilinių santykių kodekse nuostatų nėra. Šeima pagal Kodeksą taip pat yra suprantama tik kaip vyro ir moters partnerystė.
Tad pirmininkės nuomonė, kad šis KT “išaiškinimas aktualus ir tos pačios lyties partneriams”, panašu, kad yra iš piršto laužta.
Anaiptol Konstitucijoje ( 38 str.), nusakant ką valstybė saugo ir globoja, žodis šeima vardijamas vienoje gretoje su žodžiais motinystė, tėvystė ir vaikystė. Jų teksto redakcinė jungtis rodo vieno su kitu susisiejančio turinio ryšį. Taigi – ir konstitucinės šeimos sampratos turinyje įžvelgti, būtent, tai, kad tą KT aiškinimą būtų galima laikyti “aktualiu ir tos pačios lyties” asmenims, nėra iš ko.
Tai veikiau yra įstatymų kūrimas, nepriklausantis KT kompetencijai. o ne jų aiškinimas…
Pasakai jų geidžiančiam, jog būtų nepralenkiamas kandidatas, jei pareikštų, kad šeima gali bet kas tapti, ir kad dar tą ir aną pasakytų, ir gaus tas pareigas…
Jei užkibs, jei pasakys – viskas aišku: jam/jai Konstitucija tėra popierėlis. Nė artyn neprileisti.
bei prezidentūrai už pasirodymą Daukanto a. ir bendravimą su mitingo dalyviais? Kažkas pasiuntė tą vargetą su zadanija ,,pasidarbuoti” ? Nes ligi šiol, kad ir kaip provokuoja, niekaip išpuolių nesulaukia, tai tenka patiems pasirūpinti?
O gal aš blogai manau – gal tai menininko performansas, o nevykėliai to nesupranta? ?
Vilniaus centre nufilmavo baisų išpuolį: agresyvus vyras užsipuolė merginas ir grasino replėmis
– delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-centre-nufilmavo-baisu-ispuoli-agresyvus-vyras-uzsipuole-merginas-ir-grasino-replemis.d?id=87501099
„šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu“ – kaip nori, taip suprask… Aš suprantu taip: vyras, moteris ir vaikai gali būti vadinami šeima, jei gyvena po vienu stogu, kartu augina ir auklėja savo vaikus, nors ir nesusituokę…
Taip, pagal Konstituciją ir Civilinį kodeksą šeima gali būti ne tik santuokinė, bet ir partnerinė, bet tiek vienu, tiek kitu atveju ji yra žmogaus – vyro ir moters lyčių socialinis tvarinys. Įstatymai nustato, kad kitokie negu šeima socialiniai dariniai gali būti kuriami pagal Asociacijų principus, jie lyties atžvilgiu yra neutralūs. Taigi tinka ir vienodalyčių bendro gyvenimo įforminimo atveju.
Sveiku protu suprantama, kad iš vienodalyčių bendro gyvenimo vaikai nesiranda, tai vienas iš esminių netapatumų vyro ir moters šeimai. Vadinasi esama šeimos samprata, jos teisiniais principais vadovautis vienodalyčių atveju nebūtų teisinga, nes pagal Konstituciją prieš įstatymą yra visi asmenys lygūs. Suprantama, kad to lygumo laikymasis šeimos kaip asmens atžvilgiu taip pat yra būtinas. Gi vienodalyčių bendrystę laikant šeima, jos tapatumo šeimos kaip asmens atžvilgiu nebebūtų, kadangi vaikų radimasis paprastai būdingas šeimai fiziologiškai joje nėra galimas. Tokiu atveju šeimos kaip asmens lygumo prieš įstatymą principas būtų pažeidžiamas. Tai viena. Antra, dėl išdėstyto šeimų netapatumo vienodalyčių bendrą gyvenimą laikant šeima, t.y. turintį visas šeimos teises, jų atžvilgiu būtų ir privilegijos teikimas, ko pagal Konstituciją būti negali. Tokia yra dabartinė teisinė padėtis Lietuvoje šeimos supratimo klausimu.
Gal naujoji KT pirmininkė galėtų plačiau paaiškinti ką reikštų tai, kad “šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu”…
Detektyvas: Šedbaras jau dveji metai kaip ne konservatorius, jo bendražygiai partijoje apie tai nieko nežino
…
priežastis – čia:
– delfi.lt/news/daily/lithuania/detektyvas-sedbaras-jau-dveji-metai-kaip-ne-konservatorius-jo-bendrazygiai-partijoje-apie-tai-nieko-nezino.d?id=87667591