Ginčas dėl lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimo mokytojams, dirbantiems privačiose tarptautinėse mokyklose, pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėdamas bylą dėl Vilniaus tarptautinės mokyklos, paprašė įvertinti, ar be išimčių taikomas valstybinės kalbos reikalavimas užsieniečiams mokytojams neprieštarauja ES teisei. ESTT sprendimu, toks Lietuvos reikalavimas ribotų įsisteigimo laisvę.
Administracinis nurodymas, tapęs ES teisės klausimu
Byla pradėta po to, kai Valstybinės kalbos inspekcija 2022 m. patikrino Vilniuje nuo 2004 m. veikiančią privačią tarptautinę mokyklą, kurioje ugdymas vykdomas anglų kalba pagal tarptautines švietimo programas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kai kurie užsieniečiai darbuotojai nėra išlaikę lietuvių kalbos egzamino.
Anot Valstybinės kalbos inspekcijos, visi mokytojai ir administracijos darbuotojai privalėjo mokėti lietuvių kalbą ir šias žinias patvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros išduotu pažymėjimu.
Todėl mokyklai buvo nurodyta, kad darbuotojai šį reikalavimą įvykdytų – net ir tie, kurie iš užsienio į Lietuvą atvyko gyventi laikinai (vos metams ar dvejiems) ir ugdymą vykdo pagal tarptautines švietimo programas.
Taip pat nebuvo numatyta jokių išimčių net ir tiems atvejams, kai tarptautinei mokyklai reikalingas kvalifikacijas turinčio ir, tuo pačiu, lietuvių kalbą mokančio mokytojo darbo rinkoje tiesiog nėra.
Praktikoje dažni atvejai, kai reikiamo darbuotojo būtina ieškoti užsienyje. Švietimo įstaiga sprendimą apskundė, argumentuodama, kad toks absoliutus reikalavimas neatsižvelgia į jos veiklos specifiką.
„Mes pripažįstame lietuvių kalbos svarbą ir valstybės teisę ją saugoti bei stiprinti. Mūsų mokiniai mokomi lietuvių kalbos, o darbuotojai, atvykę iš užsienio – skatinami ją išmokti.
Tačiau mūsų mokykla yra tarptautinė, turinti daugybę darbuotojų ir mokinių iš kitų ES ar Vakarų pasaulio šalių, o ugdymas vykdomas anglų kalba. Absoliutus reikalavimas užsieniečiams mokytojams nuo pirmos darbo dienos turėti Lietuvoje išduotą pažymėjimą neatsižvelgia į šias aplinkybes“, – teigia Vilniaus tarptautinės mokyklos direktorė Rebeka Lina Tota Juras (Rebecca Lynn Toth Juras).
ESTT: tikslas teisėtas, bet priemonės – per griežtos
Vilniaus tarptautinę mokyklai teismuose atstovavusios teisės firmos „Sorainen“ žinovai pastebi, kad šioje byloje susidūrė du svarbūs principai – valstybės teisė saugoti ir puoselėti valstybinę kalbą bei ES įtvirtinta įsisteigimo laisvė.
Kai nacionalinis teismas mato, kad gali kilti neatitikimas tarp nacionalinio reguliavimo ir ES teisės nuostatų, jis privalo kreiptis į ESTT. Būtent taip nutiko ir šiuo atveju.
Vertindamas LVAT pateiktus klausimus, ESTT pirmiausia teigė, kad Lietuvos valstybinės kalbos įstatyme įtvirtintas reikalavimas privačių tarptautinių mokyklų mokytojams ir administracijai mokėti lietuvių kalbą yra įsisteigimo laisvės ribojimas.
ESTT pabrėžė, kad pats tikslas – saugoti ir skatinti valstybinės kalbos vartojimą – yra teisėtas. Tačiau taisyklės turi būti logiškos ir proporcingos – kitaip jos paneigs darbuotojų ir verslo teises visose ES valstybėse sėkmingai dirbti be nepagrįstų kliūčių.
Teismui abejonių sukėlė pasirinktos priemonės apimtis ir griežtumas. Lietuvių kalbos mokėjimo reikalaujama nuo pat darbo pradžios, nenumatant jokio pereinamojo laikotarpio ar išimčių (pavyzdžiui, net jei mokykla tinkamo darbuotojo, jau mokančio lietuvių kalbą, rasti negali).
Kaip nurodo „Sorainen“ teisininkai, ESTT šiuo sprendimu patvirtinto tai, ką buvo nurodęs ir ankstesnėse savo bylose dėl nacionalinės kalbos reikalavimų – reikalavimai galimi, bet jie turi būti proporcingi, logiški ir parenkami pagal kontekstą.
Valstybinė kalbos inspekcija tokį reikalavimą pritaikė tarptautinei mokyklai, kurioje ugdymas vyksta anglų kalba, o mokytojai įprastai atvyksta iš užsienio.
Šios aplinkybės puikiai žinomos šios mokyklos mokinių tėvams, kurie jokių problemų šiuo atveju nekėlė. Teisininkai tokį Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą vertino tik kaip formalų įstatymo interpretavimą ir taikymą.
Todėl ESTT sprendimas laikomas protingu, turėsiančiu itin plačią reikšmę – taikydami kalbos reikalavimus, į jį turės atsižvelgti visų ES valstybių institucijos ir teismai.
Galutinį vertinimą, ar konkrečiu atveju buvo peržengtos būtinos ribos, turės atlikti LVAT, tačiau jis turės remtis ESTT išaiškinimais.
Apie ESTT sprendimą plačiau galite skaityti čia.
Su tokiais sorainenais, su tokiomis mokyklomis, kurios išstumia lietuvių kalbą, reikia kovoti kaip su priešais, kaip su kenkėjais, kaip su invaziniais gyviais ar augalais.
Skaičiau, kad Latvijoje visi asmenys, neturintys Latvijos pilietybės, turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą. ES teismas šiuo atveju berods jokio nuosprendžio nepriėmė?
ŽT įstatymai iš Vakarų valstybių reikalauja visiems kitataučiams piliečiams ar jų šalyse ilgiau gyvenantiems atvykėliams suteikti vidurinį išsilavinimą valstybine kalba. Šio tarptautinio įstatymo nesilaikymas yra kitataučių diskriminacija.
Skaičiau, kad Prancūzijoje už Prancūzų kalbos vartojimo įstatymo ( Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française) pažeidimą baudžiama berods iki 300 tūkst. eurų bauda ir papildoma 20 tūkst. bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimą. Berods užsienio subjektai buvo nubausti už viešą nevalstybinių kalbų vartojimą ( viešas susirašinėjimas ir pan.). legifrance.gouv.fr/loda/id/LEGITEXT000005616341
Noras skatinti valstybinės kalbos mokėjimą teisėtas, bet skatinimas mokėti valstybinę kalbą neteisėtas. Ergo: valstybinės kalbos nemokėjimas yra teisėtas. Kitokios nuomonės šiuo klaisimu yra neteisėtos.