Penktadienis, 31 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Miesto ir tautos simbolis

www.alkas.lt
2026-03-05 07:00:00
316
PERŽIŪROS
35
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius | V. Valuckienės nuotr.

Ką tik pasirodė VILNIUS TECH išleista monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, sudaryta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario akademiko Algimanto Grigelio.

Knygą parengė dešimt autorių, o atsakinguoju redaktoriumi tapo LMA Jaunosios akademijos narys dr. Šarūnas Skuodis (VILNIUS TECH).

Monografijoje apibendrinti naujausi 2016–2025 metų Gedimino kalno geologinės aplinkos, šlaitų būklės ir Aukštutinės pilies statinių tvarumo tyrimų rezultatai. Šie duomenys tapo pagrindu kompleksiniam kalno šlaitų stabilizavimo ir Kunigaikščių rūmų pamatų sustiprinimo projektui, kuris pradėtas įgyvendinti 2024 m. lapkritį.

Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Gausiai iliustruota monografija, padalyta į keliolika skyrių, populiaria mokslo kalba apibendrina Gedimino pilies kalno kilmę, raidą ir būklės pokyčius per pastaruosius kelis tūkstantmečius iki šių dienų.

Be to, plačius visuomenės sluoksnius, tikėtina, ypač sudomins Gedimino kalno paviršių ir šlaitų apsaugos koncepcija, atliekami darbai ir Aukštutinės pilies statinių komplekso atkūrimo vizija.

Monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, išleista 1 000 egzempliorių tiražu, buvo pristatyta 26-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Parengė akad. Algimantas Grigelis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvės
  2. Mokslo ir tautos tarnas Vaclovas Biržiška
  3. Miesto ir muziejaus santykis: koks jis?
  4. Apdovanoti Kauno miesto mokslo premijų laimėtojai
  5. Pavargai nuo miesto džiunglių? Aplankyk Zackagirio taką
  6. Žmogui reikia gamtos: kaip ją patirti miesto žmogui?
  7. Paskutinis Dainavos apygardos partizanas
  8. Išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“
  9. Apie Joną Šliūpą ir jo gyvenimą pasakojama komiksu
  10. Išleista Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“
  11. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  12. Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos
  13. Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“
  14. Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“
  15. VD karo muziejuje vyks knygos apie ryškiausias istorinės Lietuvos didikes pristatymas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 35

  1. Rimgaudas says:
    5 mėnesiai ago

    Puiku, nes reikalinga labai buvo ši monografija Lietuvai, jungianti kalną su viršumi, jo apačia ir paviršiumi į visumą, skiriamą virtualiai karaliui Gediminui apačioje. Todėl didelė padėka, apjungiant 10 – ties autorių darbus bei redaguojant leidinį, atitenka čia LMA akademikui Algimantui Grigeliui bei LMA Jaunosios akademijos nariui dr. Šarūnui Skuodžiui. Prosit!

    Atsakyti
    • >Rimgaudui says:
      5 mėnesiai ago

      Nereikia taip nuvertinti Gedimino. Jis buvo valdovas, virš kurio tik Dievas. Karalius gi pavaldus popiežiui. Taigi, Gediminas valdovas bent jau laupteliu aukštesnis valdovas nei karalius.

      Atsakyti
      • Nebūtinai says:
        5 mėnesiai ago

        Gediminas viduramžių metraščiuose lotyniškai vadinamas ‘Gedeminne….Letwinorum rex…’ arba vokiečių žemaičių kalba- ‘koning Gedeminne van Lettowen’- lietuvių karaliumi.

        Atsakyti
        • >Nebūtinai says:
          5 mėnesiai ago

          Kodėl visą laiką remiamės tuo, kaip mus kas vadino? Karalius gauna karūną iš popiežiaus ir yra jo pavaldinys. Gediminas nebuvo niekieno pavaldinys. Taigi, aukštesnis valdovas, nei karalius.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            5 mėnesiai ago

            Įsigalėjus krikščionybei valstybiškai, atsirado ir pasauliui diktuojamas krikščioniškas teisės kaip tarptautinės (visuotinės) supratimas. Gediminas nebuvo pasikrikštijęs, taigi pats save vadinosi pagal savus senoviškus titulus arba prisilygindamas, kaip Gedimino laiškų atveju, krikščioniškos valstybės valdovo, vadinamo karaliumi, vardui.

