Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas

[autorius]

[papildyta]

28
„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.
„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį.

Žydų-krikščionių Velykos – itin žalinga pavasario šventės klastotė. Savo simbolika ji susijusi su dviem Izraelio istorijos įvykiais – žydų tautos išėjimu iš Egipto ir Kristaus prisikėlimu, o iš čia ir su Eucharistija.

Žydų tauta išėjo iš Egipto nisano mėnesio 14-tą dieną per mėnulio pilnatį. Būtent šiuo laiku pagal menulio kalendorių žydai švenčia Paschą (Pesachą). Pagal dabartinį kalendorių šventė kilnojama nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio. Žydų-krikščionių Velykos orientuotos, nors ne visada tiksliai, į žydų Paschą ir jos įvykius, todėl jos irgi atitinkamai kilnojamos. Istoriniai žydų tautos nisano mėnesio 14 dienos įvykiai savaime šliejasi prie pavasario lygiadienio, kurį Velykos ir uždengia bei iškreipia.

Manoma, kad pavasario lygiadienis (kovo 20–21), kurį senųjų prigimtinių tikėjimų tautos švęsdavo kaip Naujuosius metus, ir yra tikrasis Velykų šventės šaltinis [1]. Velykų data nustatoma pagal tris požymius: pavasario lygiadienis, mėnulio pilnatis (užuomina į nisano 14-tąją) ir sekmadienis (Kristaus prisikėlimo diena). Vadinasi, žydų-krikščionių Velykos turi būti švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmos pilnaties iškart po pavasario lygiadienio. Visas krikščioniškasis pasaulis, išskyrus Jehovos liudytojus, šių trijų dalykų paiso. Jehovos liudytojai nustato Velykas atsižvelgdami tik į nisano 14-tąją – žydų išėjimo iš Egipto pilnaties dieną.

Taigi, sekmadienis (Kristaus prisikėlimas) ir Pascha (žydų išėjimas iš Egipto) yra tie du prie pavasario lygiadienio dirbtinai prikergti priedai, kurie šviesiausio, svarbiausio gamtos virsmo šventei primeta Izraelio tautos istorinio įvykio minėjimą. O kadangi pagal kilnojamą Velykų datą nustatomos ir Gavėnios bei Užgavėnių datos, tai gamtinės pavasario šventės pasidaro visiškai sujauktos.

Per žydų-krikščionių Velykas prisimenama Kristaus mirtis, palaidojimas ir švenčiamas jo prisikėlimas. Pagal Bibliją, šie trys įvykiai ir sudaro Evangeliją: „Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją: Kristus numirė už mūsų nuodėmes […]. Jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas“ (1 Kor 15, 1, 3–4) [2]. Čia tenka vėl prisiminti, ką reiškia priimti Evangeliją, tuo labiau kad krikščioniškoji liturgija ir pamokslai nuolat grąžina tikinčiojo mintis prie jos įvykių. Priimti Evangeliją ir pasikrikštyti – tai dvasiškai iš naujo pereiti šiuos tris žingsnius: numirti su Kristumi, būti palaidotam su Kristumi ir su Juo prisikelti (Rom 6, 6; plg. Rom 6, 4; plg. Kol 2, 12) Prisikelti su Kristumi – tai po krikšto Šventąja Dvasia pradėti atnaujintą gyvenimą. O tai jau gyvenimas su nauja tautine tapatybe, nes po krikšto, pagal Bibliją, žmogus nebėra savo tautos atstovas, bet Abraomo, žydų tautos protėvio, palikuonis ir paveldėtojas „pagal pažadą“ (Gal 3, 27, 29). Taip, prisidengiant nuodėmės nuplovimu, žmogus iškertamas iš savo tautos šaknų ir įskiepijamas į Izraelio tautą (Rom 11, 24, 17) [3]. Taigi švęsti žydų-krikščionių Velykas – tai švęsti savo tautinės tapatybės de jure praradimą.

