Totalitarizmo esmė – visiška viešojo ir asmenino gyvenimo kontrolė [1]. Nors įprasta jį sieti su fašizmo ir komunizmo pavyzdžiais, tačiau Arvydas Šliogeris sako: „[D]abartinę Vakarų situaciją aš vadinu totalitarizmu. Visi šnekėjimai apie demokratiją, žmogaus laisves ir teises yra ideologinės puošmenos, kurios slepia totalitarinę esmę“ [2], o „dabartinio totalitarizmo pamatai padėti jau prieš du tūkstančius metų“ [3] – krikščionybės.
Biblinės ideologijos adeptui keliamas uždavinys – užvaldyti arba sunaikinti visas vadinamąsias pagoniškas tautas. Biblijoje Kristus sako: „Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis [4] (pagal K. Burbulio vertimą: aš duosiu valdžią tautoms); jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai“ (Apr 2, 26–27). Šio sakinio turinys apaštalo Jono paimtas iš Senojo Testamento, iš Psalmių 2, 8–9, kur sakoma: „Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe. Geležiniu skeptru gali joms kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti“. Kad šitaip, anot apaštalo Pauliaus, Dievo „garbei skleistume tikėjimo klusnumą visose pagonių tautose“ (Rom 1, 5), „kad pagonys paklustų, žodžiu ir darbu“ (Rom 15, 18).
Totalitarizmas susilaukia žmogaus prigimtyje palaikymo, kaip tik todėl biblinė ideologija iki šiol turi sekėjų, ir nemažai. Pasak Šliogerio, „pusė kalbančios būtybės visiškai priklauso totalitarizmui“ [5], kita pusė – jam priešinasi ir siekia laisvės. Taigi žmoguje kovoja viena su kita dvi galios – laisvė ir vergystė [6].
Gal neatsitiktinai būtent krikščioniškame Vakarų pasaulyje iškilo tokios totalitarinės ideologijos kaip bolševizmas ir fašizmas, palyginti lengvai pajungę sau šimtus milijonų žmonių. Juk du tūkstančius metų avių banda tam dresuota.
Mitologas Dainius Razauskas sako: „Visai taip pat Lietuvą okupavę Sovietai kūrė Tarybų Lietuvą, vadovaudamiesi principu – socialistinis turinys, tautinė forma. Taip ir krikščioniškoje Lietuvoje nėra ar bent jau privalo nebūti jokio lietuviško turinio – vien tautinė forma“ [7]. O formą be turinio nesunku pribaigti, pakeisti, ir šį krikščionybės pradėtą darbą tęsia vadinamasis leftizmas, arba neomarksizmas. Ir net sėkmingiau, nes pasitelkiamas technomokslas.
Šliogeris sako: „Moderniųjų technologijų prigimtis yra totalitarinė ir kitokia negali būti“ [8], todėl „technomokslą aš vadinu sėkmingiausia krikščionybės erezija. <…> Mokslas kur kas sėkmingiau negu krikščionybė įgyvendina totalitarinę kontrolę“ [9]. Pavyzdžiui, žiniasklaidos technologijos (spauda, radijas, televizija, internetas, socialiniai tinklai ir t. t.), žmones pavertusios totaliai įtakojama ir kontroliuojama mase [10].
Dabartinis totalitarizmas irgi žaidžia dvigubą žaidimą. Jo pagrindinis šūkis visuomet tas pats – laisvė, žmogaus teisės, demokratija. Laisvė ir teisės iš žmogaus atimamos visuomet jų pačių vardu! Pasak Šliogerio, šiuo metu ištobulintų technologijų dėka totalitarizmas jaučiasi taip užtikrintai, kad netgi leidžia šiek tiek parodomosios „laisvės“: pornografijos, smurto propagandos, anarchijos proveržių. „Tegu tie zombiai mano, kad gyvena pilnakraujiškai, kad jie laisvi, kad jie tikri substanciniai individai; duokim jiems judėjimo laisvę, vis tiek niekur nenuvažiuos.“ [11]
Ir nei su fanatišku krikščioniu, nei su šiuolaikiniu liberaliu zombiu nepasiginčysi – jie „laisvi“.
Pasak Šliogerio, totalitarizmas siekia galutinai ištirpdyti masėje individo sielą ir sąmonę, be kurios jis lieka nuogas, vien biologinė būtybė, „o bendrija, kurią žmonėms duoda gyvoji bendruomenė, papročiai, tradicijos, žemė, bendras darbas, bendros šventės ir daugelis kitų dalykų, žinoma, sunaikinama. Juk visa tai yra individo substancija, kuri daro jį stiprų“, o „jeigu šioje nusilpninto ir apnuoginto individo situacijoje padarysi tokį judesį, kuris neatitinka totalitarizmo taisyklių, būsi sunaikintas nespėjęs pyptelėti“ [12]. Tai yra, nedelsiant būsi apkaltintas nacionalizmu, antisemitizmu, rasizmu, patriarchalizmu, maskulinizmu ir visokios nesantaikos kurstymu. Štai tokia „laisvė“.
Jei krikščionybė nepastebimai tirpdė tautiškumo ir kitų vertybių turinį, palikdama deklaratyvią jų formą, tai šiuolaikinis totalitarizmas siekia galutinai sunaikinti pačias sąvokas – tauta, giminė, šeima, lytis. Bet krikščionybė jau atliko savo darbą ir dabartiniam totalitarizmui pati tapo kliuviniu. Todėl leftistinis judėjimas pasigardžiuodamas ryja jos kūną – ryja savo motiną, kuri jį pagimdė.
Abi, tiek krikščioniškoji, tiek leftistinė ideologija yra totalitarinės, tik pirmoji paseno. Ji priversta vis skelbti jos pačios ištuštintas moralines vertybes, nes kitų priemonių išlaikyti autoritetą nebeturi – inkvizicija panaikinta. Vis dėl to tebėra daug krikščionių, šventai tikinčių Bažnyčios kilnumu, žiūrinčių į ją kaip dorybių sergėtoją ir nematančių, nenorinčių matyti jos totalitarinės prigimties.
Jei pasirodys naudingiau, Bažnyčia kalbės garsiau apie dorovę, ne taip naudinga – kalbės tyliau, vangiau, kaip kad Stambulo konvencijos atveju, pajus pavojų – išduos, kaip kad bendradarbiavo su fašistinėmis vyriausybėmis. A. Šliogeris yra pažymėjęs: „Krikščionybė prarado transcendentinę dimensiją, susiliejo su politika ir tapo viena iš daugybės iki giliausių gelmių politizuoto „modernaus“ pasaulio ideologijų“ [13].
O jeigu krikščioniui iš tikrųjų nuoširdžiai rūpi tautos dorovė ir gerovė, tai visai ne krikščioniškosios ideologijos nuopelnas – tai tiesiog prasiveržęs pro ideologiją žmogiškumas, kaip jis gali prasiveržti pro bet kurią kitą ideologiją arba pasireikšti be jokios.