          • >Skutui says:
            5 mėnesiai ago

            Nemanau, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje ir nesuvokė, kad karaliai yra žemesnis rangas, nei jo. Gali būti, kad žaisdamas krikštijimosi klausimu jis ir galėjo save pavadinti karaliumi, kaip, krikšto atveju, gavęs iš popiežiaus karaliaus titulą, karūną ir tapęs jo vasalu.

          • P.Skutas says:
            5 mėnesiai ago

            Manyti, kad Gediminas nesusigaudė to meto hierarchijoje nėra pagrindo, nes laiškų turinys rodo – atvirkščiai. Be to, jam talkino Rygos vyskupo su krikščionybės platinimo misijomis atsiųsti pranciškonų vienuoliai, taigi apie neišmanymus ir kalbų negali būti. Akivaizdu – kas kita, kad komentavimo paslaugą teikiančio DI išmanymas tuo klausimu yra visiškai kaip pirmokėlio… Gal kokiame buitinės sąmonės lygio feisbuke, delfi ar Jut jis ir galėtų ‘sukinėtis’, bet ne rimtai tautinio švietimo tikslų siekiančiame Alkas.lt.

          • >Skutui says:
            5 mėnesiai ago

            Ar bent pats supranti, ką parašei?

  2. Kažin says:
    5 mėnesiai ago

    Kaip iš anotacijos galima suprasti, monografijoje – tai tik kalno ir jo aplinkos geologinės raidos tyrimų duomenys, nesiejant jų su Vilniaus istorijos, archeologijos, etnografijos, jo kaip gyvenamos vietovės istorijos duomenimis. Matyt, nieko joje nebus pasakyta ir apie prieš 7.275 tūkst. metų Vilniuje lietuvių dzūkų įrengtą astronominį laikrodį – dziegorių…

    Atsakyti
    • Švietimo kursai - Kažin says:
      5 mėnesiai ago

      1.Tais laikais dzūkų dar nebuvo. Vilnius buvo įkurtas Nalšios plotuose,lietuvių gyventose vietose. Vilnius yra rytų aukštaičių vilniškių tarmės vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5 , vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
      2. Dziegorius yra patekęs į lietuvių kalbą per lenkų kalbą (‘zegar’) iš vokiečių kalbos ( ‘Seiger’). .zodis.eu/reiksme/dziegorius

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 mėnesiai ago

        Sakyti, kad senovėje (ledynmečiu) dzūkų dar nebuvo gali tik primityvas arba DI. Iš kur tada japonų dzūkavimas, dievas Dzeusas kaip ir dzūkų Dzievas. Beje, dar runomis (perskaitė J.Šeimys) ant akmens Vilniuje prie Neries užrašyta dzūkiškai.
        Kas dėl vilniškių tarmės, tai VLE žinios yra iš praeito amžiaus pirmosios pusės, taigi yra pasenusios. Antai, enciklopedijoje pavadinimo Kapčiamiestis yra kirčiuojamas pirmasis skiemuo, kai Dzūkijoje jis kirčiuojamas pirmajame skiemenyje, o Vilnius pagal naujausius duomenis etnografiškai, taigi ir kalbiškai seniau buvo dzūkuojantis.
        Vokiečių gatvė Vilniuje byloja, kad jame gyventa ir vokiečių. Taigi Vilniuje esant astronominiam dziegoriui nuo ledymečio laikų, – dzūkavimui rašant dar runomis, akivaizdu, kad vokiečių ‘Seiger’ yra skolinys iš lietuvių dzūkų ‘dziegorius’ (galūnė -us rodo esant labai seną žodį, būdingą lietuvių kalbai), senais lakais lietuviai kontaktų su lenkais neturėjo. Taigi lenkai žodį ‘zegar’ tegalėjo gauti iš vokiečių jau istoriniais laikais. Metodologinis principas, kad viskas ką lietuviai turi yra gauta iš rusų, lenkų, kartais vokiečių, yra atmestinas, beje, ir kaip prieštaraujantis visuotinai pripažintam lietuvių kalbos, jos žodžių senoviškumui bei kaip okupantų diktuotas.
        Taigi toks komentaras ne šviečia, o veikiau tuos sąmonėje okupantų paliktus arabus pučia.

