Ką tik pasirodė VILNIUS TECH išleista monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, sudaryta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario akademiko Algimanto Grigelio.
Knygą parengė dešimt autorių, o atsakinguoju redaktoriumi tapo LMA Jaunosios akademijos narys dr. Šarūnas Skuodis (VILNIUS TECH).
Monografijoje apibendrinti naujausi 2016–2025 metų Gedimino kalno geologinės aplinkos, šlaitų būklės ir Aukštutinės pilies statinių tvarumo tyrimų rezultatai. Šie duomenys tapo pagrindu kompleksiniam kalno šlaitų stabilizavimo ir Kunigaikščių rūmų pamatų sustiprinimo projektui, kuris pradėtas įgyvendinti 2024 m. lapkritį.
Gausiai iliustruota monografija, padalyta į keliolika skyrių, populiaria mokslo kalba apibendrina Gedimino pilies kalno kilmę, raidą ir būklės pokyčius per pastaruosius kelis tūkstantmečius iki šių dienų.
Be to, plačius visuomenės sluoksnius, tikėtina, ypač sudomins Gedimino kalno paviršių ir šlaitų apsaugos koncepcija, atliekami darbai ir Aukštutinės pilies statinių komplekso atkūrimo vizija.
Monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, išleista 1 000 egzempliorių tiražu, buvo pristatyta 26-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Parengė akad. Algimantas Grigelis
Puiku, nes reikalinga labai buvo ši monografija Lietuvai, jungianti kalną su viršumi, jo apačia ir paviršiumi į visumą, skiriamą virtualiai karaliui Gediminui apačioje. Todėl didelė padėka, apjungiant 10 – ties autorių darbus bei redaguojant leidinį, atitenka čia LMA akademikui Algimantui Grigeliui bei LMA Jaunosios akademijos nariui dr. Šarūnui Skuodžiui. Prosit!
Nereikia taip nuvertinti Gedimino. Jis buvo valdovas, virš kurio tik Dievas. Karalius gi pavaldus popiežiui. Taigi, Gediminas valdovas bent jau laupteliu aukštesnis valdovas nei karalius.
Gediminas viduramžių metraščiuose lotyniškai vadinamas ‘Gedeminne….Letwinorum rex…’ arba vokiečių žemaičių kalba- ‘koning Gedeminne van Lettowen’- lietuvių karaliumi.
Kodėl visą laiką remiamės tuo, kaip mus kas vadino? Karalius gauna karūną iš popiežiaus ir yra jo pavaldinys. Gediminas nebuvo niekieno pavaldinys. Taigi, aukštesnis valdovas, nei karalius.
Įsigalėjus krikščionybei valstybiškai, atsirado ir pasauliui diktuojamas krikščioniškas teisės kaip tarptautinės (visuotinės) supratimas. Gediminas nebuvo pasikrikštijęs, taigi pats save vadinosi pagal savus senoviškus titulus arba prisilygindamas, kaip Gedimino laiškų atveju, krikščioniškos valstybės valdovo, vadinamo karaliumi, vardui.
Nemanau, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje ir nesuvokė, kad karaliai yra žemesnis rangas, nei jo. Gali būti, kad žaisdamas krikštijimosi klausimu jis ir galėjo save pavadinti karaliumi, kaip, krikšto atveju, gavęs iš popiežiaus karaliaus titulą, karūną ir tapęs jo vasalu.
Manyti, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje nėra pagrindo, nes laiškų turinys rodo – atvirkščiai. Be to, jam talkino Rygos vyskupo su krikščionybės platinimo misijomis atsiųsti pranciškonų vienuoliai, taigi apie neišmanymus ir kalbų negali būti. Akivaizdu – kas kita, kad komentavimo paslaugą teikiančio DI išmanymas tuo klausimu yra visiškai kaip pirmokėlio… Gal kokiame buitinės sąmonės lygio feisbuke, delfi ar Jut jis ir galėtų ‘sukinėtis’, bet ne rimtai tautinio švietimo tikslų siekiančiame Alkas.lt.
Ar bent pats supranti, ką parašei?
