Lietuvos mokslo teisinis reguliavimas sudarė neįmanomas sąlygas rašyti, atlikti tyrimus lietuvių kalba. Universitetams už mokslo darbus dalinami taškai. Nuo jų kiekio priklauso universitetų finansavimas. Lietuvos mokslo politika tokia, kad mokslininkui neapsimoka rašyti lietuvių kalba.
Tarkim, atlieki tyrimą. Tyrimas originalus, jame susisteminta dar niekur prieš tai niekada negirdėta ir nežinoma informacija, atrasti originalūs dalykai. Tačiau mokslininkas lieka be honoraro. Kodėl?
Nes taškai dalinami už „prestižinėse“ leidyklose išleistas knygas. Kas tos „prestižinės“ leidyklos? Tai globalios korporacijos-leidyklos. Lietuvoje tokios leidyklos nėra. O užsienyje esančios nespausdina lietuvių kalba parašytų knygų, daugiausia – tik anglų.
Noriu paaiškinti, kodėl tokia politika. Dėl to, kad universitetai reitinguojami. Reitingavimų dėka sudaromi geriausių universitetų dešimtukai, šimtukai, tūkstantukai ir t. t.
Kiek tas reitingavimas objektyvus ir reikalingas, nežinau. Žinau tik, kad lietuvių kalba aukštojo mokslo disciplinos pradėtos dėstyti 1922 m. Argi galime galynėtis su tūkstančio metų tradicijas turinčiais universitetais? Ir ar mums tikrai reikia to galynėjimosi? Ar tikrai jie mums yra tos kelrodės?
Gal pagaliau nukreipkim dėmesį į save, nustokime orientuotis į kitus.
Su pasaulyje sukurta ydinga mokslo vertinimo sistema nepakovosi. Bet galima kelti klausimus čia, Lietuvoje. Pavyzdžiui, kas mūsų politikus ir mokslo biurokratus verčia lietuvių kalba parašytą mokslą laikyti „neprestižiniu“?
Pavyzdys – monografijai lietuvių kalba Lietuvos mokslo taryba skiria 30 taškų, jei ji spausdinama „neprestižinėje“ leidykloje, t. y. Lietuvoje. Tačiau ta pati monografija, išspausdinta „prestižinėje“ leidykloje, jau gauna 600 taškų. Dvidešimt kartų daugiau.
Dar kartą pabrėšiu – „prestižinėje“ leidykloje dažniausiai nespausdinami lietuvių kalba parašyti kūriniai.
Taip ir išeina, kad lietuvių kalba rašyti „neprestižiška“.
Nors tokią politiką, matyt, privertė pasirinkti baimė likti pasaulio reitingavimų pabaigoje, tačiau niekas nediktuoja lietuviams, kad lietuvių kalba parašytas mokslas būtų vertinamas dvidešimčia kartų prasčiau už angliškai parašytą.
Čia jau patys lietuviai sau tokius rėmus nusistatė.
Tokia Lietuvos mokslo politika verčia išsižadėti savęs, savo istorijos, savo kalbos, atskleidžia begalinį provincialumą, nesugebėjimą matyti toliau, projektuoti Lietuvos ateitį ne ketveriems, o šimtmečiams į priekį.
Autorė yra socialinių mokslų daktarė, teisininkė
Tradicijas turėjom, tik VU dėstyti valstybine lietuvių kalba pradėta, deja, vėlai.
Kažin, kodėl 1794 m. sukilimo dalyviui, Vilniaus universiteto bibliotekos vadovui Kazimierui Kontrimui ( gimė 1777 m. Bagdonavoje, Valažyno apylinkėse, dabartinėje Gudijoje) 1822 m.nepavyko įtikinti tuometės Vilniaus universiteto vadovybės įsteigti Lietuvių kalbos katedrą? Ar ne ir dėl šios priežasties Kontrimas buvo pašalintas iš universiteto ir ištremtas iš Vilniaus?
Pati lietuvių kalba visais įmanomais būdais yra naikinama ir stumiama į paraštes, nes net šviesuoliais save laikantys mokslo žmonės, politikai, kultūrininkai, menininkai, žurnalistai ir pan., saujomis visur, kur tik papuola, grūda – komunikavimą, kvestionavimą, algoritmus, refleksijas, naratyvus, edukacijas, koreliacijas, kitokias kalbines šiukšles, nors joms yra pilna lietuviškų atitikmenų. Gal jie, nepilnavertiškumo komplekso kamuojami, šitokiu būdu įsivaizduoja kelią aukštyn savivertę? Deja, taip elgiasi tik amžini liokajai, kurie slapčiomis svajoja tapti tikrais dvarponiais.
Liokajai – tarnai.