        Atsakyti
        • +++ says:
          5 mėnesiai ago

          Dzūkuotojai buvo seniai, bet nebūtinai Lietuvoj. Dzeusas yra lietuviškai atkurtas vardas, graikai jį vadino Zevs.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            5 mėnesiai ago

            Niekas ir nesako, kad dzūkuojama buvo tik Lietuvoje. Matyt, Dievą reiškiančio žodžio indoeuropiečių prokalbėje pradinis garsas jiems keičiantis graikų k. tapo skambėsiu, kuris žymimas raide ‘Z’, o lietuvių – ‘Dz’.

        • >Kažin says:
          5 mėnesiai ago

          Ką ten tie mokslininkų darbai, mokslinės enciklopedijos,universitetai, akademijos,institutai ir visos kitos pasenusios tyrinėjimų žinios…Gal galite nurodyti konkrečius naujausius mokslinius ( pateiktus profesionalų, o ne mėgėjų ) duomenis apie dzūkų įkurtą Vilnių,jo dzūkiškumą ( šaltinio pavadinimą ar internetinę nuorodą) ? O gal tie naujausi duomenys jus pasiekia tiesiai iš kosmoso?

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            5 mėnesiai ago

            Nepudrinkite profesionalams, tokiems kaip runų skaitytojas Juozas Šeimys ir jo mokiniai, smegenų. Kadangi Vilniaus dzūkiškumas yra pagrįstas archeologų (akmuo, ištrauktas iš Neries upės prie Vilniaus Žvėryne) surastu radiniu, ant kurio parašytos bei dr. Vykinto Vaitkevičiaus perpieštos runos liudija, kad ta vieta vadinosi CIKA = Ci, Cy CIKA ir, skaitant gramatiškai, vadinosi ČIA CIKA (“Istorija pareinant į Lietuvą”, Klaipėdos universiteto leidykla/2023). Dėkoju.

          • Rimgaudui says:
            5 mėnesiai ago

            Kokiame universitete, kokios srities mokslus baigė jūsų minimas profesionalas?

        • Kažin says:
          5 mėnesiai ago

          Jaučiu komentare išreikštą ,,moksliškai” visa žinančio pasityčiojimą. Bet tai laikau jo pasakymu apie save kaip žmogų. Todėl vis vien nurodau, gal kitiems pravers, kad dalis duomenų apie dzūkų įkurtą Vilnių skelbti Alkas.lt, regis Rimgaudo komentaruose, ten nurodant, kaip tai patvirtinančius faktus šaltinį Klaipėdos universiteto leidyklos išleistą knygą ,,Istorija pareinant į Lietuvą”. Bet tai tik vienas iš faktų, kuriais gali būti grindžiama nuomonė, kad Vilnių gali būti įkūrę dzūkai. Kiti duomenys, kuriais naudojuosi kaip naujausiais yra žinios iš mokslinių tyrimų publikavimų lietuvių, rusų, kitomis kalbomis sovietinio laikotarpio analizavimų, kadangi per 35 Lietuvos laisvės metus istorinis lietuviškumas giliau nėra tirtas, bent jau viešai apie tai nėra girdima. Istorijos ,,ekspedicijos, detektyvai, džazavimai”, rengiami per LRT ,nėra mokslas. Be to, jais per LRT propaguojama šlėktiška istorija nėra Lietuvos kaip istorijos subjekto gyvenimas.

          Atsakyti
          • +++ says:
            5 mėnesiai ago

            Profesorius Zigmas Zinkevičius rašė, kad Vilnius yra dzūkų žemėje. Bet ko gero vyrauja nuomonė, kad Dzūkai čia atvyko iš Juodosios jūros šiaurinio kranto 5 ar 6 amžiuje.

          • Kažin says:
            5 mėnesiai ago

            Atvykti į Vilniaus ir Ukmergės vietoves 5-6 amžiuje galėjo ilyrai (albanų protėviai, kurie vedė ilgus karus su Romos imperija ir kurių dalis kilmingųjų vėliau tapo romėnų karvedžiais). Bet tuo metu Vilniaus žemėse dzūkai jau gyveno ir vietos dzūkiškus vardus turėjo. Su ilyrų pasirodymu galbūt galėjo rastis Vilniaus legenda, susijusi su Gedimino sapnu – vilko staugimu. Taip pat Zakreto vardu galėjo būti imtas vadinti dabartinis Vingio parkas (mat zakra – ilyrų mitopoetine kalba reiškia vilkas). Be to, ir lietuviai tarmiškai vilką vadina panašiu žodžiu – žiogaras. Kad ilyrų kalba turėtų dzūkavimo požymių nėra pastebėta.
            Taigi pagrindo manyti dzūkus esant atvykusius tik 5-6 a. nuo Juodosios jūros vargu ar būtų galima.

          • +++ says:
            5 mėnesiai ago

            Aplink Juodąją jūrą gyveno ne ilyrai, o trakai. Pvz. Kryme buvo Bosporo karalystė. Gyvačių ir ugnies garbintojai, kurių herbas buvo Raitelis.

          • Kažin says:
            5 mėnesiai ago

            Tai, kad komentare nėra sakoma, jog ilyrai gyveno prie Juodosios jūros. Taip, kad atsakant į komentarą DI logika ir vėl šlubuoja…

          • +++ says:
            5 mėnesiai ago

            Tai kokiu argumentu remiasi tavo DI, teigdama, kad į Dzūkiją galėjo atvykti ilyrai ?

          • Klauskime Alko redaktoriaus says:
            5 mėnesiai ago

            Tarmių skirstymas ir pavadinimai dabar pasikeitę- Z.Zinkevičius vadino rytų aukštaičius vilniškius ‘rytų dzūkais’, o tikruosius dzūkus ( pietų aukštaičius) -‘vakarų dzūkais’. Rytų dzūkai ar rytų aukštaičiai vilniškiai- gal paaiškėtų ,perkaičius šį straipsnį -alkas.lt/2018/10/01/g-kurila-ciek-daug-debesu-poezija-tarmiskai/ Gal ir Alko redaktorius galėtų atsakyti į šį klausimą, nes ,kaip skelbia enciklopedijos, gimęs rytų aukštaičių vilniškių ( ‘rytų dzūkų’ anot Z.Zinkevičiaus) tarmės plote.tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_1_nauja%20klasifikacija.gif , tarmes.lt/images/tarmiu_skirstymas/zem_5_sena%20klasifikacija.gif

          • Kažin says:
            5 mėnesiai ago

            Tuo argumentu, kurį čia komentare nurodžiau ir kitais, kurie Alkas.lt komentaruose yra nurodyti atitinkamais atvejais. Visiškas DI duotas klausimas. Na, jau iš tikrųjų tokio lygio DI teikiamų paslaugų komentavimo ,,gaspadoriui” derėtų atsisakyti.

          • >Kažin says:
            5 mėnesiai ago

            Ko noriu, to ir klausiu- gyvename laisvoje Lietuvoje. Visažinių laikai, ačiū Dievui, baigėsi.

  3. Rimgaudas says:
    5 mėnesiai ago

    Iš viso to supratau, kad dzūkams Kaziuko mugėje nemokamai turi būt suteiktos vietos prekybai tautiniais jų gaminiais. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      5 mėnesiai ago

      Be abejonės dzūkams mugėje nemokamai turėtų būti suteikta vietos, bet jau būtų laikas ir to prieš 7.275 m. Vilniuje dzūkų įrengto astronominio dziegoriaus maketėlio suvenyrais Kaziuko mugėje lietuviams prekiauti.

      Atsakyti
    • gal says:
      5 mėnesiai ago

      Gal samane, raugintomis, sūdytomis rudmėsėmis ir panašiais turtais ?

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        5 mėnesiai ago

        Na, kad grybai arba uogos dzūkėms daiktas nėra nuogas, tai visiems žinoma. O, kalbant apie astronominį dzūkų dziegorių, tai jo brėžinį natūroje turiu. Beliktų rasti meistrą, kuris iš medžio išdrožtų veikiantį tokį suvenyrą, ir tada – pirmyn į kitą Kaziuko mugę. Dėkoju.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          5 mėnesiai ago