Naujojo Testamento Velykų simbolika neatsiejama nuo jos provaizdžio – Senojo Testamento žydų Paschos. Jos metu Jahvė, rodydamas savo galybę, bausmėmis niokojo Egiptą, žudė pirmagimius (Iš 7–12). Kad naikinimas nepaliestų izraelitų pirmagimių, buvo papjautas avinėlis – Kristaus aukos provaizdis, ir jo krauju tepamos durų staktos. Po to žydų tauta išėjo iš Egipto. Ką tai simbolizuoja? Krikščionys pripažįsta, kad išėjimas iš Egipto simbolizuoja paliktą pasaulietinį, arba pagonišką, gyvenimą ir priimtą žydų-krikščionių tikėjimą. Jis priimamas per Kristaus auką – Evangeliją, kurią simbolizuoja Paschos Avinėlis. Kas jos nepriima, pasilieka Egipte – pasaulietiniame gyvenime, arba pagonybėje, ir bus visaip baudžiami. Krikščioniškoji samprata patvirtina, kad per Kristaus auką – Paschos Avinėlį priėmus krikščionybę, keičiasi tautybė: nes iš Egipto – pagonybės, arba pasaulietinio gyvenimo, – žmogus išeina su žydų tauta, taigi tapdamas žydu. O Egiptui gresiančios bausmės simbolizuoja pagoniškų tautų naikinimą, nes jos atsisakė žydų-krikščionių tikėjimo, netepė durų staktų Paschos Avinėlio – nekaltojo krauju ir simboliškai pasiliko Egipte – liko ištikimos savo prigimtiniam tikėjimui ir tradicijomis.

Prievartinio arba savanoriško krikšto sunaikinti tautinei tapatybei negana. Todėl per Velykas, prieš nukryžiuojamas, Kristus įsteigia Eucharistiją – Jo kūno valgymą ir Jo kraujo gėrimą (Jn 6, 48–58). Tai turi būti daroma Jo atminimui ir Jo mirčiai skelbti (1 Kor 11, 23–26). Biblija grasina, kad jei kas to nedarys, tas neturės gyvybės savyje ir nebus prikeltas (Jn 6, 53–54). Iš esmės Eucharistija reiškia tą patį ką Evangelijos priėmimas, tik ji atliekama kas savaitgalį ar net dar dažniau. Kristaus mirties minėjimas bei skelbimas – tai užslėptas simbolinis patvirtinimas, kad tavo senasis „aš“ su visu jo buvusiu tautiškumu – nukryžiuotas, ir tu jau gyveni žydų tautos tradicijoje. Nuo šiol tai liudija visas tolesnis tavo gyvenimas: šventi su žydų tradicijos šventes, seki jos pranašų pavyzdžiais, mokaisi jos istorijos ir t. t.

Be to, Kristaus kūnas nėra vien kūnas – tai kartu ir tikinčiųjų bendruomenė, kaip pasakyta: „Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui – nariai“ (1 Kor 12, 27). Taigi logiškai išeitų, kad krikščionis, simboliškai valgydamas Kristaus kūną, kartu valgo ir save – naikina savo senąjį „aš“, savo prigimtinį senąjį tikėjimą ir savo tautos tradicijas. Kristaus kūno valgymas gali simbolizuoti ir tiesioginį – fizinį tautos naikinimą. Juk tauta tam tikra prasme irgi yra kūnas. O kiek savo tautos atstovų išžudė ir nukankino išsivertusieji į krikščionybę? Ir kiek tautų išnaikino tos, kurios pirma priėmė krikščionybę? Ir per visą šį naikinimą nuolat buvo atliekama Eucharistija – geriamas Kristaus kraujas ir valgomas Jo kūnas.

O štai ką savo pirmosios Eucharistijos metu pajuto Karlas Gustavas Jungas: „Staiga atėjo mano eilė. Aš suvalgiau duoną – ji buvo be skonio, kaip ir tikėjausi. Vynas, kurio šiek tiek gurkštelėjau, buvo silpnas ir rūgštus, matyt, ne iš geriausių […]. Žmonių veidai nebuvo prislėgti, bet ir be ypatingo džiaugsmo, jų išraiška bylojo: „Na, štai ir viskas.“ […] Palengva pradėjau suvokti, kad Eucharistija man tapo lemtingu įvykiu. Ji pasirodė tuščia; maža to, ji buvo didžiulė netektis. Žinojau, kad niekada daugiau nebegalėsiu dalyvauti toje ceremonijoje. Tai nebuvo religija, joje nebuvo Dievo. Bažnyčia – tai vieta, į kurią niekada daugiau nebeisiu. Joje jaučiau ne gyvenimą, o mirtį.“ [4]

***

Taigi, ar išorinio žydų-krikščionių Velykų spindesio nėra nuskurdinama tikroji senosios šventės prasmė? Juk švęsdamas Velykas pagal svetimas tradicijas ir jos nustatytą laiką žmogus pripažįsta ir patvirtina atsisakęs lietuviškojo tautiškumo ir pakeitęs jį į žydiškąjį ir tuo savaime menkina savo tautos tradicijas, savą prigimtinį tikėjimą ir prisideda prie kitados prievarta įvykdytos dvasinės okupacijos. Nes visa tai yra neišvengiama žydų-krikščionių Velykų pasekmė, priklausanti jos simbolikai.

Tiesa, žydų-krikščionių Velykos ilgainiui persipynė su savais, baltiškais papročiais, bet tai tėra surogatas. Jungas sako: „Surogatas paverčia žmones šešėliais ir netikromis būtybėmis; gyvąją tikrovę jie pakeičia tuščiais žodžiais, taip išsisukdami nuo priešybių išgyvenimo ir pabėgdami į blankų, dvimatį schemų pasaulį, kuriame nuvysta ir miršta visa, kas gyva ir kūrybinga“ [5].

Gal tokia savisauga perteklinė, o vertinimas per griežtas? Juk Dabar pasaulyje yra apie 2,2 mlrd. įvairių tautų krikščionių. Visoms joms primesta krikščionybė, kuri remiasi vienos – žydų tautos psichologija bei tradicijomis, perduodamomis per Bibliją, o katalikų ir stačiatikių bendruomenėse dar ir per šventų tėvų tradiciją. Ji tapo paversta kolektyvine, visuotine. Tad ir mes gal geriau tapatinkimės su visais, droviai slėpkimės už jų nugarų? Bet nuo to mus vėl perspėja Jungas. Jo kolektyvinės ir individualios psichikos analizė rodo, kad dirbtinis, primestinis svetimos tautos ar rasės mentaliteto perkėlimas gali turėti žalingų pasekmių. Jis sako: „Kolektyvinė nuostata paprastai rodo, kad kitiems būdinga ta pati kolektyvinė psichika. Tačiau tai reiškia visiškai ignoruoti individualius, o taip pat bendro pobūdžio skirtumus, kuriais pasižymi netgi kolektyvinė psichika, pavyzdžiui, rasių skirtumus“, ir išnašoje priduria: Todėl būtų nedovanotina klaida žydų psichologijos rezultatus laikyti visuotinai galiojančiais! Juk nešaus į galvą kinų arba indų psichologiją laikyti mums privaloma.

Dėl šios kritikos mane nepagrįstai kaltina antisemitizmu, tačiau šis priekaištas toks pat neprotingas, koks būtų kaltinimas neigiama mano nuostata kinų atžvilgiu. Be abejo, ankstesnėje ir žemesnėje dvasinės raidos pakopoje, kur neįmanoma atskirti arijų, semitų, chamitų ar mongoloidų mentalitetų, visos žmonių rasės turi bendrą kolektyvinę psichiką. Tačiau prasidėjus rasių diferenciacijai atsiranda esminių skirtumų kolektyvinėje psichikoje. Dėl šios priežasties mes negalime svetimos rasės dvasią in globo (ištisai –­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ lot.) perkelti į mūsų mentalitetą, jam gerokai nepakenkus, bet tai vis tiek nesutrukdo daugeliui silpnų instinktų žmonių perdėtai žavėtis indų filosofija ir panašiais dalykais.“ [6]

Pasak Jungo, atskiro žmogaus psichologija atitinka tautos psichologiją. Todėl, kaip kolektyvinė psichika veikia žmogų, ištirpindama jį kolektyvybėje, taip krikščionybė, žydų tautos psichologiją padarydama visuotinai privalomą, taigi kolektyvinę, ištirpina joje kitus tautiškumus. Vadinasi, sekant Jungu, norint išsaugoti tautiškumą, reikia jo netirpdyti dirbtinai suvisuotintoje žydų-krikščionių tradicijoje.

Dažnai tauta palyginama su motina, o krikščionybė – sau tėvu ir sakoma, kad jeigu žmogus gali turėti abu – ir motiną, ir tėvą, tai jis galįs ir išlaikyti savo tautinę tapatybę, ir būti krikščionimi. Taip, kai jo motina su tėvu savanoriškai susituokė, bet ne, kai jis ją užpuolė, pavergė ir išprievartavo.

Krikščioniškoji bendruomenė, besilaikanti žydų tautos tradicijų, iki šiol tebėra didžiausia pasaulyje. Vien katalikų yra daugiau kaip 1,2 mlrd. Jos ideologija remiasi tautų išgelbėjimo iš nuodėmės mitu, kuris yra Evangelijos pagrindas ir kasmet švenčiamas kovo – balandžio mėnesį. Tačiau krikščioniškos tautos anaiptol nėra dorovės pavyzdys. Kodėl? K. G. Jungas teigia: „Kuo didesnė bendruomenė ir kuo labiau individo [ir tautos – G. B.] nenaudai konservatyviais prietarais yra ginama kiekvienai didelei bendruomenei būdinga kolektyvinių faktorių sankaupa, tuo labiau individas [tauta] yra dvasiškai ir morališkai sunaikinamas, o kartu užkemšamas vienintelis visuomenės [tautų] dorovinės ir dvasinės pažangos šaltinis. Žinoma, tuomet pavieniame žmoguje [tautoje] tarpsta tik tai, kas bendra ir kolektyviška [žydų tradicija], o visa, kas individualu [tautiška], pasmerkta žlugti, t. y. būti išstumta. Taip individualybė [tautiškumas] atsiduria pasąmonėje ir ten dėsningai virsta tuo, kas iš esmės bloga, destruktyvu ir anarchiška“, taip „nutrinami individualūs [tautiniai] faktoriai, o kartu ir dorovė, kuri absoliučiai remiasi moraliniu jausmu ir asmens laisve – būtina dorovės sąlyga“. [7]

***

Žydų-krikščionių Velykų data yra atskaitos taškas Gavėniai ir Užgavėnėms. Gavėnia pradedama 40 dienų iki Velykų, o dieną prieš Gavėnią švenčiamos Užgavėnės. Be to, krikščionybė galimai apvertė Gavėnios ir Užgavėnių seką. Aleksandras Žarskus kelia teisėtą klausimą, kodėl Užgavėnės, kurios pagal pavadinimą turėtų būti už gavėnios, švenčiamos prieš ją? Jo tvirtinimu, gamtoje pirmiausia turi eiti Gavėnia ir trukti nuo Kalėdų iki Užgavėnių. Juk gamta kaip tik tuomet  pradeda gautis, atsigauti, gavėti. Gavėnia tad yra žemės ir visos gamtos atsigavimo laikotarpis, kuriam pasibaigus, Užgavėnėse švenčiama gamtos atbudimo ir gyvybės prisikėlimo šventė. Palengva sugrįžtant ir vėl įsigalint Saulei, visa kas gyva atgauna jėgas, džiaugsmą, norą augti, gyventi, mylėti. Gavėnia, pagal senąją lietuvių tautos tradiciją, buvo džiaugsmo, švenčių, vestuvių metas. Kad dar visai neseniai taip yra buvę, patvirtina Žarskaus pateikiama citata iš Jono Basanavičiaus redaguotos „Aušros“ (LKŽ III, p. 188): „Veselijos ir pokyliai bus keliami Gavėnėje.“ Tikrosios gavėnios laikas galėjo tęstis ilgai. Stasio Skrodenio ir kitų etnografų nuomone, senosios Užgavėnės iki krikščionybės švęstos kovo viduryje, galbūt per pavasario lygiadienį. [8]

Krikščionybė, per Velykas pririšusi Gavėnią ir Užgavėnes prie svetimos religinės tradicijos, ne tik pakeitė jų seką, bet apvertė aukštyn kojom ir Gavėnios esmę. Sena baltiškojį pavasarinė gamtos ir žmogaus atsigavimo šventė virto žydų-krikščionių Gavėnia, prasidedančia nykia pelenų diena, su pasninku ir marinimusi. Pelenai simbolizuoja atgailą, gedulą, nusižeminimą. Krikščionys tiki, kad toks savęs alinimas atgaivina dvasiškai. Tačiau taip galima manyti tik nematant tikrųjų krikščionybės tikslų – daužyti ir naikinti vadinamuosius pagonis (Apr 2, 26–27), bent kokias „pagonybės“ apraiškas žmogaus sieloje, kad jis būtų klusnus biblinei ideologijai. Laukiant Kristaus prisikėlimo ir sekant tikrąja Evangelijos reikšme, žmogui dera atgailauti ir gedėti už tai, kad jis pats arba jo protėviai kažkada buvo nuodėmingi, „pražuvę“ pagonys, „be vilties ir be Dievo pasaulyje“ (Ef 2, 12). Ir, be abejo, jis privalo pripažinti, kad jo tauta yra prastesnė, „nes išganymas ateina iš žydų“ (Jn 4, 22).

Krikščionybei svarbu, kad gamtą stebintis žmogaus žvilgsnis nevirstų bibliniam mokymui priešinga, išlaisvinančia iš jo pasaulėžiūra. Todėl ji visada stengsis Evangelijos grandine prikaustyti žmogų prie savo ideologijos.

Ne be reikalo Arvydas Šliogeris Evangeliją yra pavadinęs totaline kalbos teroro mašina [9]. Be to, pasak Šliogerio, „pavyzdinė teritorija krikščionybėje yra vienuolynas, bažnyčia, knyga“ [10]. Taigi – ne gamtos teikiama atgaiva, o aklinos kulto pastato sienos ir negyvi, užrašyti jo tarnų žodžiai.

Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietsche) yra pasakęs: „Vertybės tos, kurios netikros, ir žodžiai be prasmės – pabaisos tai pikčiausios mirtingųjų: ilgai juose dar snaudžia, laukia likimas pražūtingas. Tačiau atsliuoksi jis galiausiai ir tyko, ėda, ryja tuos, kurie ant jo sau trobas pasistatė. O! Jūs į trobas tas pažvelkit, kurias tarnai tie Dievo pasistatė! Bažnyčiomis jie savo tuos saldžiakvapius vadina urvus. O! Ta šviesa čia apgaulinga! O, tas tvankus, pridvisęs oras! Čionai, kur kilti aukštyn siela – negali! Čia jų tikėjimas įsako: Ant kelių pulkite ir kopkit laiptais, jūs nusidėjėliai niekingi!“ [11]

Nuorodos :

[1] http://www.astronomija.info/pavasario-lygiadienis/.

[2] Visos Biblijos citatos, jei nenurodyta kitaip, Senojo Testamento – iš Antano Rubšio, Naujojo Testamento – iš Česlavo Kavaliausko vertimų.

[3] Smulkiau apie tai žr.: http://alkas.lt/2017/06/18/g-burneika-kaip-krikscionybe-kesinasi-i-lietuviskaja-tautine-tapatybe/.

[4] Carl Gustav Jung. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai, 2010, p. 83–85.

[5] Carl Gustav Jung. Psichologiniai tipai. Vilnius: Margi raštai, 2013, p. 106–107.

[6] Carl Gustav Jung. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi Raštai, 2012, p. 192. Išskirta mano – G. B.

[7] Ten pat, p. 193.

[8] http://straipsniai.lt/sventes/pavasario-virsmas-uzgavenes-gavenia/.

[9] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes. Vilnius: Tyto Alba, 2013, p. 91.

[10] Arvydas Šliogeris, Virginijus Gustas. Pokalbiai apie esmes. Vilnius: Tyto Alba, 2013, p.246

[11] Frydrichas Nyčė. Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1991, p. 94.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  2. G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje
  3. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  4. A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas
  5. G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas?
  6. G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus
  7. Sekmadienio sakmė. Velykų pamokslas tariamiems krikščionims
  8. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  9. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (II)
  10. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (III)
  11. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IV)
  12. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (V)
  13. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX)
  14. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (X)
  15. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV)
  16. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  17. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  18. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  19. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  20. Ž. Šaknys. Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Tomas says:
    5 metai ago

    Velykos – super šventė.

    Atsakyti
  2. Lietuvis iš "nelietuviško" krašto. says:
    5 metai ago

    Tai paprasčiau kalbant,krikščionybė ,o ypač senesniais laikais buvo priemonė kontroliuoti žmonių protus ir jausmus,kad jie ponams paklusnūs būtų,būtent po Lietuvos krikšto Vytautas Didysis(aferistas),pilnai sugebėjo lietuvius vergais padaryt.Kaip dabar sakytų,sumanus valstybininkai.Laisvu gamtos vaikų būt nepavykę taip greit suvystyt.Po Vytauto mirties jau nutautejusiems valdovams lengviau buvo ir po kitos tautos padų lietuvius pakišti,vėlgi remiantis ta pačia krikščionybe….

    Atsakyti
    • popieriniams says:
      5 metai ago

      tikrai didysis aferistas be ne visi susipranta

      Atsakyti
  3. Karolis says:
    5 metai ago

    Nesulaukiu tos dienos, kuomet šitas “versliukas” užsiriš…Ne veltui sakoma, kad krikščionybė – galingiausia iki šiol sugalvota valdymo forma žmonijos istorijoje. Dieve, apsaugok motiną žemę nuo šito maro. Darnos visiems.

    Atsakyti
    • Aušrius says:
      5 metai ago

      Karoli, ta krikščionybė išties yra naikinama jau dabar. Bet dar reikia gerai pažiūrėti, kas ją naikina, kodėl ir ką siūlo mainais. Tiems naikintojams labai naudinga jūsų pagalba. Jie Europą ketina islamizuoti, nes to reikia būsimąjam karui, o išrinktiesiems pasiūlys kabalizmą – naująją satanistinę religiją.
      Nors ir ta krikščionybė – irgi satanistinė. Bet per šimtmečius žmonės vis dėlto įstengė ją iškreipti ir pripildyti kažkiek kilnia dvasia.

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        5 metai ago

        Labai teisingai pastebejote…. klausimas kas ir ka siulo vietoje to ka dabar turime? sugriauti nera problema, tai galima padaryti greitai, bet kas bus po to? juk ‘tuscia vieta’ neliks, kazkas bus prakista

        Atsakyti
  4. RIMAS PAKERYS says:
    5 metai ago

    JUDAJIZMAS – KRIKSCIONYBE – ISLAMAS,TA PATI MERGAITE TIK KITA SUKNAITE…GRIZKIME PAGALIAU PRIE SAVO SAKNU!!!

    KVIECIU VYKTI ANT SATRIJOS!!!!! TEN NUO PRAEJUSIU METU RUGSEJO MEN 12 D. NUOLATOS VEL DEGA

    GABIJA UGNELE ,AMZINOJI PROTERVIU UGNIS, KURIA VYTAUTAS SU JOGAILA 1413 METAIS KRIKSTYDAMI

    ZEMAITIJA UZGESINO .https://www.facebook.com/SatrijosUgnis/

    Atsakyti
    • popieriniams says:
      5 metai ago

      Tik ziurekit visokiu kremlinu neprsilvieskit, tego jau reget ten slavisku burtininku is Vilniaus.

      Atsakyti
  5. Elgetas says:
    5 metai ago

    Kai gandrai parskrenda, tada ir Velykos.”Birute Velika”-ka tai reiskia, nezinau bet suzinosiu.Tai ne krikscioniskos sventes, o ko gero net Moses mozuru.
    …Egipto kalnas Parnasas…pirmas Lietuvos paminejimas…

    Atsakyti
  6. Elgetas says:
    5 metai ago

    p.Ausriau, pirmiausia reikia uzkurt amzina ugni ant Kalno. Bent jau per Dainu svente.Ir grizt prie tradiciniu dievu ir pirmiausia prie sv. trejybes:Perkuno Zemynos ir ju sunaus Dievucio, kuris zaibo iziebtoje ugnyje gyvena.
    …”elli, elli , lama sabachtani” sushuko ir numire”.
    Jezus Dievucio, o ne Perkuno , bei kokio Jahovos,ant kryziaus saukesi

    Atsakyti
    • popieriniams says:
      5 metai ago

      kokios sventos trejybes nejuokauk

      Atsakyti
    • Aušrius says:
      5 metai ago

      Prie tradicinės pasaulėžiūros grįžti reikia, bet pavyks negreit. Čia turi kelios kartos pasikeist. Ir tai pavyks tik tada, jei bus intensyviai dirbama. O islamizacija ir polonizacija žengia nepalyginamai greičiau, nes tai politiniai dalykai ir juos remia valstybės. Tai žiūrėkit, kad kol tų tradicinių šaknų ieškosim, jau nebebus kam tų šaknų reikia!

      Atsakyti
  7. jurgis says:
    5 metai ago

    koks skurdas? Atgimimas, džiaugsmas, veržlumas… Lietuvis vis suras, kaip įkasti kitam…

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      …be abejonės, kad didelis dvasinis ir protinis skurdas kai žmogus jučia nejučia švenčia svetimas šventes, garbina svetimus šventuosius, svetimas tautai šventas vietas ir įvykius… Straipsnis primena visiems “sužydėjusiems”, jog gėlės be savo šaknų, pamerktos į “bankę” greitai nuvystą…

      Atsakyti
      • jurgis says:
        5 metai ago

        aha, Velykos – svetima šventė, nors ji atėjo irgi iš senovės, tik garbinti akmemnį ir aplink jį šokti laukinio šokį, va čia tai šventė, tautinė, t. sknt…

        Atsakyti
        • popieriniams says:
          5 metai ago

          uz biblija ir akmuo protingesnis. O zmones laimingesni, ismintingesni ir visuomene sveikesne ten kur apie ta akmeny soka. Pvz Afrikos provincijos

          Atsakyti
        • Kęstutis says:
          5 metai ago

          …reikėjo geriau patylėt, nes eilinis kartas vaizdžiai parodei – kokio lygio krikšionybės garbintojai…

          Atsakyti
  8. Diedas says:
    5 metai ago

    Komunistai – ateistai nesnaudžia.
    Pavaryta geriau už sovietmečio raudonuosius agitatorius.
    Viename portale ateistinis straipsnis, o kitame portale arba televizijoje bus reportažas kaip gražiai žmonės švenčia Lenino gimtadienį, majovkę ar kitą komunistinę šventę.
    Bene dešimt metų žiniasklaidoje sistemingai varoma negatyvi, šimtametes tradicijas niekinanti, viską kas lietuviška pašiepianti, tautiškumą ir dorą žeminanti propaganda.
    Ura tovarišči

    Atsakyti
    • popieriniams says:
      5 metai ago

      visa kas lietuviska pagal tokius slunkius kaip tu yra katalikiska. Cia vergu pasroviui krentanciu mentalitetas o tautos ant vergu mentaliteto nesilaiko.

      Atsakyti
  9. popieriniams says:
    5 metai ago

    Aciu uz stipru straipsni.

    Atsakyti
  10. Asta R.-R. says:
    5 metai ago

    Labai ačiū autoriui už straipsnį!
    Kai mane mažą vesdavosi į bažnyčią, visada jausdavau tai, apie ką kalba Jungas… Netruko ateiti laikas, kai galėjau pati ne tik mąstyti, bet ir rinktis:-)…
    Visiems linkiu gražaus pavasario!

    Atsakyti
    • jurgis says:
      5 metai ago

      o ta tu žinai, apie ką kalba Jungas? gal esi “jungistė”? abejoju ar ką nors skaičius…

      Atsakyti
      • Vasionis says:
        5 metai ago

        Vėlykos lietuvius varo į juodą šizofreniją. Juk kaip neišprotėjus įmanoma suderinti du priešingus dalykus — džiaugsmą, kad jau žiema baigėsi, ir mirtį, kuri gresia karštųjų kraštų (žydų) žmonėms dėl artėjančių svilinančių sausrų, nes jau baigėsi drėgnas ir vėsus gamtos tarpsnis? Jau vien tai verstų nesistengti perdėm uoliai vykdyti božnicos tarnų, vykdančių pietiečių valią, nurodymus, bet pasiremti tūkstantmečių mūsų tautos patirtį, kuri net Vėlykų varde slypi — tai vėlikių, sugrįžtančių iš dausų ir VĖL įsikūnijančių į apmirusią gamtą metas. Juk tuo metu po savaitės prasideda ir Vėlių vėlykos (sk. Pranę Dundulienę).

        Atsakyti
  11. Auksinis kardas says:
    5 metai ago

    Skurdas ne Velykose, o autoriaus galvoje. Nesiplėsiu, bet prieš kritikuojant “žydišką” šventę, reikėtų bent žinoti, kad ji ne tik nieko bendra su Kristaus Prisikėlimu neturi, o dar ir yra gerokai senesnė. O svarbiausia – vadinasi ji ne Pascha (tai graikiškas pavadinimas, perimtas slavų, ir jis reiškia tas pačias Velykas, tik švenčiamas savaitę vėliau nei katalikų), o PE(kirtis ant e)sach, tiksliau, ha-pesach (su žymimuoju artikeliu ha), kas reiškia D-vo pasirodymą virš egiptiečių žudytų Izraeliečių namų. Artimiausia šventė, su kuria susijusios krikščionių Velykos, yra persiškas (vėliau ir daugybės kitų tautų) Nauruz (“naujoji diena”), apie kurį galite pasiskaityti internete. Tai lygiai tas pats kas Ostara germanuose (žodis tiesiogiai susijęs su Aušrine arba Auštriniu) ir t.t. Gamtos Prisikėlimo šventė, ant kurios pagrindo švenčiamos krikščionių Velykos. Alkas.lt yra totaliai antisemitinis puslapis, kuris turėtų būti gerokai už tai papurtytas arba uždraustas. O jo autorių rašliavas turėtų perskaityti specialistai prieš publikuodami visiškas nesąmones.

    Atsakyti
  12. Šaulys says:
    4 metai ago

    Čia ne straipsnis bet neišmanėlio kliedesiai!

    Atsakyti
  13. Kitas kampas says:
    4 metai ago

    Kadangi Alkas pabijojo įdėti kitą nuomonę, rekomenduoju perklausyti įrašą kuriame G. Burneikos paskaita yra sutriuškinta. Įrašą rasite iniciatyvinės grupė Tiesos akibrokštai facebook puslapyje. Smagaus žiūrėjimo.

    Atsakyti
  14. Kitas kampas says:
    4 metai ago

    DĖMESIO ! Каršta naujiena ! Gintaro Burneikos kaukę nuplėšia jo sūnus !
    Video rasite Naglio Daubaro facebook paskyroje.

    Atsakyti
  15. Mokslininkų atradimai says:
    2 metai ago

    Biblijoje aprašyti įvykiai mokslininkų akimis
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/biblijoje_aprasyti_ivykiai_mokslininku_akimis/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

2023 02 01
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Ko per šventes labiau nei dovanų nori vaikai? | Vaikų linijos nuotr.

Ko per šventes labiau nei dovanų nori vaikai?

2022 12 21
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?

2022 12 16
Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Nuspręsta, kur bus įamžintas pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona

2022 12 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
7
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

2014 m. JAV pasirodė anglų kalba išleista sovietinių partizanų, trumpai tarnavusio NKVD, vėliau žymaus Izraelio istoriko Dovo Levino (Dov Levin)...

Skaityti toliau

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
0
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Vasario 14 d., antradienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė) kviečia į...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video)

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai