Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į šalies žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.
Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK).
Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija atkreipia dėmesį, kad Seimo Kultūros komitetui pateiktos pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, jos esą nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu.
LRT generalinės direktorės pasisakymas Seimo Kultūros komiteto posėdyje:
Balsavimas už LRT pasiūlymą:
Visas gruodžio 16-osios Seimo Kultūros komiteto posėdis:
[youtube]https://youtu.be/sfP-3urKiP8[/youtube]
Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame Visuomenės informavimo įstatymo pataisas kaip papildomame komitete, apie tokius LRT administracijos inicijuotus siūlymus, esą, nebuvo net užsiminta. VIEA nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų, slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį. VIEA teigia, kad tai suponuoja, jog didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sumaniusios ar panorėjusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius.
LRT administracija savo prašymą motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, šioje įstaigoje, įsteigus naują pareigybę, dirbs Etikos kontrolierius, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, dabartinės LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva konkuruoja su LRT, todėl, visuomeninio transliuotojų vadovų manymu, esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų sprendimų, nepalankių LRT, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. LRT pozicijai pritarė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis, teigdamas, kad atsiradus įstaigos vidiniam kontrolieriui, Komisijos priežiūra visuomeniniam transliuotojui būtų perteklinė.
Asociacija griežtai nesutinka su šia pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT įstatymo redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima buvo turėti ir gerokai anksčiau, net be įstatymo pataisų. Tai bet kokios žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos dalykas.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad teikiamomis pataisomis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais ir kitais informacijos vartotojais.
Pasak asociacijos atstovų, žurnalistų etikos normos yra universalios ir turi galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Būtų keista, jei etika būtų susieta ne su jos normomis, o fizine darbo vieta.
„Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. Todėl Seimo Kultūros komitetui LRT administracijos išreikštas noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumui. Tai akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas, atskaitingumą visuomenei pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui“, – teigiama Visuomenės informavimo etikos asociacijos išplatintame pranešime spaudai.
Visuomenės informavimo etikos asociaciją sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija. Asociacijos veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas.
Papildyta:
Gruodžio 21 d. Seimo Kultūros komitetas išplatino atsakymą žiniasklaidos atstovams dėl LRT pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė gruodžio 16 d. Jame rašoma: „Gruodžio 18 d. Seimo Kultūros komitetas gavo žiniasklaidos sektorių atstovaujančių organizacijų kreipimąsi, kuriuo prašoma atmesti gruodžio 16 d. Komiteto posėdyje svarstytą viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė bendru sutarimu. Su Komiteto atsakymu galima susipažinti čia: Raštas dėl LRT 2020-12-21.
Toks kontrolierius – prižiūrėtojas galėtų būti tokiu atveju, jeigu jis veiktų prie LRT tarybos, o šios tarybos pusė narių būtų deleguoti atitinkamų visuomenės organizacijų. Taigi kartu su įstatymu atitinkamai keistinos ir LRT tarybos narių sudarymo nuostatos.