,,Čia jau patys lietuviai sau tokius rėmus nusistatė.” Nustatė mūsų valdžia. Kuri nebūtinai yra lietuviai.
Manau, tai yra vertybinis klausimas. O nuo vertybių stipriai tolstama. Deja.
O kodėl taip reikalingos spaustuvės moksli darbams, kaip minima straipsnyje, nėra Lietuvoje?
Greičiausia, reikia ne spaustuvės, o leidyklos. O joms balus suteikia ne Lietuva. Bet, kai nori sunaikinti tautą, būdą rasi.
Prestižinėmis laikomos tik užsienyje veikiančios leidyklos. O jose lietuviškos knygos neleidžiamos. Tų leidyklų knygos labai brangios, jos nepatenka net į Lietuvos bibliotekas.
Čia jau baisus Mokslo tarybos apsileidimas, kad nėra to “prestižinio” statuso lietuviškos leidyklos Lietuvoje. Kur LRT “laisvas žodis”, kur žurnalistai Lietuvos, privalantys tokius klausimus kelti viešai, kad apie tai dešimtmečiais tylima!…
“LLRA-KŠS atstovai Seime siekia, kad regionuose būtų išsaugotos lenkiškos mokyklos ELTA Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys parlamentarai įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos, išsaugoti mokyklą arba bent vieną klasę, kur vidurinio ugdymo programa įgyvendinama tautinių mažumų kalba…”
lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2026/02/19/news/llra-kss-atstovai-seime-siekia-kad-regionuose-butu-issaugotos-lenkiskos-mokyklos-41379052
Kažin, ar Verygos vadovaujamos Valstiečių žaliųjų sąjungos atstovai kartu su Ignu Vėgėle ir Rimu Jankūnu, esantys vienos Seimo frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais, teikia Seimui įstatymų pakeitimus, kad mokymas ir ugdymas valstybine lietuvių kalba būtų prieinamas visoje Lietuvos teritorijoje ( taip pat ir Vilniaus, Šalčininkų ir kituose rajonuose) visiems vaikams, jei tokia tėvų valia?
Latvija ir Estija pereina prie visuotinio mokymo tik valstybine latvių ar estų kalba, visose valstybinėse mokyklose Latvijoje ir Estijoje bus mokoma tik valstybinėmis kalbomis.Nepiliečiai, norintys gyventi Latvijoje, privalo išlaikyti latvių kalbos egzaminą. O kur eina Lietuva? Skaičiau, kad Vilniaus rajone labai trūksta mokyklų valstybine lietuvių kalba, bet rajono taryba,panašu, galimai neskuba jų steigti. Nesigirdi iįr Švietimo ministrės pastangų ir sprendimų dėl švietimo valstybine lietuvių kalba užtikrinimo visoje Lietuvoje, nors ji buvo kelių Seimo narių viešai paraginta spręsti šį klausimą.
Žiniasklaida, rašiniai, kuriuose naudojama sovietinė “tautinių mažumų” sąvoka yra destrukciniai. Tad visų pirma kritikuotini tokie leidiniai kaip nesusigaudantys, kad sovietiškai rašo. Šiuo atveju tai yra lrytas.lt.
Pagal Švietimo įstatymą teisinė ir praktinė galimybė mokytis lietuvių kalba privalo būti kiekvienoje Lietuvoje veikiančioje mokykloje nepriklausomai nuo joje norinčių lietuviškai mokytis skaičiaus. Taigi rekalautina, kad Švietimo ministrė teiktų šią įstatymo pataisą Seimui ir pasirūpintų šios nuostatos įgyvendinimo nuo šių metų rugsėjo reikalais. Tik kreipiantis su konkrečiais reikalavimais į atitinkamus Valdžios asmenims galima pasiekti rezultatų. Bėdavojimai yra tik balsas, kurį, esant demokratijai, nėra privaloma Valdžiai išgirsti.
o ar neteko girdėti apie tautinių mažumų departamentą prie LRV?
Tokią padėtį nulėmė tiksliųjų mokslų taisyklės. Tų mokslų problemos, be abejo, yra globalios, tad jų atstovams gal ir yra prasmės skelbti atradimus pasauliui vadinamuose prestižiniuose leidiniuose. Tačiau turėtų būti pripažįstama ir tai, kad humanitariniai mokslai turi savitų nacionalinių problemų ir bruožų. Tarkime, kokiame nors garsiame žurnale anglų kalba paskelbtas straipsnis apie tai, kad įrodyta kokio nors nežinomo poeto vengrų kalba sukurto eilėraščio autorystė. Nežinau, kaip jums, bet man tai visai neįdomu, nes tai juk vengrų literatūros problema. Manau, kad humanitarinių darbų ir vertinimo kriterijai, ir publikacijų principai turėtų būti kiti. Tuo turėtų susirūpinti LMA ir kitos įstaigos.
skelbti LIETUVIŠKUMO METUS?