Kaip iš anotacijos galima suprasti, monografijoje – tai tik kalno ir jo aplinkos geologinės raidos tyrimų duomenys, nesiejant jų su Vilniaus istorijos, archeologijos, etnografijos, jo kaip gyvenamos vietovės istorijos duomenimis. Matyt, nieko joje nebus pasakyta ir apie prieš 7.275 tūkst. metų Vilniuje lietuvių dzūkų įrengtą astronominį laikrodį – dziegorių…
1.Tais laikais dzūkų dar nebuvo. Vilnius buvo įkurtas Nalšios plotuose,lietuvių gyventose vietose. Vilnius yra rytų aukštaičių vilniškių tarmės vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5 , vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
2. Dziegorius yra patekęs į lietuvių kalbą per lenkų kalbą (‘zegar’) iš vokiečių kalbos ( ‘Seiger’). .zodis.eu/reiksme/dziegorius
Sakyti, kad senovėje (ledynmečiu) dzūkų dar nebuvo gali tik primityvas arba DI. Iš kur tada japonų dzūkavimas, dievas Dzeusas kaip ir dzūkų Dzievas. Beje, dar runomis (perskaitė J.Šeimys) ant akmens Vilniuje prie Neries užrašyta dzūkiškai.
Kas dėl vilniškių tarmės, tai VLE žinios yra iš praeito amžiaus pirmosios pusės, taigi yra pasenusios. Antai, enciklopedijoje pavadinimo Kapčiamiestis yra kirčiuojamas pirmasis skiemuo, kai Dzūkijoje jis kirčiuojamas pirmajame skiemenyje, o Vilnius pagal naujausius duomenis etnografiškai, taigi ir kalbiškai seniau buvo dzūkuojantis.
Vokiečių gatvė Vilniuje byloja, kad jame gyventa ir vokiečių. Taigi Vilniuje esant astronominiam dziegoriui nuo ledymečio laikų, – dzūkavimui rašant dar runomis, akivaizdu, kad vokiečių ‘Seiger’ yra skolinys iš lietuvių dzūkų ‘dziegorius’ (galūnė -us rodo esant labai seną žodį, būdingą lietuvių kalbai), senais lakais lietuviai kontaktų su lenkais neturėjo. Taigi lenkai žodį ‘zegar’ tegalėjo gauti iš vokiečių jau istoriniais laikais. Metodologinis principas, kad viskas ką lietuviai turi yra gauta iš rusų, lenkų, kartais vokiečių, yra atmestinas, beje, ir kaip prieštaraujantis visuotinai pripažintam lietuvių kalbos, jos žodžių senoviškumui bei kaip okupantų diktuotas.
Taigi toks komentaras ne šviečia, o veikiau tuos sąmonėje okupantų paliktus arabus pučia.
Dzūkuotojai buvo seniai, bet nebūtinai Lietuvoj. Dzeusas yra lietuviškai atkurtas vardas, graikai jį vadino Zevs.
Niekas ir nesako, kad dzūkuojama buvo tik Lietuvoje. Matyt, Dievą reiškiančio žodžio indoeuropiečių prokalbėje pradinis garsas jiems keičiantis graikų k. tapo skambėsiu, kuris žymimas raide ‘Z’, o lietuvių – ‘Dz’.
Ką ten tie mokslininkų darbai, mokslinės enciklopedijos,universitetai, akademijos,institutai ir visos kitos pasenusios tyrinėjimų žinios…Gal galite nurodyti konkrečius naujausius mokslinius ( pateiktus profesionalų, o ne mėgėjų ) duomenis apie dzūkų įkurtą Vilnių,jo dzūkiškumą ( šaltinio pavadinimą ar internetinę nuorodą) ? O gal tie naujausi duomenys jus pasiekia tiesiai iš kosmoso?
Nepudrinkite profesionalams, tokiems kaip runų skaitytojas Juozas Šeimys ir jo mokiniai, smegenų. Kadangi Vilniaus dzūkiškumas yra pagrįstas archeologų (akmuo, ištrauktas iš Neries upės prie Vilniaus Žvėryne) surastu radiniu, ant kurio parašytos bei dr. Vykinto Vaitkevičiaus perpieštos runos liudija, kad ta vieta vadinosi CIKA = Ci, Cy CIKA ir, skaitant gramatiškai, vadinosi ČIA CIKA (“Istorija pareinant į Lietuvą”, Klaipėdos universiteto leidykla/2023). Dėkoju.
Kokiame universitete, kokios srities mokslus baigė jūsų minimas profesionalas?
Jaučiu komentare išreikštą ,,moksliškai” visa žinančio pasityčiojimą. Bet tai laikau jo pasakymu apie save kaip žmogų. Todėl vis vien nurodau, gal kitiems pravers, kad dalis duomenų apie dzūkų įkurtą Vilnių skelbti Alkas.lt, regis Rimgaudo komentaruose, ten nurodant, kaip tai patvirtinančius faktus šaltinį Klaipėdos universiteto leidyklos išleistą knygą ,,Istorija pareinant į Lietuvą”. Bet tai tik vienas iš faktų, kuriais gali būti grindžiama nuomonė, kad Vilnių gali būti įkūrę dzūkai. Kiti duomenys, kuriais naudojuosi kaip naujausiais yra žinios iš mokslinių tyrimų publikavimų lietuvių, rusų, kitomis kalbomis sovietinio laikotarpio analizavimų, kadangi per 35 Lietuvos laisvės metus istorinis lietuviškumas giliau nėra tirtas, bent jau viešai apie tai nėra girdima. Istorijos ,,ekspedicijos, detektyvai, džazavimai”, rengiami per LRT ,nėra mokslas. Be to, jais per LRT propaguojama šlėktiška istorija nėra Lietuvos kaip istorijos subjekto gyvenimas.
Profesorius Zigmas Zinkevičius rašė, kad Vilnius yra dzūkų žemėje. Bet ko gero vyrauja nuomonė, kad Dzūkai čia atvyko iš Juodosios jūros šiaurinio kranto 5 ar 6 amžiuje.
Atvykti į Vilniaus ir Ukmergės vietoves 5-6 amžiuje galėjo ilyrai (albanų protėviai, kurie vedė ilgus karus su Romos imperija ir kurių dalis kilmingųjų vėliau tapo romėnų karvedžiais). Bet tuo metu Vilniaus žemėse dzūkai jau gyveno ir vietos dzūkiškus vardus turėjo. Su ilyrų pasirodymu galbūt galėjo rastis Vilniaus legenda, susijusi su Gedimino sapnu – vilko staugimu. Taip pat Zakreto vardu galėjo būti imtas vadinti dabartinis Vingio parkas (mat zakra – ilyrų mitopoetine kalba reiškia vilkas). Be to, ir lietuviai tarmiškai vilką vadina panašiu žodžiu – žiogaras. Kad ilyrų kalba turėtų dzūkavimo požymių nėra pastebėta.
Taigi pagrindo manyti dzūkus esant atvykusius tik 5-6 a. nuo Juodosios jūros vargu ar būtų galima.
Aplink Juodąją jūrą gyveno ne ilyrai, o trakai. Pvz. Kryme buvo Bosporo karalystė. Gyvačių ir ugnies garbintojai, kurių herbas buvo Raitelis.
Tai, kad komentare nėra sakoma, jog ilyrai gyveno prie Juodosios jūros. Taip, kad atsakant į komentarą DI logika ir vėl šlubuoja…
Tai kokiu argumentu remiasi tavo DI, teigdama, kad į Dzūkiją galėjo atvykti ilyrai ?
Tarmių skirstymas ir pavadinimai dabar pasikeitę- Z.Zinkevičius vadino rytų aukštaičius vilniškius ‘rytų dzūkais’, o tikruosius dzūkus ( pietų aukštaičius) -‘vakarų dzūkais’. Rytų dzūkai ar rytų aukštaičiai vilniškiai- gal paaiškėtų ,perkaičius šį straipsnį -alkas.lt/2018/10/01/g-kurila-ciek-daug-debesu-poezija-tarmiskai/ Gal ir Alko redaktorius galėtų atsakyti į šį klausimą, nes ,kaip skelbia enciklopedijos, gimęs rytų aukštaičių vilniškių ( ‘rytų dzūkų’ anot Z.Zinkevičiaus) tarmės plote.tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_1_nauja%20klasifikacija.gif , tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_5_sena%20klasifikacija.gif
Tuo argumentu, kurį čia komentare nurodžiau ir kitais, kurie Alkas.lt komentaruose yra nurodyti atitinkamais atvejais. Visiškas DI duotas klausimas. Na, jau iš tikrųjų tokio lygio DI teikiamų paslaugų komentavimo ,,gaspadoriui” derėtų atsisakyti.
Ko noriu, to ir klausiu- gyvename laisvoje Lietuvoje. Visažinių laikai, ačiū Dievui, baigėsi.
Iš viso to supratau, kad dzūkams Kaziuko mugėje nemokamai turi būt suteiktos vietos prekybai tautiniais jų gaminiais. Dėkoju.
Be abejonės dzūkams mugėje nemokamai turėtų būti suteikta vietos, bet jau būtų laikas ir to prieš 7.275 m. Vilniuje dzūkų įrengto astronominio dziegoriaus maketėlio suvenyrais Kaziuko mugėje lietuviams prekiauti.
Gal samane, raugintomis, sūdytomis rudmėsėmis ir panašiais turtais ?
Na, kad grybai arba uogos dzūkėms daiktas nėra nuogas, tai visiems žinoma. O, kalbant apie astronominį dzūkų dziegorių, tai jo brėžinį natūroje turiu. Beliktų rasti meistrą, kuris iš medžio išdrožtų veikiantį tokį suvenyrą, ir tada – pirmyn į kitą Kaziuko mugę. Dėkoju.