          P. S. Dziegorius, apie kurį kalbame, turėtų būti vadinamas vardu METSKAITLIUS, nes jis skaičiuoja metus, o mokslinis, pagal konstrukciją, jo pavadinimas yra PALEOASTRONOMINIS KALENDORIUS. Remiantis jais, 283 p. dviejų dalių (ofsetas + e – formatas su atlenkiamu USB raktu) knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universitetinė leidykla/2023) Lietuvos teritorijoje yra nustatytos tokių miestų įkūrimo datos: Vilnius 7.275 m. pr. Kr., Palanga 7.632 m. pr. Kr., Tauragnai 17.562 m. pr. Kr., Birštonas 15.126 m. pr. Kr., Klaipėda Prūsijos baltų valstybėje 14.270 m. pr. Kr., Anykščių – Panevėžio – Ukmergės kultūra: 12.100 m. pr. Kr., Marijampolė 14.330 m. pr. Kr., Kaunas 23.760 m. pr. Kr., Birštonas 15.1226 m. pr. Kr. IŠVADA: visiems šiems miestams dera pasidaryt po paleostronominio kalendoriaus (konstrukcija žinoma) suvenyrą su pažymėta įkūrima data (Šiaulių m. įkūrimo datą derėtų pastikslint) ir tam į talką derėtų pakviesti medžio skulptorius, gyvenančius atitinkamuose regionuose. Taip kad, jei darom – tai darom Lietuvos mastu, nes gavosi taip: paprašiau meistrą dzūką dėl Vilniaus įkūrimo drožinį, tai jis nustebo: “Prie ko čia aš?”. Tada suradau drožėją iš vidurio Aukštaitijos ir jis sutiko suvenyrą daryti. Tačiau nustebo: “Kodėl patys dzūkai Vilniui sau to nepadaro?”. Žodžiu, Kaunas – tai mes suvenyrą veikiantį tokį pasidarysim, o kiti – sukitės kaip išmanote. Tik, vienas dalykėlis – matmenys turi būti tikslūs, nes tik tada suvenyras teigiamai veiks aplinką vietoj, kurioje jis bus pastatytas (butas, muziejus, biblioteka, poilsio namai, sanatorija ir t. t.). Dėkoju.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            5 mėnesiai ago

            Ir dar.
            Derėtų mūsų žmonėms priminti, kad darbo kryptį stabilią politikams duoda mokslo kryptys, tuo tarpu politikų darbo kryptys valstybės naudai (arba nenaudai) jaučiasi tik nuo vienų iki kitų rinkimų.

          • Mikabalis says:
            5 mėnesiai ago

            Betgi, kaip supratau, archeologiškai yra išlikę tik Vilniaus astronominio dziegoriaus piramidės pėdsakai, galbūt dar Palangos, nors ten turbūt tik saulės kalendoriaus pėdsakai. Kitose nurodytose vietose kokių nors buvusio paleastronominio laikrodžio archeologinių pėdsakų kaip ir nėra išlikę. Tokiu atveju, neprasilenkent su istoriniais faktais, gamintinas tik Vilniaus astronominio dziegoriaus suvenyras.
            Dziegoriaus vardas kaip grynai lietuviškas žodis yra išsaugotinas (žygiuoti – eiti, laikrodis eina, be to, tai artimas trm. žodžiui žiogaras – vilkas, pasakymas – vilką kojos peni – yra iš tos pačios semantikos). Juolab, kad ir lotyn. kalendorius yra artimas žodžiui keliauti, prūs. kelan – ratas, t.y. giminingos semantikos.

  4. Rimgaudas says:
    5 mėnesiai ago

    >Mikabalis
    Archeologiniai pėdsakai, gerb. Mikabali, yra išlikę. Komentarams Alkas.lt brėžinių, arba kitokių schemų ar vaizdų nepriima, nes čia – ne mokslinė konferencija. O archeologinis pėdsakas yra išlikęs kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) brėžinyje, – neveltui bandymų buvo išpirkt visą kone minėtos knygos tiražą galimai tikslu jį sunaikinti.

    Atsakyti
    • Mikabalis says:
      5 mėnesiai ago

      Tą pėdsakų išlikimą suprantu, kad yra rasta archeologinių duomenų, jog minėtose Lietuvos vietose yra lietuvių (baltų genčių) gyventa jau atitinkamai nurodytu laikotarpiu. Tačiau manau, kad astronominis laiko skaičiavimas – dziegoriai radosi įrengiant juos tik genčių sakraliuose – ryšio su Dievu – centruose, kokiu lietuviams (baltams) po ledynmečio, kaip rodytų archeologinių tyrimų duomenys, ir tapo Vilniaus vieta.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        5 mėnesiai ago

        Sutinku su jumis santykiu 1 :1.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Susitikimas | VAATC nuotr.
Lietuvoje

Aptartos „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybės

2026 07 31
Ugniagesiai
Lietuvoje

Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai padės gesinti miškų gaisrus Prancūzijoje

2026 07 31
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos

2026 07 31
Gėlynas
Gamta ir žmogus

Baltijos sostinių pripažinimas Vilniaus Šv. Rapolo pasažo gėlynui

2026 07 31
Klaipėda
Lietuvoje

Uostamiestis siekia valstybės paramos naujai ledo arenai

2026 07 31
Elektroninis bilietas
Lietuvoje

Alytaus regione – vieninga viešojo transporto skaitmeninė sistema

2026 07 31
Kelio darbai
Lietuvoje

Griežtėja kontrolė tiesiamai asfalto dangai

2026 07 31
Grybų šventė
Gamta ir ekologija

Dzūkijos miškuose pasirodė pirmieji baravykai – Varėna skelbia tarptautinės Grybų šventės datą ir grybavimo čempionato vietą

2026 07 31
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill)
Gamta ir žmogus

Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?

2026 07 31
Prototipas
Lietuvoje

KTU studentas įrodė tai, kas skamba neįmanomai: judėti greičiau, nei pučia vėjas

2026 07 31
Bažnyčia Plateliuose
Architektūra

Architektūros istorikas pasakoja, kodėl miestus reikia ne aplankyti, o patirti

2026 07 31
GS1 Europoje
Lietuvoje

Skaitmeninis gaminio pasas tampa tikrove: ES patvirtino pirmuosius standartus

2026 07 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vincas Kalava apie A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?
  • nuomonė apie Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse
  • Jonas Vaiškūnas apie Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse
  • +++ apie Architektūros istorikas pasakoja, kodėl miestus reikia ne aplankyti, o patirti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aptartos „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybės
  • Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai padės gesinti miškų gaisrus Prancūzijoje
  • ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos
  • Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse

Kiti Straipsniai

Grybų šventė

Dzūkijos miškuose pasirodė pirmieji baravykai – Varėna skelbia tarptautinės Grybų šventės datą ir grybavimo čempionato vietą

2026 07 31
Prototipas

KTU studentas įrodė tai, kas skamba neįmanomai: judėti greičiau, nei pučia vėjas

2026 07 31
Bažnyčia Plateliuose

Architektūros istorikas pasakoja, kodėl miestus reikia ne aplankyti, o patirti

2026 07 31
GS1 Europoje

Skaitmeninis gaminio pasas tampa tikrove: ES patvirtino pirmuosius standartus

2026 07 31
Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui

Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui ikimokyklinukams ir lituanistinių mokyklų vaikams

2026 07 31
Moteris apžvalgos aikštelėje su užrašų knygele žvelgia į vasarišką Lietuvos kraštovaizdį

Liepos 31-osios horoskopas: dideliam užmojui prireiks ramaus antro žvilgsnio

2026 07 31
Paskola

Finansinis raštingumas kasdieniame gyvenime: kaip suprasti skolinimosi kainą

2026 07 30
Kava internetu

Kur internetu pirkti skaniausią kavą? TOP-5 vietos

2026 07 30
Lietuvos delegacija UNESCO Pasaulio paveldo sesijoje

Naujos vertybės UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2026 07 30
Agurkai

Paveldas, telpantis stiklainyje: jūsų šeimos receptas gali tapti oficialia Lietuvos istorijos dalimi

2026 07 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Vincas Kalava apie A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?
  • nuomonė apie Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse
  • Jonas Vaiškūnas apie Nacionalinė koncertų salė turės pažangiausios scenos technologijos Baltijos šalyse
  • +++ apie Architektūros istorikas pasakoja, kodėl miestus reikia ne aplankyti, o patirti
  • vaistažolės yra gerai, bet apie Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?
Kitas straipsnis
XX a. pr. Alantos mėgėjų teatro aktoriai

G. Šeikis. Kultūrinis ir visuomeninis sambūris Alantoje XX a. pr.

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai