Suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Penkis dešimtmečius savo gimtojoje šalyje užėjusiam į kokią nors valdišką įstaigą lietuviui vis tekdavo išgirsti įniršio ir paniekos kupinus žodžius: „Nesuprantu tavo šuniškos kalbos. Šnekėk žmonių kalba!“ Kitakalbiai Lietuvos gyventojai mokėsi lietuvių kalbos tik savo gera valia. Mat mokėti ,,čiabuvių“ kalbą nereikėjo, jos ,,mokymas“ vidurinėse mokyklose buvo cirkas ir patyčios. Tapusi valstybine lietuvių kalba atgavo savo teises, o ja kalbantis lietuvis – žmogišką orumą.
Tačiau visa tai baigiasi. LR Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė ir Vytautas Gapšys teikia įstatymo dėl „Lietuvos Respublikos daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo“ projektą. Jį perskaičius jokių abejonių ir klausimų nekyla: SSRS laikai sugrįžta. Tokį įstatymą M. Burokevičiaus KPSS/LKP „platformininkai“, Pietryčių Lietuvos autonomininkai ir V. Ivanovo jedinstveninkai sveikintų tik audringais plojimais, pereinančiais į ovacijas, kaip būdavo aprašomos partijos suvažiavimuose vykusios scenos.
Ne tik naikinamas valstybinis lietuvių kalbos statusas, bet praktiškai grįžtama į „ruso laikus“, kai bet kurį pareigūną „šokdins“ kiekvienas „tautinės mažumos“ atstovas, reikalaudamas jį aptarnauti jo pageidaujama kalba.
Visa tai – trisdešimtaisiais atkurtos valstybės gyvavimo metais, kai valstybinę kalbą tarsi turėtų jau mokėti visi šalies piliečiai. Lenkų ir rusų kalbų mokėjimas Lietuvoje tampa savanoriškai privalomas, nes jų nemokantis pareigūnas bus apkaltintas, jog diskriminuoja lietuviškai nemokantį kitakalbį. Kai kuriose Lietuvos vietose viešosios įstaigos bus tiesiog „išvalytos“ nuo jose vartojamų kalbų nemokančių lietuvių pareigūnų ir tarnautojų.
Politinė, teisinė ir istorinė šio projekto pavadinimo interpretacija gali būti tik tokia: „Lietuvos Respublikos daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymas“ iš tikrųjų yra „Internacionalinės Lietuvos darbo liaudies restauravimo įstatymas“. Paneigiant formaliai dar veikiančią LR Konstituciją, juo lietuvių tauta kaip Lietuvos valstybės kūrėja ir Suverenas yra siunčiama į istorijos sąvartyną. Jokios lietuvių tautos valstybės nebebus! – tokia yra gelminė ir tikroji šio įstatymo politinė prasmė.
Įsidėmėtina, kad šį įstatymą teikia ne liūdnai pagarsėjusi LR teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, bet Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Ta pati, kuri TS-LKD malone buvo išteisinta sukčiavimo byloje ir net atgavo valstybės dotaciją. Pažymėtina, kad vienas meile tautinėms mažumoms užsidegęs projekto teikėjų V. Gapšys taip pat turėjo reikalų su teisėsauga šioje byloje. Ši Darbo partijos iniciatyva – kartais ne politinis atlygis TS-LKD, kuri norėtų panaikinti lietuvių valstybinės kalbos statusą ir paversti Lietuvą „visų pasaulio žmonių“ šalimi, tiksliau – pereinamuoju kiemu, ne Laisvės partijos deleguotos ministrės, bet „opozicijos“ rankomis? Panašu, kad ministrės paslaugų nebereikia.
Verta susimąstyti ir apie tai, ar nedaromi parengiamieji žingsniai artinant Darbo partiją prie ES skirtų milijardų derybų stalo suteikiant jai vietą valdančioje koalicijoje. Taip pat atrodo, kad birželio 15-ąją turinčios įvykti Šeimų sąjūdžio protesto akcijos organizatorių reikalavimas atstatydinti šią ministrę yra pavėluotas ir perteklinis. O gal itin savalaikis?
Netrukus tai sužinosime.
Senų senovėje, beveik prieš keturiasdešimt metų, Rusijos gilumoje, Kalugos srities miškuose buvusio karinio dalinio „osobisto“ (ypatingųjų bylų tyrėjo) kabinete Kalugos srities KGB viršininko pavaduotojas Morozovas tarp kitų ilgo pokalbio sakinių įterpė: „ Ir ko tu, Simėnai, jaudiniesi? Po 25-30 metų nebeliks nei jūsų lietuvių kalbos, nei respublikos pavadinimo“. Vėliau nei pranašauta, bet jie jau stumiasi ta kryptimi?
Путин и Патрушев против истории и языка
– svoboda.org/a/31079066.html
Yra ir tekstas, ir garsas.
Labai reiktų, kad kas išverstų tekstą – gal jis bent daliai ,,pažangių” padėtų suprasti, kas iš tiesų, prisidengus ŽT ir TMAPK, daroma…
Čia kalba apie Ukrainos suskaldymą kalbinėmis teritorijomis. Atkreipkite dėmesį: nesvarbu, kokios tautybės šeimoje gimei, svarbu, kokios tautybės jautiesi (kaip ir soc. ,,lytis”). Visai nesvarbu, ar tu vietinis, ar atvykėlis, nei iš kur atvykai – jei ir pats, ir tavo kaimynai pasijuto pvz., kinais, galite čia skelbti kinų TM teritoriją` ir oficiali kalba čia privalo būti kinų. Nes Kremliaus akys taip skaito ir suvokia ŽT ir TMAPK tekstą. Tiksliau – skaitydamas ieško, ką čia galima iškraipyti savo naudai – kad liktum nebe okupantas, o kone nepagrįstai nukentėjęs didvyris…
Šitaip išdarkius ŽT ir TMAPK turinį, nebetenka prasmės taikyti tarpt. įstatymą, neigiantį okupantų nematerialaus (kalbos, religijos, ideologijos ir kt. ) palikimo teisėtumą… Ne tavo tai, ką buvai užgrobęs, nei privaloma, nei teisėta tai, ką buvai smurtu įdiegęs
Pirma. Ministrė yra tik partijos (-ų) valios vykdytoja, ledkalnio viršūnė. Ir nieko daugiau. Jei bus kita, kas pasikeis? Nieko. Vis ją minint, ar nenukreipiamas dėmesys nuo šulų, kurie būtent sprendžia? Antra. Apie labai galimą nuolatinę stiprią įtaką iš Rytų nė menkiausios užuominos. Nėra tokios? Trečia. Kadangi NS yra giliai krikščioniškas, siūlyčiau pasidomėti krikščionybe, kaip vienu iš globalizacijos veiksnių. Nuo Mozės laikų iki dabar. Prisiminkime ir Lietuvos istoriją bei lietuvių kalbos reikalus ypač. Ketvirta. Koks skirtumas, kas projektą teikia, kai visi vienodi, tik balionėliai ir lankstinukai skirtingų spalvų?
Taip. Palaikau.
skaitėte apie Vokietijos bažnyčios skilimą po to, kai kažkiek bažnyčia neseniai sutuokė nemažai HoS porų?
Marksas (atsistatydinusio pavardė) apkaltino tas bažnyčias tarnavimu ne Dievui, o politikams.
Bažnyčios skilimą, ragina popiežių imtis veiksmų
– pozicija.org/baznycios-skilima-ragina-popieziu-imtis-veiksmu/
,,Kardinolo Reinhardo Marxo atsistatydinimas rodo, kad Vokietijos sinodinis kelias, vykdytas taip, kaip vyko (politiškai), žlugo.”
Jokio skirtumo, kas tu esi, svarbu laikytis principo ,,Ranka ranką plauna” 🙁
Kadangi pozicija jau tiek prisidirbo. kad nusprendė kitų rinkimų dėlei kiek pristabdyti arklius (bet ne kėslus), įstatymo dėl Lietuvos skaldymo pagal kalbinius regionus projekto pateikimą perleido opozicijai. Jai tai nekenks – juk jos rinkėjas UŽ tai… O ,,konservatoriai” liks ,,niekuo dėti”… Ir TM-rė teigs, jog ji ,,niekuo dėta”. Jie ,,tik” feisbuke susitarė dėl teritorijų pasidalijimo, o daugiau nieko…
Šalin rankas nuo lietuvių kalbos.
Tauta, tai liaudis: darbo jėga ir patrankų mėsa. Jeigu šių paskirčių neatitinka – į sąvartyną.
Neįtikėtina, absurdas kažkoks… Nejaugi jie patys taip sugalvoja? O gal kokios nors užsienio šalių žvalgybos apie šituos veikėjus turi kompromituojančios informacijos ir juos šantažuoja, todėl priverčia juos tokius pasiūlymus teikti?
Tokių atvejų gali pasitaikyti, bet tada Lietuvos VSD turėtų tokius veikėjus neutralizuoti, bet mūsų valstybėje jie siautėja laisvai.
Jei vieni seneliai ir tėvai gali perduoti meilę Lietuvai savo vaikams ir anūkams, ar kiti seneliai ir tėvai gali savo vaikams ir anūkams perduoti neapykantą Lietuvai?
Taikliai į dešimtuką — vieni seneliai myli Lietuvą, tai lietuvių tautos tęsėjai, kiti — nekenčia, nes tai okupantų genų nešėjai, dar yra abejingieji — okupantų ir vietinių mišrūnai. Žmonijai ypač vertingi pirmieji, visi kiti — vandens drumstėjai (geriausiu atveju).
Nežinau, kokių specialybių gydytojų, genetikų, psichologų, etnokultūros, dar kokių specialistų būrys turėtų imtis tyrimo, kaip veikia tautų moralę ir įv. savybes ir netgi sveikatą, jei tauta buvo (gal net ne sykį) okupuota ir pertautinta bei perkrikštyta, arba pati buvo okupantė ir per kelias kartas jų kraujas ne sykį maišėsi su vis naujomis okupuotomis tautomis. Sykiu maišėsi ir jų doros supratimas, tikėjimai, kalbos, šeimos santykiai, papročiai, tautosaka – nežinau, kas dar.
Ar nėra taip. kad kuo daugiau sykių žmogaus protėvių kartos buvo maišomis su kitataučiais, kuo daugiau teko mokytis naujos pasaulėjautos, bendruomenės nustatytų taisyklių ir t.t., tuo labiau sutrikusi jo dvasia, jo psichika, mąstysena, gal ir fizinė sveikata, ir tuo aršesnis jis darosi, tuo labiau jaučia alkį vis daugiau teritorijų užgrobti. Grobti gal net tam, kad pagaliau visur įsigaliotų viena, jau paskutinė tauta, kalba, papročiai ir kt., ir kad nebūtų, kai su kiekviena nauja karta vėl viską aukštyn kojom versti tenka – kas vakar buvo gerai, tą šiandien kone nusikaltimu skelbia ir prievartauja naujųjų valdovų sugalvotos tvarkos ir pasaulėžiūros laikytis.
Kad žmogaus dvasia būtų sveika, rami, reikia, kad jis jaustųsi saugus, kad bent kelios kartos sukrėtimų ir pervartų nepatirtų. Kuo daugiau ir dažniau ,,taisoma”, ,,moderninama” arba tiesiog pagal okupanto skonį keičiama, tuo daugiau visokios naujos (psichikos) patologijos randasi. Ar ne dėl to tapome psichikos ligonių, sociopatų ir kitų ligų maišais, kas 2-3 karta patiria kruvinas pervartas ir kraujo maišymą?
Ar ne todėl ir tai matome, kad vieni jaučia prieraišumą ar netgi stiprią meilę žemei, kurioje gyvena, o kitas pasirengęs stipresniam atėjūnui tarnauti net artimiausius žmones išduodamas? Gal jo gyslomis toks DNR kokteilis teka, kad net kaltinti jį neteisinga būtų, nes ne jo protėvių valia buvo, kad kaimynai vis į jo kaimą atlėkdavo ir vis kruvinas skerdynes surengdavo O kai būdavo išstūmiami, po kažkiek metų ar dešimtmečių tų vadų ir karių palikuoniai vėl tą patį kartoja, vėl perstumiamos genčių ar valstybių sienos.
Jei kas domėtųsi, ar ne dėl perdėm maišyto kraujo vis gimsta Hitleriai, Stalinai, Putinai ir pan.? Ar tai galėtų prisidėti prie ramybės, taikaus sambūvio įsivyravimo Žemėje?