Valotka apie užsieniečių integraciją Lietuvoje: esame visiški atsilikėliai
–℃ delfi.lt/tv/laidos/saugumo-dnr/valotka-apie-uzsienieciu-integracija-lietuvoje-esame-visiski-atsilikeliai-120211114
Keturias kavines Vilniuje įkūrusiai etiopei išpildyti savo svajones padėjo lietuvių kalba
− lrytas.lt/skonis/gurmanu-klubas/2026/02/17/news/keturias-kavines-vilniuje-ikurusiai-etiopei-ispildyti-savo-svajones-padejo-lietuviu-kalba-41245856
Lrytas skelbia „Lietuviškumo mėnesį“: šįkart centre – užsieniečiai, kurie įsimylėjo lietuvių kalbą ir ją išmoko
− lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/02/16/news/lrytas-skelbia-lietuviskumo-menesi-sikart-centre-uzs-ienieciai-kurie-isimylejo-lietuviu-kalba-ir-ja-ismoko-41339656
− lrytas.lt/zyme/lietuviskumo-menuo-2026
Seniai tai buvo. Net nepamenu pavardės Seimo nario, kuris tvirtino, jog nuo darželio reikia vaikus angliškai mokyti… Puikiai pavyko – jau daug metų gatvėje ir parduotuvėje girdime angliškai čiauškiančius mažylius. O tie, kas jau užaugo ir mokslus baigė, trokšta ir toliau anglų kalboje maudytis…
Taigi, jeigu stengiesi, mokai vaiką, įmanoma išmokyti! Tai gal jau laikas pabandyti lietuvi7 kalbos mokyti?
Taip taip taip ir dar kartą taip! Pridursiu tik, kad „lietuvių kalba neprestižinė“ – tai priežastis, o visos įvairios aplinkybės per pastaruosius 500 metų – tik pasekmės.
O gal priežastis ta, kad liko neliustruoti tie keli tūkstančiai rezervistų ?
Pritariu straipsnio teiginiams. Iš gamtamokslinių pozicijų – LMT seniai nuėjo Lietuvos mokslo išdavystės keliu skatindama publikacijas tik užsienio (ypač.anglų) kalbomis. O štai monografija – mokslininkų daugiamečio darbo rezultatas, parengtas lietuvių ar kuria nors kita kalba ir atspausdintas Lietuvos “neprestižinėje” (pvz., LMA), apskritai nėra vertinamas. Motyvas – nėra kam recenzuoti: mat Lietuva “švogerių” kraštas, kur neįmanoma surasti objektyvaus vertintojo. Juk tai absurdas!!! Ar tai nepanašu į spaudos draudimą carizmo laikais. Ko siekiama tokiu keliu vedant šalies mokslą?
Mokslo darbų vertinimas sudarytas taip, kad būtų nenaudinga rašyti lietuviškai ir skelbti Lietuvoje. Nenaudinga tiek mokslininkui (dėl atestacijos ir konkurso), tiek institucijai (nuo taškų priklauso finansavimas). Va šitaip lietuvių kalba ir stumiama iš mokslo. Valstybės lėšomis parengti darbai plaukioja kažkur Danijoje, Ispanijoje, bet ne Lietuvoje. Dauguma jų nėra laisvai prieinami. Taip iš Lietuvos išeina ne tik kalba, bet ir mokslo turinys. Bet mokslo biurokratams tai vis tiek yra didelis gėris.
Lietuvos mokslo taryba yra paskelbusi sąrašą tokių “prestižinių” leidyklų. Viena iš leidyklų buvo Lenkijoje. Joje buvo spausdinamas ne vienas lietuviškas kūrinys. Tačiau LMT, pastebėjusi šį dalyką, išbraukė minėtą leidyklą iš sąrašo. Taip kad žlugo paskutinės viltys spausdintis lietuvių kalba “prestižiniuose” leidiniuose. Dar vienas dalykas: yra tokia Lituanistikos programa, bet joje gauti finansavimą praktšikai neįmanoma. Mano ne vienai knygai tokiu būdu buvo “užstrausta” būti išspaudintai. O tų ekspertų pavardžių net negali sužinoti. Jie įslapinti. Įdomu, ar ne? Teisėjų pavardes savo byloje tu gali žinoti, o štai mokslininkų, kurie sprendžia Tavo kūrybos ir finansinio išgyvenimo klausimą, negali. Tad šie “ekspertai” būdami slapti gali savo ekspertinėse išvadose tyčiotis iš kitų mokslininkų kiek tik nori.