Kovo 10 dieną, trečiadienį, Seimas renkasi į pirmąjį II (pavasario) sesijos posėdį. Jame bus pristatytas sesijos darbų programos projektas Nr. XIVP-320, kuriame – 473 teisės aktai (be lydimųjų), teikiami Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.
Teikiamame teisės akte numatomi šie svarbiausieji darbai:
- Atsakinga finansų politika.
- Socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas.
- Stipri ir saugi Lietuva.
- Aukštos pridėtinės vertės ekonomika.
- Lietuvos žaliasis kursas.
- Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas.
- Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema.
- Asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra.
- Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius.
- Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms.
- Stiprėjanti Lietuvos įtaka.
Apie pagrindinius pavasario sesijos tikslus, siekius ir darbus kalbamės su Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju Jurgiu Razma, atsakingu už pasiūlymų dėl Seimo sesijų darbų programų, savaitės ir dienos Seimo posėdžių darbotvarkių projektų teikimą Seimo Pirmininkui, taip pat kuruojančiu Seimo komitetų darbą.
– Kokius svarbiausius sesijos darbus išskirtumėte?
– Šioje sesijoje prioritetai pateikti pagal Vyriausybės programos prioritetus. Siekiame, kad tas nuoseklumas būtų įžvelgiamas visose būsimose sesijose. Mano nuomone, toks sistemiškumas yra gerai, jis parodo vieningumą tarp Vyriausybės ir Seimo valdančiosios daugumos ir, pagaliau, viso Seimo.
Prioritetuose pirmiausiai yra matomi projektai, kurie reiškia paprastą teisinį susitvarkymą: yra nemažai projektų, kuriais sprendžiamos Europos Komisijoje pradėtos pažeidimo procedūros, kur Lietuva vėluoja suderinti savo teisės aktus su europine teise. Yra nemažai projektų, kuriais privalome perkelti europinius reglamentus ar direktyvų nuostatas, taip pat vėluojantys projektai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu.
Prieš pradėdami esmines reformas, kurios gal bus rudenį, šį kartą bandome pasiekti teisinį susitvarkymą – tai irgi yra reikalinga. Bet, nepaisant to, bus projektų, kurie sukels ir aštrokas politines diskusijas, ir kurių teikimas buvo žadamas rinkimų metu.
– Kaip rašoma darbų programos projekte, „šiuo metu svarbiausias prioritetas – toliau užtikrinti tinkamą pandemijos valdymą bei jos žalingų padarinių sumažinimą visose viešojo sektoriaus srityse ir pasirengti tinkamai įgyvendinti svarbiausius mūsų valstybės pažangos prioritetus“. Koks Seimo indėlis numatomas šioje srityje?
– Pandemija ir jos valdymas, žinoma, yra svarbiausias rūpestis. Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad Seimas, nuolat keisdamas įstatymus, kažkaip tiesiogiai dalyvauja pandemijos valdyme. Vis dėl to esminės atsakomybės čia tenka Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, o Seime reikia priimti vieną kitą pataisą, kuri padėtų nedarbe esantiems žmonėms.
Jau pirmą posėdžių dieną numatoma teikti siūlymą, kuriuo numatoma biudžeto lėšomis apmokėti už įpareigojantį testavimą, nes, pasirodo, tai dar neišspręsta. Tai tokių smulkių teisinių poreikių ryšyje su pandemija gali rastis, bet, kalbant apie santykį su pandemija, manau, kad čia svarbiausias bus valstybės ir savivaldybių biudžetų pataisų svarstymas ir priėmimas, nes į šį teisės aktą turėtų būti įtraukti investiciniai projektai, finansuojami europinės paramos lėšomis, taip pat mūsų vadinamasis DNR planas. Žinome, kad ankstesnėje kadencijoje Vyriausybė, nesukdama galvos, tokius pinigus skirstė tiesiog protokoliniais nutarimais, nerodydama jų biudžete. Mes elgiamės konstituciškai ir teisiškai tvarkingai, ir Vyriausybė dėl to pateiks biudžeto pataisas. Jau yra žinoma, kokią pinigų sumą iš Europos Sąjungos gauna Lietuva – ten ir bus, manau, tos esminės paramos priemonės verslui ir darbo vietų kūrimui, ir tam tikriems mūsų pažangiems pokyčiams pasiekti, kad ateityje turėtume perspektyvesnę ekonomiką.
– Kitas aktualus klausimas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas. Ką čia išskirtumėte?
– Energetinės nepriklausomybės stiprinimas eina nenutrūkstama linija jau kelintoje sesijoje, šioje sesijoje taip pat tikimės priimti keletą įstatymų pataisų, kurios dar labiau užtikrintų elektros nepirkimą iš Astravo atominės elektrinės, kurioje ir dabar, girdim, esama įvairių techninių nesklandumų, o tuo pačiu ir grėsmių. Apskritai, nacionalinio saugumo klausimai yra svarbūs, dėl to Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymai yra tarp svarbiausių šios sesijos prioritetų.
– Sesijos darbų programos aptarime su Seimo komitetų pirmininkas buvo kalbama ir apie tolesnį viešųjų pirkimų tobulinimą. Kas daroma šiuo klausimu?
– Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios galėtų lemti pirkimus organizuojančių struktūrų centralizavimą jau yra pateiktos ankstesnėje kadencijoje. Visi nekantriai laukiame Vyriausybės išvados ir norėtųsi, kad kuo greičiau tas pataisas priimtumėme, nes tikrai matome, kad šioje srityje situacija yra bloga. Matome, kad dėl įvairių neskaidrumų ir nekompetencijų yra iššvaistomos valstybės lėšos, tarpsta įvairūs nesąžiningumai. Štai ir dabar skambančios kai kurios pradėtos naujos bylos iš dalies yra dėl to, kad ta sistema nėra tinkamai sutvarkyta.
– Pirmą kartą darbų programoje atsiranda naujas skyrius „Seimo komitetų pranešimai svarbiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais“. Kaip kilo ši idėja, ko tikitės iš jos?
– Iš tikrųjų yra nauja skiltis darbų programoje – Seimo komitetų pranešimai. Mes praėjusioje sesijoje priėmėme atitinkamas Seimo statuto pataisas, kurios įtvirtino tokį Seimo veiklos žanrą. Jis yra grįstas patirtimi, žinoma Europos Parlamente, kitų šalių parlamentuose. Komitetai atlieka tam tikrą analizę svarbiu valstybei klausimu, pateikia informaciją Seimui, suformuluoja tam tikrus siūlymus ir dėl teisėkūros iniciatyvų. To tikrai reikia siekiant aukštesnės Seimo darbo kokybės, kokybiškesnės teisėkūros. Tikiuosi, kad ši tradicija palaipsniui įsitvirtins.
– Ar visi komitetai per sesiją turės pateikti pranešimus?
– Nėra numatyta pareiga, kad kiekvienas komitetas būtinai turėtų pateikti bent po vieną pranešimą. Tai yra paliekama pačių komitetų iniciatyvai. Manau, kad viskas natūraliai susiklostys. Galbūt ir tie komitetai, kurie dar nesiryžo to daryti ir šiek tiek lūkuriuoja, vis dėl to patikės šio proceso prasmingumu, kai mes išklausysime pirmuosius pranešimus šioje pavasario sesijoje.
– Daug metu diskutuojama, kad Seimas priima per daug įstatymų. Kaip su šioje sesijoje teikiamais projektais – ar daug jų siūloma?
– Manau, kad ta viešoje erdvėje esanti kritika dėl per didelio priimamų projektų srauto yra pagrįsta. Mes gerokai per daug priimam įstatymų, lyginant su kitomis demokratinėmis Europos Sąjungos šalimis.
Negaliu labai pasidžiaugti, kad mes šioje sesijoje pasieksime esminių lūžių šia prasme, tačiau jei imtume valdančiųjų pateiktus projektus, tai matau tam tikrą pažangą. Jei sumuotumėme, kiek projektų pasiūlė Vyriausybė plius valdančiosios frakcijos, tai jų yra 167. Jeigu lyginsime su ankstesnės kadencijos pirmąja pavasario sesija, tai jų buvo 203. Tad dabar yra apie 20 proc. mažiau. Manau visai neblogas pokytis pradžiai, bet gerokai padidino savo teikiamų projektų skaičių opozicinės frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė. Tai yra tam tikras paradoksas, kurio turbūt nepavyktų rasti nė vienos Europos Sąjungos šalies parlamente – kad opozicinių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės projektų yra daugiau negu Vyriausybės ir valdančiųjų frakcijų projektų. Matyt, kol kas dar esama suvokimo, kad kuo daugiau projektų paskelbsi, tai rodys tarsi didesnį darbštumą, aktyvumą. Manau, kad palaipsniui mes sutarsime, kad toks požiūris nėra teisingas.
Matydami tą gana didelį projektų skaičių darbų programoje tariamės su komitetų pirmininkais, kad priimamų projektų skaičių galėsime sumažinti, jeigu komitetai valdys projektų svarstymo procesą ir pasistengs sukoordinuoti įvairias to paties įstatymo projektų teikimo iniciatyvas, kad priėmimui eitų jungtinis projektas, apjungiantis visus pateiktus pirminius projektus. Štai ir dabar – darbų programos projekte yra, jei neklystu, bene 7 planuojamos Užimtumo įstatymo pataisos, bet mes galime priimti jas kaip vieną bendrą Užimtumo įstatymo pataisą ir jeigu taip veiksim – priimamų įstatymų tikrai bus gerokai mažiau negu dabar yra įrašytų projektų darbų programoje.
– Tad ko tikitės iš šios sesijos?
– Iš šitos sesijos, žinant, kad ji vyksta sudėtingomis pandemijos aplinkybėmis, norėtųsi, kad iš Seimo nebesklistų įtampa, supriešinimas, aršios kovos tarpusavyje. Mes –valdantieji – iš savo pusės tikrai parodysime nuoširdų dėmesingumą opozicijai, jos iniciatyvoms.
Štai pirmą kartą net pateikiant darbų programą bus suteikiamas žodis kiekvienos opozicinės frakcijos atstovui pristatyti savo programos dalį. Jau į pirmosios – kovo 10 d. – darbotvarkę yra įrašyta bent po vieną kiekvienos opozicinės frakcijos projektą. Taigi, trumpai apibendrinant galiu pasakyti: tikiuosi darnaus ir konstruktyvaus Seimo darbo.
Pavasario sesijoje numatoma surengti 50 Seimo posėdžių.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