Biblinė ideologija iš pagrindų persmelkta nepakantos kitatikiui, kad ir ką viešai čiulbėtų mėgindama tai nuslėpti. Šliogeris pastebėjo, kad ir šiandien senojo baltų dvasingumo „įnirtingai nekenčia tikrieji bolševikų įpėdinai – Romos katalikai“ [14]. Reikia tik progos, ir biblinė ideologija netrunka parodyti savo tikrąjį veidą. Kaip tai nutiko 2019-06-27 Lietuvos Seime svarstant senojo baltų tikėjimo bendruomenės Romuva valstybinio pripažinimo klausimą. Vyriausias Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchas arkivyskupas Gintaras Grušas oficialiai Seimui adresuotame laiške įsakmiai „paprašė“ Romuvos nepripažinti, ir jam dauguma Seimo narių krikščionių nedelsiant pakluso. Nors, anot Razausko, „iš dvasinių organizacijų Lietuvą atstovauja ar bent jau stengiasi atstovauti vienintelė Romuva“ [21]. Sovietų okupacijos laikais jos įkvėpėjas ir vadovas Jonas Trinkūnas už tautinę ir dvasinę veiklą buvo persekiotas bolševikų valdžios, o dabar estafetę sėkmingai vėl perėmė krikščionys.
Precedento seniai neturėjęs įvykis: Seimo narių krikščionių dėka politinė valdžia susijungė su religine. Šventąją Romos imperiją primenantis religinis totalitarizmas.
Tai pastebėjo ir žinomas orientalistas Audrius Beinorius: „Deja, tikrai auga katalikiškasis fundamentalizmas, matyt iš baimės prarasti „dvasingumo monopolį“ laisvos rinkos multi-religinėse sąlygose siekiant išskirtinių teisių. Tai tikrai kelia didelį nerimą, ypač bažnyčios hierarchų nurodymai, kaip elgtis su kitomis religinėmis grupėmis, duodami Seimui ir Teisingumo ministerijai!!! Arogantiška katalikų laikysena religinio kitoniškumo atžvilgiu dar neišaugo iš iki kaulų įsismelkusio kolonijinio, inkvizitoriško santykio. Na o Pavilionio elgesys yra tipiškas neofito fanatiko entuziazmas, su kuriuo kraunamos malkos eretikų laužui“ [16]. Turimas omenyje Seimo narys Žygimantas Pavilionis, kuris neraudonuodamas viešai apšmeižė Romuvą tarnaujant Kremliui.
Krikščioniškas siekis valdyti ir viešpatauti, veidmainystė, klasta ir dvigubi standartai, besaikis plėšrumas ir visiška nepakanta kitam ir kitokiam tapo vakarietiškosios civilizacijos varomąja jėga, jau spėjusia pasireikšti kolonializmu, rasizmu, fašizmu, bolševizmu ir dviem nuožmiais pasauliniais karais. Krikščionišku pavyzdžiu – visuomet „šviesios ateities“ vardan. Vienintelė viltis, kad atsiras pakankamai gyvų, laisvų žmonių, kurie nebesutiks dėl jos atsisakyti savo dabarties.
Nuorodos:
[1] https://lt.wikipedia.org/wiki/Totalitarizmas.
[2] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes.Vilnius: Tyto Alba, 2013, p. 317.
[3] Ten pat, p. 309.
[4] Visos Biblijos citatos, jei nenurodyta kitaip, Senojo Testamento – iš Antano Rubšio, Naujojo Testamento – iš Česlavo Kavaliausko vertimų.
[5] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes, p. 319.
[6] Ten pat, p. 333.
[7] Dainius Razauskas. „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę. Anykšta: Aukštaitiškas formatas, 2020, Nr. 2(83).
[8] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes, p. 316.
[9] Ten pat, p. 332. .
[10] Ten pat, p. 323.
[11]Ten pat, p. 329–330.
[12] Ten pat, p. 325.
[13] Arvydas Šliogeris. Konservatoriaus išpažintys. Vilnius: Pradai, 1995, p. 242.
[14] Ten pat, p. 35.
[15] Dainius Razauskas. „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę.
[16] Jonas Vaiškūnas. Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus.
Šis Krivių krivis iš peties užsimojęs prieš krikščionybę, 10 Dievo įsakymų, tarsi tai būtų pasaulio pabaiga. Mėginimas suriešyti senąjį ir naująjį lietuvių tikėjimus yra negarbingas ir kvailas, tad Alkas galėtų atsiriboti nuo šio “teoretiko”…
Ne “šis autorius”, bet Grušas paskelbė karą Romuvai su savo kreipimusi į seimo narius dėl Romuvos nepripažinimo. Po tokio jo išsišokimo visi kurie lanko ir palaiko bažnyčias kariauja tiesioginė karą prieš Senąjį tikėjimą, prieš Romuvą. “Šio” gerbiamo Gintaro Burneikos straipsnis labai laiku ir vietoje, kad nuolat primintu Lietuvos krikščionims – su kuo jie susidėjo, su kuo jie eina “obuoliaut”. Jūs Juliau turėtumėte sau visa tai dar kartą perskaityti, perskaityti ir kitus G.Burneikos straipsnius, nuorodos apačioje, ir apsispręsti – ar jūs ir toliau palaikysite kariaujančius prieš Romuvą, ar vis tik atsiribosite nuo svetimo tikėjimo, svetimų šventųjų ir svetimos tautos garbinimo…
Ačiū Autoriui. Tikiuosi, kad savo straipsnius išleisite atskira knyga. Laukiame.
Gera mintis, tokia knyga pasisekimą turėtų, o be to tai tiek daug darbo įdėta, verta tuos straipsnius apjungti į visumą.
į čia
– alkas.lt/2018/08/17/g-burneika-skirtumai-ir-panasumai-tarp-biblinio-ir-baltu-dievo-video/
ir pasiskaitinėkime, ką ten komentaruose rašėme. Smagiai pasitaškėme
JULIUI > teoretikas yra ne autorius, o šviesus Tautos protas Arvydas Šliogeris, kurio citatos ir sudaro totalinio religinio režimo apibrėžimą. O supriešina senąjį (baltiškąjį) ir naująjį (dviejų tūkstančių metų amžiaus) tikėjimą pastarasis, nepripažįstantis jokių nukrypimų nuo biblijos. Beje, geriausi lietuvių kunigai buvo puikūs savos tautos pranašai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Strazdas, jaunasis A. Baranauskas — “Anykščių šilelyje”, Juozas Tumas Vaižgantas ir t.t. Beje, Jonas Trinkūnas puikiai sutarė su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, pvz., kai ant Gedimino kalno buvo romuviečių pašventinta Prezidentinė vėliava, ji buvo Katedroje K. Vasiliausko palaiminta pagal krikščionišką ritualą, nes Prezidentas yra visų mūsų.
Dėkoju autoriui.
Kadangi baltai, kaip ir dabartiniai krikščionys baltai ir nebaltai, pripažino esant vieną ir tą patį Aukščiausiąjį Kūroną esant, tai jokios priešpriešos tarp seno ir naujo tikėjimų čia nėra.
Ne visai taip – iš Senojo Tikėjimo, Romuvos pusės priešpriešos nėra, bet bažnyčia Grušo asmenyje parodė, kad kryžiaus žygis prieš Senąjį Tikėjimą dar nepasibaigė ir nepasibaigs, kol bus bent vienas gyvas sekėjas… Apsispręskit, nes palaikydamas krikščionis, bet kuriuo būdų, tęsiate, palaikote kryžiaus žygį prieš Senąjį Tikėjimą…
Manyčiau, neturėtume painioti bažnyčios su eilinio žmogaus tikėjimu, dora.
Bažnyčia, jos kunigai, kaip per amžius patyrėme, ir dabar vėl matome, pati ne sykį nuo Dievo nusigręžė, grobuonišką politika užsiėmė, Dekalogą kuo žiauriausiai laužė, laimino žudyti ir svetimo grobti ėjusius, nes valstybių vadovų bei jų kariuomenių plėšikavimas ir jos valdas plėtė, turtus ir valdžią didino.
O į bažnyčią tik retai užsukantis eilinis krikščionis gali gyventi pavyzdinį krikščionio gyvenimą, koks ne kiekvienam kunigui pagal jėgas.
Eikit sau Žemyna kaip jūs grybaujat… Pagal jūsų išvedžiojimus net ir kgbistai gali būti geri ir blogi. Pvz. vienas kgbistas nuolatos kankindavo žmones, kad išgautu parodymas, o kitas tik gaivindavo, kad tas kitas vėl galėtų kankinti. Vadinasi vienas šventasis, o kitas blogasis??? Su krikščionimis tas pats – jei žmogus palaiko nusikalstamą susivienijimą kurio tikslas – “išžudyti visus pagonis, bet ne visus iš karto…” tai jis lygiai toks pats nusikaltėlis kaip ir visi kiti to susivienijimo nariai arba tas narys visiškas kvailys, ir nebe supranta ką daro. Doras ir krikščionis nėra suderinami dalykai nes krikščionybės mokyme yra labai daug nedoros, skaitykite atidžiau G.Burneiką. Čia įmanomas tik toks vertinimas – labiau doras ar labiau krikščioniškas, bet vis tiek puolęs į balą… Kol buvau vaikas, jaunas mane stebino tokie “plaukiojimai”, dabar jau nebe – didžioji dalis visuomenės pasiduodantys įtakojimams, skiriasi tik tų įtakojimų lygis… Jei žmogus nepraėjo savistabos mokymo kai reikia gyvenime sau pasakyti – viskas ką man prikakojo į galvą šeima, aplinka, draugai, mokykla ir t.t. yra visiškas š., o aš esu visiškas kvailys. Tada prasideda sekantis magiškas žingsnis – peržiūrėjimas. Tenka viską peržiūrėti kas yra mano viduje ir nesąmones išmėtyti lauk, gerus dalykus peržiūrėjus vėl susidėti atgal ir nuolatos peržiūrėti ar neprisikaupė šiukšlių… Gyvenimas nėra vertybė, gyvenime nėra vertybių. Vienintelė vertybė yra sąmoningas pasirinkimas. Tai padaro ir gyvenimą vertybe, ir šiek tiek patį žmogų 😉 Be pykčio, beveik abejingai, gal kam ir padės, bet vilčių mažai…
Sprendžiu iš to, kaip mano prosenelė, seneliai ir tėveliai gyveno, kokias taisykles ir pareigas sau kėlė. Tokia reikli sau būti nepajėgčiau. Jie buvo iš tų, kur kunigo į namus griežtai neįsileisdavo (tėtis itin audringai kiekvienam naujam kunigui aiškindavo, kad nedrįstų peržengti mūsų namų slenksčio nei kalėdodamas, nei apskritai kada – į senatvę supratau, jog gal vaikus saugojo), o patys be jokių skambių pareiškimų apie Dievą ir tikėjimą, tyliai ir ramiai laikėsi Dekalogo ir buvo labai linksmi žmonės – draugijų sielos. Vaikų į bažnyčią nevedė ir neliepė eiti. Po nemalonių patirčių Žvėryno bažnyčioje daugybę metų nesilankiau joje, kol neatėjo laikas pamerge pabūti. Tiesiog tokios kalbos nebuvo. O tuteišiai, pavyzdingais parapijiečiais laikyti kaimynai, iš bažnyčios neišeidavo, chore giedojo, o laisvu nuo bažnyčios laiku samogonu prekiavo, ir šiaip nesibodėjo rankelių bet kuo susitepti. Vieno žmonikė dar ir vieta savo lovelėje su samogono pirkėjais pasidalindavo, kai vyras choro repeticijose būdavo.
Jūs tik patvirtinote, kad doras ir tikras krikščionis nesuderinami dalykai…
Reikėtų kalbėti kuo daugiau, krikščionybė žmones panardino į tokią iliuziją…Lyg žiurkėnai, besisukantys savo ratelyje ir galvojantys, daro kažką naudingo. Mūsų protėviai eidavo pasiguosti prie šermukšnio medžio, ir išgyveno taip daugybė tūkstančių metų, ir nereikėjo jokių bažnyčių.
Ar tai ne išmanus verslas, už pinigus ir aklą paklusnumą žadantis amžinąjį gyvenimą po mirties? Evangelija pagal Joną: „O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame. […] Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.“
Labai svarbu, jog kiekvienas žmogus išanalizuotų šią simbolinę Jėzaus/Biblijos kalbą. Kūnas ir kraujas- tai vėlgi Kristaus pasiaukojimas dėl žmogaus, kvietimas pasidalinti jo kančia, nešti savo kryžių. Tas puikiai primenama vėl ir vėl su prikalto Jėzaus ant kryžiaus vaizdiniu. Būtent per kaltę, per gailestingumą žmogus pririšamas prie bažnyčios. Nėra individo, tai paklusnus vergas, žmogus dulkė.
Tikasis žmogus nesileidžia manipuluojamas, gerbia save ir kitus. Jis ryšį su savo Dievu palaiko ne fiziniame plane( ne per kūną ir kraują), bet energetiniame lygmenyje, per sielą ir dvasią. Jis pats tampa kūrėju. Supranta gamtos svarbą gyvenime, Dievo dalelę mato kiekviename jo kūrinyje.
Žmogus turėtų iškelti sau klausimą, kodėl Jėzaus žinutė žmonijai buvo transformuota Biblijoje? O paskui gal ir kitą: Ar Jėzus kaip istorinė asmenybė ar išvis egzistavo…
Net kūnas paaugais nueina. Žmogėdros ir viskas.
O lietuvių liaudies pasakos? „Laumė perpykusi išsuko kiškeliui kitą kojytę. Elenytė paklausė kiškelio ir nėjo maudytis. Netrukus ir vėl privažiavo dvi upes. Kiškelis vėl neleido Elenytės maudytis. Laumė išsuko jam užpakalines kojytes. Pagaliau nusuko jam laumė galvytę, ir kiškelis mirė. Elenytė ir laumė vėl privažiavo dvi upes. Laumė Elenytę vadina kraujo upėje maudytis.“ 🙂 Ir pas juos, ir pas mus kraujai, amputavimai, sudeginimai ir pan. 🙂 Bet man mūsų pasakos suprantamos, o svetimos lieka svetimomis…
taip, baudžiauninkų, kaimo žmonių, eilinių miestiečių, nuolat apkrautų sunkiu darbu namuose, laukuose, dirbtuvėse, kalba skyrėsi nuo stiliaus, būdingo literatūriniams bei muzikiniams ponių salonams. – Jie neturėjo nei laiko, nei jėgų ilgiems auklėjamiesiems pokalbiams, aiškinimui, kokie pavojai vaikų nuo lopšio tyko, neturėjo galimybės kiekvieną vaiko žingsnį prižiūrėti. Jų pasakos buvo bauginančios ne iš dyko buvimo ar psichikos nuokrypių, , o kad vaikas nuo mažų dienų žinotų, jog pavojai tyko aplink, jog jis turi būti budrus, saugotis, toli nuo namų be vyresnių priežiūros nenubėgti. Pasakų veikėjai ir vaizdai turėjo būti labai įtikinami, kad nešautų į galvą kažkur šmurkštelėti, kol mama nusigręžusi, kol nemato. Mane irgi tik raganų baimė sulaikė nuo nusileidimo į apačioje buvusį geležinkelį. O ten buvo itin platus bėgių išsišakojimas, iš pavienių ant jų stovinčių vagonų buvo sudaromi sąstatai, garvežiai ūkė, leido garą , pirmyn ir atgal važinėjo – prisikabina vagoną ir traukia link būsimo sąstato. Vieną kitą dieną nuvilnija žinia, jog žuvo ar buvo sužalotas geležinkelio darbuotojas. Manau, jog tik baisių padarų, apie kuriuos pasakojo tėveliai, dėka nepasinaudojau akimirkomis, ar ir visu pusdieniu, kai mama dirba, nemato.
Balsuokite ŽR programėlėmis UŽ ar PRIEŠ
Ar ŽR, sąmoningai atsiskyrė nuo didžiosios masės klausytojų, neturinčių/nesinaudojančių ,,išmaniakais”, nepriimdama nei nuomonių, nei balsavimo kompiuteriais internetu? – Nes taip patikimai apsaugo dominuojančios ,,pažangios” nuomonės santykį su ,,vis dar pasitaikančios nepažangios apgailėtinais likučiais”?
>> Gintaras Grušas
Jūs, G. Grušai, į katalikų tikėjimo hierarchus esate iškilęs užsienyje ir nesate praėjęs okupacinių metų Golgotos su mūsų tauta ir mūsų dvasininkais metų. Tačiau, naudodamasis “tarnybine” padėtimi, verčiate Seimą tikėti dogmomis sustabarėjusia ganytine šviesa, o, ką galvoja apie jus ir Lietuvą kitų religinių konfesijų žmones , esantys čia ir užsienyje – jums nusispjaut. Juolab, kad vienas (laimei, tik vienas) Seimo narys viešai tam pritarė. Jus, G. Grušą, saugo Vatikano pilietinė neliečiamybė. Tačiau, manyčiau, jog Lietuvos vyskupų konferencija už tokį, praėjusių okupacinę Golgotą Lietuvos dvasininkų ir tautos žmonių žeminimą, galėtų pasiūlyti pasiūlyti Vatikanui jus nukreipti dirbti sunkesnį ganytojo darbą kur Brazilijoje arba Irane.
Baltų tikėjimo religinės bendrijos Vaidilų ratas (nepriklausau) adekvačiai galėtų kreiptis į Lietuvos ir Latvijos Respublikų vyriausybes, kad jūs, G. Grušai, Lietuvoje ir Latvijoje būtumėte paskelbtas Persona non grata. Dėkoju.
Jūs įsitikinęs, kad tai vieno žmogaus nuostata? Ne Vatikano, ne popiežiaus, o tik vieno šio žmogaus ar dar kelių Lietuvoje? Na, jau…
Tomui: kiek lietuvių tautai metų? Kiek mūsų istorijai metų? Kiek mūsų tikėjimui metų? O kiek metų praėjo nuo to laiko, kai visokie svetimų, tolimiausių Azijos šalių tikėjimai čia buvo atgabenti? Tik leisgyviai gali taip įnirtingai priešintis.
Tegu Romuvos organizacija bent 100 metų sulaukia, kad būtų galima ją pripažinti tradicinės religijos organizacija. Be to, ir tikinčiųjų skaičiaus reikia solidesnio – nedarykim cirko. Su visa pagarba romuviečiams.
Tomui .< 100 metų ši tikėjimo bendrija sulaukė — dar 1915 m. senovės lietuvių tikėjimo pasekėju buvo pripažintas Jonas Gediminas Beržanskis Klausutis (žr. "Romuva" Nr.6, 2018). Skaičius irgi solidokas — užima šeštą vietą tarp 20 religinių bendrijų (daugiau kaip 5000 romuvių ir baltų tikėjimo žmonių). O cirką daro Seimo nariai, kuriuos šokdina "atskirta nuo valstybės", "nevalstybinė" senbernių grupė.
Organizacijos ROMUVA 1915 m. nebuvo, ar ne? Vien pats faktas, kad 1 asmuo Beržanskis “propagavo senąjį lietuvių tikėjimą” nieko nesako apie organizacijos buvimą.
Tomui: prie ko čia organizacija? Kalba eina apie lietuvių tikėjimą, apie savąjį tikėjimą, o ne svetimą, prievarta atgabentą iš Palestinos, Sirijos ir Šiaurės Afrikos.
Čia yra mano nuomonė su “manyčiau”, “galėtų”, “galėtų pasiūlyti” žodžių išraiška. Juridinių žinių šiuo klausimu neturiu, todėl juridinį aiškumą dėl tokio G. Grušo elgesio Seimo narių ir tautos atžvilgiu (Romos katalikų tikėjimo konfesija Lietuvoje pagal seną statistiką, atrodo, nesiekia 50 proc. visų Lietuvos tikinčiųjų atžvilgiu), manyčiau, visuomenė turėtų žinoti. Dėkoju.
S
Ne aisčių kaltė, kad jų tautinė ir kultūrinė tapatybė, kartu su visu kultūriniu ir istoriniu paveldu (taip pat ir Tikėjimu) buvo per amžius naikinta, kraujo upėmis skandinta, ir taip NUTRAUKTA buvo, taigi, Romuvai negali būti skirta 100 m. ,,atgailos”. O tiksliau – jei skirti, tai tikrai ne Romuvai. (Žinoma, mūsų teisme nieko nenustebintų nuosprendis, kad išžagintoji būtų paskelbta kalta, ir turėtų žagintojui kompensuoti ,,jo patirtą moralinę žalą”.)
Aisčių prigimtinis Tikėjimas, kaip ir kitų seniausių pasaulio tautų, gyvavo ne vieną tūkstantmetį. Atsikalbinėjimas, jog visokeriopai ignoruojama ji gali ar privalo 100 m. Seimo ignoravimą atlaikyti, yra okupacijų padarinių įteisinimas, įtvirtinimas ir siekis galutinai sunaikinti dar bandančius atgyti daigelius… Tačiau ne tik. Jis gėdos dėme užgula mūsų Seimą, ignoruojantį žmonijos senovės istoriją, demaskuoja jo paviršutiniškumą, neišsilavinimą. Mūsų seimūnai važinės po egzotines šalis, siuntinės iš jų asmenukes ten vykstančių senovinių apeigų fone, egzaltuotai pasakos, kaip ten gražu, gal net tuoksis kiekvienoje iš jų pagal jų senovės papročius, o sugrįžę į Tėvynę, nusišluostys kojas į aisčių Tikėjimą, nes… perlai po kojomis KAI KO ko nedomina (ko – žr. Biblijoje). Visai kitas reikalas – majų ar kt. buvusių civilizacijų tyrimai. Ten tai rimta, o čia – vien ,,chamai litvinai”…
Kad senoji aisčių religija būtų kruopščiai tiriama, tam turi būti skirtos lėšos, būtinos įv. mokslų sričių tyrimams (gal ne vien Lietuvos pajėgomis, bet kad ir tų pačių majų kultūrų tyrėjų?). Tai ir valstybės GARBĖS reikalas, kad bent Nepriklausomybės laikais ,,Tautos atstovai” nesielgtų, kaip bolševikai Ermitaže. Pradėti reikia nuo FAKTO PRIPAŽINIMO. Nebent Seime nebeliko išprususių, diplomus ne pinigais įsigijusių?
Neįsivaizduoju pasaulio valstybės, kuriai jos kamieninės Tautos ištakos nebūtų svarbu. Nebent mums patinka, kad mūsų Tautos istorija ir kilme manipuliuojama, dvaro ,,istorikų” išvedžiojimais siekiant įtikinti pasaulį, jog aisčių ,,nebuvo, nėra ir nebus”. O tai, kas ,,vaidenasi”, turi būti ,,išgydyta”, pasitelkus visas įmanomas ,,začistkas”, tarp jų ir bažnyčią, ir ,,tautines mažumas”, kurioms kuo skubiau reikia perduoti ,,teritorijos” vadžias…
Linkiu Seimui nusiplauti užsitrauktą gėdą.
Aisčių Tikėjimas – ne okupacinė religija – nesiims perkrikštijimo. Tai reiškia gilesnius aisčių istorijos tyrimus (kaip tiriamos Egipto piramidės, indėnų šventovės), Lietuvos ir pasaulio supažindinimas su įv. mokslų tyrėjų nustatytais faktais, mūsų kultūrinio gyvenimo atgaivinimas. Tie, kas dabar nesilanko krikščionių bažnyčiose, po šio Seimo akibrokšto juolab ten neužsuks. Tad, pripažinus pagaliau Romuvą, krikščionybė nepatirs nuostolio, kai jos pačios grubiai atstumti žmonės savo laiką skiria ar skirs seniesiems žmonijos tikėjimams (tarp jų ir aisčių). O pasaulio mokslai nuo to tik praturtės.
Pšeprašam, kad tiek prirašiau, bet dar anais laikais vienam filme buvo pasakyta: ,,Nenerviruj menia, Mulia!”, nes tada jau nepavyks ,,fontano užkimšti”.
Tomui skirtas tekstas.
Vikipedija: Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:
Romos apeigų katalikų
Evangelikų liuteronų
Evangelikų reformatų
Evangelikų baptistų
Evangelikų metodistų
Stačiatikių ortodoksų
Stačiatikių sentikių
Musulmonų sunitų
Judėjų
Karaimų
Graikų apeigų katalikų
Kiti tikėjimai:
Romuva – senovės baltų tikėjimo bendrija.
Anastasijos judėjimas – gamtinis dvasingumas.
Bahajų tikėjimas – visą žmoniją siekianti suvienyti pasaulinė religija.
Naujasis šamanizmas – Karloso Kastanedos ir kitų šamanizmo rašytojų gerbėjų grupės.
Ar tai nei Lietuvos istorijos, lietuvių tautos menkinimo ir niekinimo politika? Tas žodis „kiti“ pasako viską.
Romuva – ar tai senovės aisčių religija ar senovės baltų? Nesigilinau niekad ir nežinau.
Ir nelyginkim čia su Egipto piramidėm – tos tai yra ką pažiūrėt ir gali kitam parodyt. Pas mus nieko nėra, neišliko, neišsaugota. Kiek tikri migloti pasakojimai apie senovės lietuvių religinių apeigų vietą, kurios konkrečios detalės prieš 100 metų dar buvo matomos Vilniaus katedros požemiuose?
Kai puslaukinis žmogus, dar nemokantis pasistatyt tvirto medinio namo – bijo griaustinio, bijo saulės užtemimo, nes nesupranta kas tai yra – ir iš baimės puola ant žemės – ar tai religija?
Kai žmogus kuria dainas apie saulę, mėnulį, ežerą bei vėją – ar tai religija? Kai žmogus tiki burtais augalininkystės ir gyvulininkystės tema – ar tai jau religija? Burtais aš laikau įvairias taisykles ir privalomus vykdyti patarimus, kurių logiškumo, pagrįstumo niekas nemoka išaiškinti.
Kur riba tarp ne religijos ir – religijos? Kokias knygas patartumėt man perskaityti, kad rasčiau atsakymą į šiuos klausimus?
Ir nepulkit jūs Grušo, beprasmiška. Jis kaip žmogus ir kaip katalikų Bažnyčios atstovas turi teisę (kaip ir visi žmonės) reikšti nuomonę viešai visais klausimais ir rašyti laiškus visais adresais, tame skaičiuje ir į Seimą. Ar kas nors iš jūsų sakot, kad neturi?
Niekas (!) neturi jokios teisės kištis, nurodinėti, aiškinti… Kiekvienas tegu žiūri savo daržą… Tokie veiksmai tik liudija apie akivaizdų silpnumą ir liguistą nepakantumą kitaminčiams… Bet tai visiškai nestebina…
Nepritariu tamstai. Viskas, kas nedraudžiama – galima.
Taip, tamsta teisus, viskas galima, pradedant mokesčiais valstybei…. Valstybinė religija in facto.
43 straipsnis? Na, jau… 🙂 Laiškas romiečiams: „ Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių, nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.“
Tamstai nepatinka daugumos diktatūra, t.y. demokratija.
Man ji irgi nepatiko, kai dauguma rinkėjų 2003 m. referenduman vistik atėjo (agitavau neit). Bet tenka priprast, nieko nepadarysi. Demokratija nėra labai maloni, bet tironija – dar bjauresnė ir neteisingesnė. Bent jau tikėjimo laisvė yra – okupacijos metais ji buvo labai suvaržyta ir pažeidinėjama Komunistų partijos.
“Nepritariu tamstai. Viskas, kas nedraudžiama – galima.” – Taip kalba nusikaltėlių advokatai, kai ieško spragų įstatymuose pateisinti nusikaltimus, ar “teisėtai” padaryti nusikaltimus. Padorūs žmonės elgiasi padoriai – Grušas nepadorus žmogus iš nusikalstamo susivienijimo…
Kęstučiui: Jūs teisus dėl pasinaudojimo įstatymų spragomis. Jei civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tai viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. O dorovė, dorovė kur?
“Taip kalba nusikaltėlių advokatai, kai ieško spragų įstatymuose pateisinti nusikaltimus” –
ne tik. Taip kalbu ir aš, kai nekaltai užpuolamas žmogus, viešai išsakęs savo nuomonę, kurią išsakyti jis turi konstitucinę teisę.
Tai juk užpuolimas: “Niekas (!) neturi jokios teisės kištis, nurodinėti, aiškinti… Kiekvienas tegu žiūri savo daržą”.
Jeigu žmogus viešai išsako savo nuomonę – nepulkit to žmogaus, nelaimėsit. Praėjo tie laikai, kai nebuvo žodžio laisvės. Visi ir kiekvienas turi teisę kalbėti ir rašyti laiškus, katalikai ir romuviečiai – taip pat.
Grušas viešas asmuo ir atstovavo viešai Vatikano požiūrį, o tai jau kišimasis į svetimos valstybės vidaus reikalus. Grušas iš esmės Vatikano ambasadorius… Bet apibendrinant, tai tokį sukrypusį tikėjimą tik tokie “buki ir bukesni” ir gali atstovauti…
“Grušas … atstovavo viešai Vatikano požiūrį” – Kodėl esi toks tikras, kad Grušas ne ASMENINĘ savo nuomonę išsakė?
Beje, Vatikanas nėra visai svetima mums valstybė, su Lietuva jį sieja kelios sutartys. Kai sakai “kišimasis į svetimos valstybės vidaus reikalus” – ar turi minty, kad šią sutartį Grušas pažeidė?!
Gal jūs susiraskite tą laišką kur jis kreipėsi “visų” tikinčiųjų vardu, o ne kaip koks Gintaras iš Pavilnio. “Durnių stumdot” tarytum dar kažką kažkam galite įrodyti, nebent sau…
>TOtmas J.
Religija priklauso kultūrinei tautos pozicijai, yra tautos kultūros rodiklis. Ir, jeigu jūs, TOtmai J., žeminat mūsų tautos kultūrą, tai atrodote kaip bukas motociklas greitaeigų mopedų tarpe. Neverskite mus, jei esate Lietuvos pilietis, už jus raudonuoti prieš visą pasaulį, įskaitant apsišvietusių indėnų tautas Kanadoje. Manyčiau, kad šio žmogaus, jeigu pasas rodo, kad jis yra Lietuvos respublikos pilietis, Tėviškės alko svetainė turėtų atsisakyti. Jei Alkas.lt komentaruose jį paliktų, tai TOtmas J. komentarus turėtume manyti esant apskaičiuotu Lietuvos žmonių “feikinimu” ir juo turėtų užsiimti prokuratūra. Dėkoju.
Tautos kultūra yra tokia, kokia yra, tai sukuriama labai ilgu daugelio žmonių darbu. Atskiro žmogaus nuomonė, keliais sakiniais išsakyta, negali tautos kultūros nei paaukštinti, nei pažeminti.
O jau tamstos sakinys su prokuratūros paminėjimu rodo visišką teisinio mastymo neturėjimą, teisinių žinių trūkumą.
Jau XIX a. viduryje europiečių inteligentija ėmė demonstratyviai ignoruoti tuos samprotautojus, kurie bandė savo teiginius grįsti Evangelijų ir Apaštalų laiškų ištraukomios. Popiežiaus Benedikto XVI kartais cituojamas teologas R.Gvardini — krikščionybę pavadino IMANENTINIO PRIEŠIŠKUMO GYVENIMUI IŠTRAIŠKA. Keista, kad XXIa. pradžioje mūsų, lietuvių spaudoje atsiranda toks Tūmas, kuris imasi propagandos būdais vaizduoti kažkuo prasmingu –visiškai jokios išminties pasiųlyti žmonijai nesugebančios Krikščionybės. VISIŠKAI VISKAS, KĄ TIK ŽMONIJA ŽINO APIE BŪTINUS LAIKYTIS MORALĖS, BENDRABŪVIO IR KITUS EUROPIETIŠKĄ CIVILIZACIJĄ PAGRINDŽIANČIUS PRINCIPUS –JI ŽINO IŠ SAVO PAČIOS PATIRTIES. Dabartinės žmonijos jaunimo ruošimo gyvenimui ateityje reikalams — Krikščionybė, kaip ir Islamas su Budizmu — neturi ką pasiųlyti.
Viskas jų ideologijose — yra nepritaikoma gyvenimui žmonių, prasmingai veiklių “daiktiniame pasaulyje”.
Baltų religija gaivinama , nevien todėl, kad žmonėms yra prikli ta — beprasmė, vientik “dykumą nykumą” žmonių dvasioje kelianti “imanentinio priešiškumo gyvenimui išraiška”. Baltų Religijos gaivintojai — tai dalis “tradicinės europiečių” pasaulėžiūros gaivintojų sąjūdžio. Gerb. Burneikos straipsnių rinkinį reikėtų išleisti — netik Lietuvoje, bet, išvertus, bentjau į vokiečių kalbą — išleisti ir užsieniuose
Budizmą tai jūs be reikalo užkabinot, bet tik dėl to, kad nieko apie jį nežinote… Pats asmeniškai galėčiau būti ir budistu, jei nebūčiau lietuvis… Krikščionybė ir islamas “tas pats galas”, budizmas net ne religija ar tikėjimas…
Kęstučiui: taip, taip, taip!
Kai Tamsta perskaitysite knygą “Istorija pareinant į Lietuvą”, tai suprasite, jog struktūrinę astronomijos observatoriją Birutės kalne Palangoje mes, aisčiai, turėjome 9,6 tūkst. m. atgal, o Vilniaus Stalo kalne 9,3 tūkst. m. atgal.Tai – lietuvotyros mokslo sričiai priklausanti knyga, kur dokumentaliai bus parodytas aisčių laiko suvokimas. Mes taip pat žinojome Saulės sitemos planetų, imtinai iki Saturno, apsisukimų aplinkui Saulę periodus, supratome, jog Žemė sukasi aplinkui Saulę, o ne atvirkščiai. Nebijojom perkūno, nes žinojom kaip nuo jo saugotis. “Fors mažor” dievas Vėjopatis mums reiškė žemo oro slėgimo jūroje ir ne tik cikloną, o garsą stiprinanti laiptuota Perkūno piramidė, Šventaragio kyšulyje Vilniuje, perkūno trenksmą reguliuojamai galėjo stiprinti dešimtis kartų. Negana to, piramidės viršuje buvo padaryta kubo formos erdvė, kuri švelniai stiprino muzikų ir daininkų, stovinčių netoli jos, garsą tolyn net į kitą Vilijos upės kranto pusę.
Knyga “Istorija pareinant į Lietuvą”, jei domitės mokslu, nuves jus į kitą Viduržemio jūros krantą per šiaurinę Afriką iki pietinų Afrikos žemyno krantų ir sužinosite, kodėl į vaikų klausimą kaip atsiranda vaikai, aisčių mamytės sakydavo:”Ogi todėl, kad juos lopšyje, pakabintame ant snapo, neša gandrai”.
Žodžiu, jūsų ir kitų laukia tikrai įdomi ir dokumentali knyga. Pakentėkite kiek, prašau, kol ji bus išleista. Dėkoju.
Jau apsidžiaugiau, pradėjęs skaityti tamstos tekstą, p. Rimgaudai, bet paskutinis sakinys pribloškė.
Klausiau patarimo, kokias knygas skaityti – ir štai duoda žmogus pavadinimą. Gal nepatikėsi, bet dar nebaigęs skaityti iki galo, jau įsivedžiau į savo kalendorių užduotį surast bibliotekoj šią knygą. Mėgstu skaityti.
Bet pasirodo knyga net neišleista…
Tai baltų tikėjimas neturi išleidęs savo.. evangelijos, mišiolo? Kaip katalikai turi Naująjį Testamentą, judėjai – Senąjį Testamentą ir kitas svarbias knygas?
Tautos raidoje visko gali atsitikti. Gali ir jos Tikėjimas gali kisti –
ji gali, deja, Jį prarasti;
dalis tautos gali Jį į kitą, svetur nusižiūrėtą iškeisti;
tačiau gali ir taip būti, kad tas kitas tikėjimas gali būti fiziškai galingesnio atėjūno jėga primestas, o prigimtinis jos Tikėjimas iš savo gimtosios žemės išguitas, sunaikintas, ar net nusikalstamu paskelbtas…
Iš Lietuvos katalikų bažnyčios reakcijos į ,,Alką” nori nenori peršasi išvada, jog ji nesijaučia kaip dalies tautos pasirinktos religijos skelbėja, aiškintoja. – Ji vis dar jaučiasi okupanto užgrobtai tautai primestos religijos nešėja, prievaizdė, ir toliau ne savo Tautai ir Meilės Dievui, o vis dar stipresnei, galingesnei kaimynei ištikimai tarnaujanti: tik smurtu atnešta ir valdove pasijutusi religija gali užgrobtai tautai įsakinėti, kokį savo istorijos tarpsnį ji gali tyrinėti, žinoti, domėtis, o ko jai žinoti nevalia, kur turi klusniai akis nuleisti ir tik ta kryptimi žiūrėti, kur jai valdovės pirštas nurodo.
Deja.
>> TOtmui J.
10 val ago aš rašiau Totmui J., tačiau anksčiau už mane savo komentarus į tarpą spėjo įdėti. Atsiprašau tų, kurie į tarpą tarp manęs ir TOtmo J. pakliuvo, nes ne jiems buvo skiriamas Rimgaudo komentaras.
Taigi, gerb. TOtmai J., Lietuvoje tikrai yra Narajano, Jehovos liudytojų ir OM sektantų, su jų atstovais esu ir kalbėjęs. Tai uždari, ir senos Lietuvos istorijoje nesigaudantys žmones. OM – ietis, beje, kalbėjo vokiškai, narajanietis sunkiai angliškai ir tik vienas Jehovos liudytojas kalbėjo lietuviškai. Jie nekenkia Lietuvos interesams – bukletus dalina,stovi prie Kauno klinikų ir pan.
Tad, kodėl jūs, pasakodamas apie perkūno išsigandusius lietuvius Vilniuje, provokuojate galimą konfliktą tarp žydų ir lietuvių? Jaučiate atsakomybę už savo elgesį, ar tik apsimetate nieko aplinkui nesuprantančia šlanga? Demokratija nuomonių išsakymo klausimu pas mus nėra ribojama, todėl laukiame aiškios tamstos pozicijos šiuo svarbiu Lietuvai ir Izraeliui nacionaliniu klausimu.
“kodėl jūs, pasakodamas apie perkūno išsigandusius lietuvius Vilniuje, provokuojate galimą konfliktą tarp žydų ir lietuvių? Jaučiate atsakomybę už savo elgesį”…
–
– aš uždaviau kelis klausimus. Tame klausime, kuriame paminėjau griaustinį – nebuvo nei žodžio “lietuviai”, nei žodžio “Vilnius”. Ir kur čia konfliktas su žydais? Kuo jie čia dėti?! Ar tamsta sveiko proto žmogus?
Nepraleiskite –
jei niekas nesikeis – vėliau aptarsime.
„Vilniaus arkivyskupija praneša apie galimą nepilnamečio išnaudojimą“ – „Lietuvos ryto“ antraštė. Šiandien.
O, ačiū – kaip aš apie LRytą užmiršau.
Va adresas. kad nereiktų per visą lapą žemyn čiuožti:
Vilniaus arkivyskupija praneša apie galimą nepilnamečio išnaudojimą
– lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/03/13/news/vilniaus-arkivyskupija-pranesa-apie-galima-nepilnamecio-isnaudojima-18621120/
Gerb. TOmas J,
Žinodamas kalbą, kuri yra ankstesnė už sanskritą (Gandi), norėčiau Jums pasakyti, kad ruošiamos spaudai knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” juodraštį (kompiuterinis variantas) turi Lietuvos Etninės kultūros globos Tarybos prie Seimo pirmininkė p. Dalia Urbanavičienė. Aš, kaip knygos autorius, leidau jai (ir ne tik) su juodraščiu supažindinti bet kurį Seimo narį, kuris to pageidautų. Patarčiau knygos santrumpą (II d.) pas p. Dalią “atsiprintinti”. Platesni knygos kontekstai internete yra paskleisti ne tik Europoje, įskaitant Rusijos federacijos tinklus, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Kanadoje. Knyga neišleista todėl, kad jos, kaip mokslinės (Lietuvotyra, Vl. Toporovas) derinamos finansavimo galimybės. Dėkoju.
Aa, tai čia bus MOKSLINĖ knyga. Puiku. Lauksim.
Nors man ir fantastinės patinka, daugybę esu perskaitęs. Kelis šimtus.
Galite, Grb. Tomai J., ir nesulauti, kadangi lėšos jai išleisti yra blokuojamos tarptautiniu mastu. O kodėl taip daroma, suprasite tik perskaitęs pas p. Dalią Urbanavičienę esančią knygos-trilogijos “Istorija pareinant į Lietuvą” II-osios dalies tekstą. Malonaus skaitymo. Iki.
p.Rimgaudai, bet aš nesu Seimo narys, man Dalia neduos!
Tomas J.
Duokite, prašau, savo el. p. adresą. Atsiųsiu asmeniškai.
Na aš ne TOmas J., bet ir man būtų įdomu paskaityti, mano el. paštas – reke @ postbox.lt. Ačiū iš anksto…
Rimgaudai, mano adresas:
tomasjottaskas@gmail.com
Lauksiu. Ačiū.
O man labai patinka ginčas šia tema. Dėkoju. Augu.
Kodėl gi? 🙂
Kodėl panteistinių religijų atstovai linkę kartoti idėją, jog Dievas yra vienas visiems, o krikščionys tokio poreikio neturi?
O ką krikščionys sako apie Dievą, kad jis tik krikščionims ar šiek tiek lieka ir kitiems? 😉
Dievas nėra tik krikščionims, bet krikščionims Dievas yra vienas 😉
…o dabar perskaitykite ko klausėte…
Krikščionims Dievas yra vienas ir pakankamas tiek, kal galėtų atmesti kitus ramia širdimi…
Na čia jau toks sunkus atvejis, net nežinau ką ir be sakyt…, aišku dar lieka vilčių, kad gal Kanto “Grynojo proto kritika” ir padėtų? Bet pajūrietis tai geriau išmano už mane, jo žodis bus paskutinis, jums… 😉
…ir labai atsiprašau, kad Pajūrietis parašiau iš mažosios…
Tai jau Gabijos atviravimai per nuoširdūs tikrai … Atmesti viską, kas ne pagal užkrikščionijima, ne pagal “instruktažą” Biblį, ir užskaityt kaip atliekų sąvartyne, – paaiškina biukumus ekologizavimosi, išsigryninimo be atliekų.
Daug atsakymų – tame atmetime ramia širdim – ir iš Mekos, Jeruzaliu, “atliekas” atmetant 🙂
Bus lengviau (o Gabijai susiprotet, kad paistalai, ką Ji pasakiusi, tapačiai nepaneigiamu teiginiu įvardijant ir visą Biblio krikščioniškuma, paistalais .. teks, na labai nesventiškai, bet Žmogiškai
…prabočykit čia visi susirinkusieji:
gamtiškai asmeniškai kassykis poreikį atliekant, – su Atlieka Dievo lyginimą apmąstyti; dažniau bei nuoširdžiau rast ne tik kelią, bet ir būdą – Maldą apsivalyti nuo tokių gėdingų paistal)
Ir gebėt gi žmogui sumastyt – Dievas tik (koks Jėzo, lavono maldavimui pavidalas),
…o visa kita ATLIEKOS, “ramia širdimi” atmestos.
Gabi, tą Gabija??
Gal daugiau reikėtų būti gryname ore? 🙂
🙂
Gardu skaityt, kaip smagiai čia mintimis apsisvaidėte. Pavyzdys geranoriško bendravimo.
Pakutenimai tik 🙂
>> Žemyna
Lietuvoje nesibaigia tautos dovanojimai tai dangui, tai žemei. Ką tik Seimo sesijoje E. Zingeris paprašė Lietuvą, Latviją ir Estiją vadinti ne Baltijos šalimis, o Šiaurės Europos šalimis.
Ar jūs, Zingeri, suvokiate, kad gyvenate Geografiniame Europos centre, o dabar, taip išsireiškęs, norite šį centrą nukelti į šiaurę? Ar jūs, p. E. Zingeri, suvokiate, kad Latvijos ir Estijos tautos ir taip yra šiauriau nuo mūsų?
Bijau, kad TS+KD partiečiai, patenkinant norą, tikrai gali pasiųsti jus kur toliau pas Santa Klausą ar panašiai. Dėkoju.
Ar totalitarine Kinija irgi krikscioniskos religijos ikvepta ?
O kaip krikščioniškos valstybės elgėsi su Kinija? Žinote Kinijos istoriją? Ne, nežinote, jei taip klausiate. Labai labai galimai būtent tie krikščioniškų valstybių veiksmai ir įkvėpė Kiniją tapti tokia galinga ir išsivysčiusia.
As renkuosi lietuviska vakarietiska ( krikscioniska ?) “totalitarizma” vietoj rusisko, siaures korejietisko, kinietisko ir kitu panasiu egzistuojanciu ar egzistavusiu santvarku….
Kaip malonu dalintis mintimis su tautieciais lietuvisko laisvo totalitarizmo santvarkoje….
geriau nei pries 30 metu…
“Labai labai galimai…..” reiskia, kad pats Pajurietis nera tikras del savo teiginiu…
Daug veiksnių įtakojo istoriją, ne tik Vakarų imperialistinė ir kolonijinė politika, persunkta taip vadinamos „geltonosios rasės“ niekinimimu.
Taigi sutinkate kad ne krikscionybe yra totalitarismo priezastis….
O Valdanciuju noras ir valia totalitarinei kontrolei….
Jei taip tai sio straipsnio autorius yra trumparegis
Idiotas….
Jei dar atsimenate kryžiaus žygius į Jeruzalę, prieš Lietuvą, Amerikos krikščionizaciją, inkviziciją, pedofilija ir t.t., tai jau jūs “ant savęs pasisakėt”…
Kęstučiui: kaip matau, Jūs taip pat susipažinęs su anamneze. Ką gi, mūsų išvados sutampa… 🙂
Rimgaudui: nežinojau apie tokį pasiūlymą. Kodėl man tai primena rus. Severo-Zapadnyj kraj?
Galite ir ten Zingerį pasiųsti. Į Vorkutą taip pat, Laptevų salas taipogi. Ne savo noru Vorkutoj buvau – tikrai ten šiaurė gera ir, netgi, tundra aplinkui. Jei šitas vyrukas pakels, tai ir Geografinio Europos centro bokštą galės ten nusinešti.
Peliukai, pamatę, iš juoko net iki Dviračio žinių nespėtų laiku nubėgti. Dėkoju.
“Galinga ir issivysciusia” ikvepe tie krikscioniu valstybiu veiksmai ..?
Gal ir Lietuvai reiketu tokios itakos ?
Palyginkite valstybių ekonominį išsivystymą: tų, kuriose labai stipri krikščionybės įtaka (pvz., Lietuva, Rusija, Ukraina) su valstybėmis, kuriose krikščionybės įtaka silpna arba niekinė (pvz, Švedija, Norvegija, Suomija, Japonija, Norvegija, Kinija). Bet kuri valstybinė religija bet kurioje pasaulio valstybėje nėra gėris. Tik jau nesakykite, prašau, kad pas mus nėra valstybinės religijos su visais turimais kapelionais kariuomenėje, policijoje, šventinimais, su lrt laidomis laidomis ir t.t., ir t.t. 🙂
Kęstučiui: o gal geriau kuo mažiau žinoti, aklai tikėti tuo, ką sako iš tribūnos :), nedrįsti net pamėginti mąstyti, mokėti atitinkamas rinkliavas ir ramiai ramiai ramiai gyventi, laukiant kito gyvenimo – amžinojo? 🙂
Na taip – paprasčiau, kažkam, tik tikėti, bet tik nereikia čia spjaudytis ant kitų, bo pačio barzda lieka apspjaudyta 🙂
Taip 🙂
Butu idomu suzinoti ka nors apie Romuva.Ar yra”katekizmas”ir doktrina?As is savo varpines matau bent 4 tikejimus;Nalse, getus, punus ir…Alkai, Ramove ( ar kaip ja), Lizdeikos sventove ir Baznycia.Velyka, Lizdeika, Giedraitis,Papartis…krives is mano varpines nesimato. Gal blogai ieskau.
. bandau isrusiuoti dievus ir dvasininkus. Titulus,profesijas ir vardus.Pragariskas darbas, bet reikia kazkam.
Graikam ir Hanibalui pralaimejus kara,graiku-getu diduomene poasitrauke uz Dunojaus.Labai didele kolonija isikure dabartiniuse prusuose, kur buvo daugiau gintaru nei akmenu ant kranto. O jis Jetuzaleje buvo uz auksa brangesnis, nes zaibavo.Vat tada ir prasidejo civilizacija.Kaip nesumaisyt, kas buvo “iki getu De’geia.”
Romuva viska zino, kaip Popiezius.
Nereikia idealizuoti”pagonybės.”Baisus buvo laikai.Mums vaidilutės, kaip mokyklos mergaičių šokiu ratelis.O iš tiesų, jos našlės , nusprendusios susideginti vasara per Rasas.Vaikais našlaičiai pasirūpins kaimas, o kam jos reikalingos?Tokią moterį i žmonas paėmė Kęstutis ir susilaukė visuotinio pasmerkimo.Net kryžiuočiai šaipėsi.Vaivorykštė, buvo mirusios mamos sielos apsireiškimas našlaičiams”medaus diena”.
“undevicesimus”:mamų respubika rūtų šalyje Balga”…vyram bobos neleido išnaikint vaikų žaislus-dievus žalčius.
…teisingas įsivardijimas – proto elgeta…
Labai negražus ir mano galva ne itin profesionalus, emocijomis perkrautas rašinukas. Suprantu, kad katalikų organizacija labai nekorektiškai ir negražiai elgiasi, suprantu leftizmo pavojų(kaip ir kitų ideologijų). Visgi nesuprantu kodėl save laikantis pakankamai išsimokslinusiu, kad viešai skelbtų rašinius autorius specialiai ar ne sugeba veinu vardu vadinti visus krikščionis… nereikia daug išsimokslinimo puikiai suprasti, kas nutiko kai Martynas Liuteris neapsikentė Romos imperijos palikuonės katalikų bažnyčios, kuri tikrai neatrodo siekianti asmenų, bendruomenių ir tautų laimės gyvenimuose.
Labai nemalonu buvo skaityti tokį plakalą. Kartu ir truputį gaila ir verčia pasimesti – nejau taip paviršutiniškai galima žvelgti į senuosius, tūkstanmečių raštus? ar ne per stipriai užgožė emocijos autorius? Jei Alahas sako – už kiekvieną užmuštą kitatikį – taškai musulmonui, tiesiai šviesiai. Tai Biblijoje tokios žinutės nematau.
“Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis [4] (pagal K. Burbulio vertimą: aš duosiu valdžią tautoms); jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai“
Pirma, Dievas neva sako, kad jis DUOS valdyti pagonis, neliepia nei jų mušti, nei engti nei žudyti. Antra, kiek žinau ir suprantu, pagonys – tai bedieviai, tarsi šių dienų nihilistai. Ar jūs tokiu save laikote, autoriau. Baltai tikrai ne pagonys 🙂 kaip krikščionys tikrai ne katalikai. Dievo vardu ko gero daugiau blogo padaryta nei gero, tikrai sunku atskirti pelus nuo grūdų, tad linkiu švelnesnio tono ir autoriams einantiems viešumon labiau apgalvoti iš daugiau kampų, darant išvadas ir išvadinant kitus pavadinimais negražiais. Nepadės nei Pavilioniui geriau suprasti Romuvių, nei patiems Romuviams jaustis stipresniais. Sėkmės, taikos ir aštraus proto su kukliu liežuviu.