P. S. Dziegorius, apie kurį kalbame, turėtų būti vadinamas vardu METSKAITLIUS, nes jis skaičiuoja metus, o mokslinis, pagal konstrukciją, jo pavadinimas yra PALEOASTRONOMINIS KALENDORIUS. Remiantis jais, 283 p. dviejų dalių (ofsetas + e – formatas su atlenkiamu USB raktu) knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universitetinė leidykla/2023) Lietuvos teritorijoje yra nustatytos tokių miestų įkūrimo datos: Vilnius 7.275 m. pr. Kr., Palanga 7.632 m. pr. Kr., Tauragnai 17.562 m. pr. Kr., Birštonas 15.126 m. pr. Kr., Klaipėda Prūsijos baltų valstybėje 14.270 m. pr. Kr., Anykščių – Panevėžio – Ukmergės kultūra: 12.100 m. pr. Kr., Marijampolė 14.330 m. pr. Kr., Kaunas 23.760 m. pr. Kr., Birštonas 15.1226 m. pr. Kr. IŠVADA: visiems šiems miestams dera pasidaryt po paleostronominio kalendoriaus (konstrukcija žinoma) suvenyrą su pažymėta įkūrima data (Šiaulių m. įkūrimo datą derėtų pastikslint) ir tam į talką derėtų pakviesti medžio skulptorius, gyvenančius atitinkamuose regionuose. Taip kad, jei darom – tai darom Lietuvos mastu, nes gavosi taip: paprašiau meistrą dzūką dėl Vilniaus įkūrimo drožinį, tai jis nustebo: “Prie ko čia aš?”. Tada suradau drožėją iš vidurio Aukštaitijos ir jis sutiko suvenyrą daryti. Tačiau nustebo: “Kodėl patys dzūkai Vilniui sau to nepadaro?”. Žodžiu, Kaunas – tai mes suvenyrą veikiantį tokį pasidarysim, o kiti – sukitės kaip išmanote. Tik, vienas dalykėlis – matmenys turi būti tikslūs, nes tik tada suvenyras teigiamai veiks aplinką vietoj, kurioje jis bus pastatytas (butas, muziejus, biblioteka, poilsio namai, sanatorija ir t. t.). Dėkoju.
Ir dar.
Derėtų mūsų žmonėms priminti, kad darbo kryptį stabilią politikams duoda mokslo kryptys, tuo tarpu politikų darbo kryptys valstybės naudai (arba nenaudai) jaučiasi tik nuo vienų iki kitų rinkimų.
Betgi, kaip supratau, archeologiškai yra išlikę tik Vilniaus astronominio dziegoriaus piramidės pėdsakai, galbūt dar Palangos, nors ten turbūt tik saulės kalendoriaus pėdsakai. Kitose nurodytose vietose kokių nors buvusio paleastronominio laikrodžio archeologinių pėdsakų kaip ir nėra išlikę. Tokiu atveju, neprasilenkent su istoriniais faktais, gamintinas tik Vilniaus astronominio dziegoriaus suvenyras.
Dziegoriaus vardas kaip grynai lietuviškas žodis yra išsaugotinas (žygiuoti – eiti, laikrodis eina, be to, tai artimas trm. žodžiui žiogaras – vilkas, pasakymas – vilką kojos peni – yra iš tos pačios semantikos). Juolab, kad ir lotyn. kalendorius yra artimas žodžiui keliauti, prūs. kelan – ratas, t.y. giminingos semantikos.
>Mikabalis
Archeologiniai pėdsakai, gerb. Mikabali, yra išlikę. Komentarams Alkas.lt brėžinių, arba kitokių schemų ar vaizdų nepriima, nes čia – ne mokslinė konferencija. O archeologinis pėdsakas yra išlikęs kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) brėžinyje, – neveltui bandymų buvo išpirkt visą kone minėtos knygos tiražą galimai tikslu jį sunaikinti.
Tą pėdsakų išlikimą suprantu, kad yra rasta archeologinių duomenų, jog minėtose Lietuvos vietose yra lietuvių (baltų genčių) gyventa jau atitinkamai nurodytu laikotarpiu. Tačiau manau, kad astronominis laiko skaičiavimas – dziegoriai radosi įrengiant juos tik genčių sakraliuose – ryšio su Dievu – centruose, kokiu lietuviams (baltams) po ledynmečio, kaip rodytų archeologinių tyrimų duomenys, ir tapo Vilniaus vieta.
Sutinku su jumis santykiu 1 :1.