Vasario 1 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo frakcijos seniūnas Petras Gražulis, Seimo narys prof. Povilas Gylys ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas dr. Romualdas Povilaitis.
Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.
Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima buvo užduoti internetu.
Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.
Prof. P. Gylys alkas.lt redakcijai sakė, kad šią spaudos konferenciją surengti paskatino sausio 29 d. išplatintas Lietuvos žmogaus teisių gynėjų susibūrusių į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą (LŽTKC) kreipimasis „Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų“.
Prezidentei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Seimo frakcijoms, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai adresuotame kreipimesi žmogaus teisių gynėjai reiškia susirūpinimą, kad Lietuvos radijas ir televizija (LRT) riboja Lietuvos piliečių teisę laisvai reikšti įsitikinimus.
Kreipimesi rašoma: „LRT rengiamose ir transliuojamose programose bei laidose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose“.
Kreipimosi autoriai nurodo tokio LRT vadovybės elgesio pavyzdžius. Primenama, kad LRT ignoruodama Referendumo įstatymo nuostatas nesuteikė pakankamai laiko referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvinei grupei naudotis LRT eterio laiku. Kaip nedemokratiško ir ribojančio žodžio laisvę LRT elgesio pavyzdį kreipimosi autoriai nurodė ir 2015 m. birželio 17 d. laidą „Dėmesio centre“. Tuomet į debatus dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos buvo pakviesti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė ir trys jos oponentai, o pats laidos vedėjas, pasak kripimosi autorių, ne tik skyrė daugiau laiko pasisakyti oponentams bet ir pats buvo nešališkas juos palaikydamas…
Primenama, kad nuomonių laisvę ribojančios nuostatos LRT programų rengėjai laikėsi ir Seime svarstant greitųjų vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Teigiama, kad į LRT laidas išsakyti nuomonę dėl minėto įstatymo projekto tariamos žalos verslui buvo kviečiami finansinio verslo bendrovių atstovai, o jų oponentams, ekonomistams ir įstatymo pataisų rengėjams, ginantiems viešąjį interesą, tokia galimybė nebuvo suteikta.
Pasak kreipimosi autorių analogiškai LRT programų rengėjai elgėsi VRK įregistravus visuomenininkų Iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo. LRT ir šiuo atveju ribojo arba pateikė šališką informaciją, rašoma kreipimesi.
Kreipimesi taip pat teigiama, kad LRT programų rengėjų bei vedėjų šališkumas pasireiškė ir svarstant Lietuvos socialinio modelio (Darbo kodekso) projektą. Tuomet LRT laidose „daugiausia eterio laiko buvo skiriama Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutiniai liberalių pažiūrų bei „tradicinių“ profesinių sąjungų atstovų pasisakymams“, o bendruomeniškumą, socialinį solidarumą ir kitas visuomenines vertybes deklaruojančių organizacijų atstovai į laidas nebuvo kviečiami.
Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad LRT programų bei laidų rengėjų nuostata riboti objektyvios informacijos sklaidą ypač aiškiai pasireiškė 2016 m. sausio 9 d. Vilniaus Forumo – konferencijos „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių grėsmių akivaizdoje“ metu. „LRT šio renginio demonstratyviai nepastebėjo, neinformavo apie tai visuomenės“ – rašoma LŽTKC kreipimesi.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo, įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos suvaržymų tenka LRT tarybos nariams ir prašo, kad Seimas, jo frakcijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pareikalautų iš LRT tarybos tinkamai vykdyti Įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, kad „nacionalinis transliuotojas garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintas demokratijos, objektyvumo, pažiūrų įvairovės ir įsitikinimų bei nešališkumo nuostatas“.
Šį kreipimasis pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu – Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vardu – Romualdas Povilaitis, Piliečių gynybos paramos fondo vardu – Stasys Kaušinis, Lietuvos Helsinkio grupės vardu – Stasys Stungurys ir Nepartinio demokratinio judėjimo vadovas – Krescencijus Stoškus.
Savo pritarimą kreipimuisi raštiškai patvirtino akademikas prof. Antanas Buračas (Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos garbės pirmininkas, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys), prof. habil. dr. Bronius Genzelis (Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, prof. dr. lvydas Pauliukevičius (Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys).
Susiję straipsniai:
- Spaudos konferencija „Ginkime konstitucines vertybes“ (tiesioginė transliacija, video)
- Seime – spaudos konferencija „Kas Lietuvoje bijo CŽV kalėjimų?“ (tiesioginė transliacija, audio)
- Spaudos konferencijoje pranešta apie referendumo dėl žemės informacinę blokadą (video)
- Disidentai spaudos konferencijoje pristatys kreipimąsi į JAV ir ES šalių vyriausybes dėl N.Venckienės politinio persekiojimo
- Speciali LRT programa Valstybės atkūrimo dienai
- Seimas uždraudė LRT komercinę reklamą ir pakeitė finansavimo modelį
- LRT primins prieš 20 metų žlugusį Maskvos pučą (video)
- P. Gylys. Kaip „galingoji“ N. Venckienė bus daroma nusikaltėle (video)
- T. Bakučionis. Politinis LRT turgelis arba „demokratijos misija“ už 21 780.0 Lt (PVM įskaitytas)
- Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
- Z.Vaigauskas apie referendumo informacinę blokadą: „radijas ir televizija“ yra ne eterio laikas, bet organizacijos pavadinimas (video)
- Lietuvos televizijai – 55-eri!
- Blogeris Zeppelinus. Įvadinė LTV rinkimų laida. O gal biudžetinės teležvaigždės Ritos Miliūtės užgaidų koncertas?
- V. Linkienė. Nacionalinės televizijos projektas „Seimo rinkimai 2012“. Padeda pasirinkti ar kliudo?
- Išrinktas LRT vadovas
- „Lietuvos ryto“ televizijai pareikštas įspėjimas
- V. Radikaitė. Apie rusiškus kanalus, žodžio laisvę ir demagogiją
- Seimo narys P. Gylys siekia išsiaiškinti kodėl persekiojami referendumo iniciatoriai
- P. Gylys. Apie Selą, A.Tapiną ir informacinį „McDonald‘s“
- Skaitmeninę TV matysime geriau
- Socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai į koalicija kviečiasi lenkus
- J.K. Valaitis. Rinkimai, balsų pirkimai ir šiuolaikinė žūklė
- V. Vidūnas. Apie gimdymus ir baimę
- P. Gylys. „N.Venckienės komisija“ – teisingumo paieška ar politinis farsas?
- P. Gylys. Policinė valstybė prieš disidentą Petrą Gražulį
- Ar Lietuva yra pajėgi atsilaikyti informaciniame kare?
- P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
- P. Gylys. Galvos transplantacija Darbo partijoje
- P. Gylys. Lyderių badas ir antipolitika Lietuvoje
- Č. Iškauskas. Kaip jie mus gelbėjo… (pirmadienio mintys)
Deja, nacionalinis transliuotojas NESOLIDIŽIAI, nerūpestingai ruošia tekstus žinių laidoms, skleidžia DEZINFORMACIJĄ apie Lietuvos gyventojus. Štai šiandien tik vienoje laidoje gal 4 ar 5 kartus įkyriai kartojo sąvoką „Tautinės mažumos”, tuo klaidindamas visuomenę. Tačiau žinios kartojamos kelis kartus per parą. Turint tokius „rūpestingus” transliuotojus nė Kremliaus trolių nereikia.
Kodėl nesivadovaujama tarptautiniais dokumentais, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiančiais, kas yra ir kas nėra Tautinė mažuma?
TM-momis laikomos kitataučių bendruomenės, gyvenančios svetimų valstybė teritorijose, nes neturi savo nacionalinės valstybės (pvz., mūsų karaimai ir totoriai, čigonai).
Jomis pripažįstamos ir kitataučių bendruomenės, gyvenančios SAVO ETNINĖSE žemėse, bet dėl karų, įv. politinių sprendimų, po kurių perstumdomos valstybių sienos, ne savo valia atsidūrusios kaimyninės valstybės teritorijoje (todėl mažesnėms tautoms tai gresia tautos mažėjimu ar net išnykimu).
Sąvoka TM mažuma siejama su iš tiesų mažomis, netgi į UNESCO įtrauktomis saugotinomis tautomis. Negi bent viena iš mus supančių slavų tautų jau atsidūrė ant išnykimo ribos?
TM negali būti gausios, stiprias nacionalines valstybes turinčios tautos. – Suvokti šią paprastą tiesą pakanka logiško mąstymo, net dokumentų studijuoti nereikia. Galima sulyginti su gamta: ką saugo gamtosauga – NYKSTANČIAS rūšis, o ne tas, katros entuziastingai dauginasi visame pasaulyje, nepaisydamos sienų ir keldamos egzistencinį pavojų vietos rūšims.
Žemyna, tavo mintys pranoksta lietuvių kalbos galimybes, bet eiliniai kitų kalbų žodžiai laaabai gerai tinka tau 😀 😀
Žemynos klausimas:
,,NESOLIDIŽIAI (?), tekstus, DEZINFORMACIJĄ, trolių (?), transliuotojus, dokumentais, TM-momis (?), teritorijose, nacionalinės, ETNINĖSE, politinių, teritorijoje, nacionalines, logiško, dokumentų studijuoti, entuziastingai, egzistencinį…”
Labai atsiprašau už krūvą klaidų. Akys pervargo, neįžiūriu, nors ir didinu tekstą…
O ponui Kembliui labai dėkoju, kad taip kantriai vykdo savo priedermę mane ganyti…
Nesusireikšmink.
Baik tu vienąsyk specialiai trukdyti svarbių klausimų nagrinėjimą.
Neatsiprašinėk – jo priedermė yra parazitinė, nes visada TIK TRUKDO SPRĘSTI SVARBIUS KLAUSIMUS ir vis specialiai siekia diskutantus išmušti iš vėžių, kad jie iš viso nutiltų, nieko esminio nebepasakytų.
Geras žodis – DISKUTANTAS ‘tikras lituvis’ 😀 😀 😀
Nemoki lietuviškai – nenuostabu.
Žemynos puikūs pastebėjimai.
Pavyzdžiui, kokia čia mažuma lenkų, kai jų yra 40 milijonų ?
Jei esi tikras lietuvis, tai kodėl “Nemoki lietuviškai ” – stebini.
Stebini pats, jei nematai į ką buvo atsakyta.
Pagal Konstituciją Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (10 str.). Teisiškai tautinė mažuma yra valstybinis darinys, o šiam rastis, kaip būtina sąlyga yra istoriškai priklausanti teritorija. Taigi Lietuvoje valstybinio darinio prasme tautinių mažumų nėra, teritorija vientisai lietuviška, visi joje gyvenantys nelietuviai yra kitataučių statuso asmenys. Be abejonės kiekviena valstybė savo supratimu ir atitinkamais teisiniais sprendimais gali prisidaryti tautinių mažumų statuso darinių. Lietuva jų nėra prisidariusi. Tad dėl teisinės tautinių mažumų sąvokos nesiklaidinkime įvairiais žunalistiniais išvedžiojimais…
Ar šią konferenciją transliuos “nacionalinis transliuotojas” ? O gal įrašą parodys? :):):)
Garbingiems nevyriausybinių organizacijų atstovams visiškai pritariu,bet prieko čia visą kadenciją valdančiųjų pozicijoje seime sėdinti -visiškai populistiniu pavadinimu pasivadinusi partija.Aišku-artėja nauji rinkimai.
Kol nebus pakeisti LRT tarybos sudarymo principai ir pagal pakeistus principus sudaryta nauja LRT taryba, tol niekas LRT veikloje nesikeis. Dabar LRT tarybą sudaro 12 narių, iš kurių 4 deleguoja Prezidentė, 4 -Seimas ir 4 – mokslo ir kūrybinės organizacijos. Tarybą turėtų sudaryti LRT dalykus išmanantys asmenys, o ne valdžios parinkti funkcionieriai, kaip dabar yra. Tarybą, pvz., galėtų sudaryti 11 visuomenės organizacijų asmenų ir vienas Seimo deleguotas atstovas, pagal tai, kad LRT išlaikymui, programų rengimui biudžeto lėšas skiria Seimas. Radijo ir TV vadovai, atsakingi už programų meninį ir techninį rengimą turėtų būti samdomi asmenys, parinkti konkursų būdu. Už programų idėjinį, demokratinį turinį turėtų atsakyti LRT taryba.
Gal pasidomėkime – kas LRT Tarybai moka algą, nuo ko ji priklausoma?
Geras klausimas, bet turiu dar geresnį.
Manau, ne tik man, bet ir kitiems nelabai žinoma tai, kad apart LRTK, kurios nariai (11) skiriami žinoma tvarka ir kurios Pirmininkas E.Vaitekūnas yra dar ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuriai vadovauja irgi Pirmininkas E.Vaitekūnas, turįs pavaduotoją, administracijos direktorių, jo pavaduotoją, 4 patarėjus ir dar bent tuziną kitokių … smulkiau va čia:
http://www.rtk.lt/lt/struktura_ir_kontaktai/kontaktai
O dar yra Siaurusevičiaus “firma”.
Gal laikas įkurti dar vieną – koodinuojančią anas Supertarybą?
Dar yra LRT taryba:
http://www.lrt.lt/apie-lrt/lrt-taryba
Ir Siaurusevičius, kur generaliniu dirba ir kur labai kukliai prisistato firma:
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – patikimiausias ir moderniausias Baltijos šalių visuomeninis transliuotojas.
Kadangi, kiek man žinoma inteligentų forumas LRT ir kitos žiniasklaidos nekvietė, tai ir bus pretekstas pasityčioti iš rengėjų. apmaudu
kol Konarskyje sėdės Siauras, Mildažė, Milė, kita “chebra” (Kembly, nebausk manęs už šį žargoną), kol tarpusavy dalinsis apdovanojimus ir nuo reklamos atlikusias lėšas, tol renk-nerenk sp. konferencijas, o reikalai ten nesitaisys…tai rašo ilgametis LRT darbuotojas…
Dar papildysiu minusus LRT darbe:
1. prieš rinkimus į Jakilaičio forumus buvo kviečiamos tik 5 ar 6 partijų atstovai ir kaip tik tų partijų atstovai ir buvo išrinkti, nes jie ir tebuvo matomi;
2. LRT propagavo Vanagaitės melų knygą, bet nepasakė, kad joje yra žydšaudyste kaltinama lietuvių tauta, o tai jau yra nusikaltimas.
Dėl Vanagaitės knygos tai pati tautininkų partija yra kalta, nes sekančią dieną po jos melų propagandos PRIVALĖJO, TIKSLU GINTI LIETUVIŲ TAUTĄ, SURENGTI KOKIĄ TAI VIEŠĄ AKCIJĄ (MITINGĄ, PIKETĄ, PASISAKYMĄ PARTIJOS VARDU AR PAN.), kad paneigti vanagaičių (tarybmečiu buvo knyga pavadinimu – “Vanagai iš anapus”, tai šitie jos bliuznyjimai kaip tik yra tokio tipo) teiginius, jog dėl žydšaudystės kalta lietuvių tauta.
Va, tada niekur būtų nesidėjusi ir LRT – būtų priversta paskelbti kas gina Lietuvos tautos garbę.
Ne visai teisingas teiginys, kad “inteligentų forumas LRT ir kitos žiniasklaidos nekvietė”, todėl neva ši nedalyvavo ir neturėjo prievolės jo nušviesti. Tačiau į politikų renginius Zyplių dvare taip pat niekas žiniasklaidos nekvietė, bet ji sugužėjo, nes reikėjo sensacijų. Taigi žiniasklaidos misija objektyviai nušviesti įvykius, vykstančius net tik ten, kur jos niekas nekviečia, bet ir iš zonų, kuriose vyksta kariniai konfliktai (Dobase). tai viešasis interesas – visuomenė turi žinoti tia, kas jai būtina.
politika,ponas Gyly,kad pašnekėsim,pabarsim ir prabus kam sąžinė-netikslinga.Kam neprabudo tai ir neprabus.Tenka pritarti komentatoriui” lietuviui”.Komisijos sudarymo principai turėtų būti keičiami:jei transliuotojas gina viešą interesą,tai joje turėtų vyrauti tautos,ne valdžios atstovai.
O dabar pasiūlykim tautos atstovų išrinkimo principus.
Vienas iš pačių paprasčiausių LRT tarybos sudarymo principų galėtų būti, jeigu jau delegavimo teisę paliekant, kaip dabar yra, t.y. Prezidentei, Seimui, kad jų deleguoti asmenys LRT tarybos nariais tampa 11-os visuomeninių organizacijų, parinktų burtų tvarka, pritarimu, kuris priimamas jų balsų dauguma.
????????
Burtai – ne tas.
Reikia kažko solidesnio.
Atsitiktinio būdo naudojimas renkantis nėra laikytinas nerimtu. Kitu atveju tektų sudaryti visuomeninių organizacijų sąrašą, o to objektyviai ir nepažeidžiant subjektinės teisės, esant tokiam jų skaičiui, atlikti kitu būdu vargu kad būtų įvykdoma. Belieka tik didinti atsitiktine tvarka atrenkamų organizacijų skaičių, pvz., iki 101-os. Be to, atrinkimas galėtų būti atliekamas atskirai kiekvienam konkrečiam deleguotajam į LRT narius patvirtinti.
O kodėl nuo organizacijų turime imti atstovus?
Kodėl negalime rinkimų metu tiesiog išrinkti?
Pirma, rinkti LRT tarybos narius netikslinga todėl, kad rinkimai daug kainuoja, be to, tokiuose rinkimuose partijos kaip paprastai gautų galimybę paveikti jų rezultatus. Taigi norimi pokyčiai iš to nesirastų.
Antra, kai nėra renkami ministrai, teisėjai, prokurorai ir t.t, rinkti LRT tarybą būtų tiesiog nerimta.
Beje, tų keturių organizacijų delaguoti asmenys taip pat LRT nariais taptų tik su minėtu atrinktųjų pritarimu.
Nieko nekainuotų: reikia juos rinkti seimo rinkimų, pvz., metu.
Lietuviai rašo iš didžiosios raidės – Seimas.
Tai čia tokie kaip tu, kurie mano, kad tai – gerbtinų įstaiga.
Ten iki šiol nebuvo nei vienos partijos, kuri dirbtų visuomenės daugumai – už ką juos gerbti?
Negerbi Lietuvos, ‘tikras lituvi’?
Kodėl, manai, yra du atskiri žodžiai – Lietuva ir seimas?
Todėl, kad tai – ne tas pats.
Nesi lietuvis – nei tu moki lietuvių kalbą, nei sugebi mąstyti.
Kiek klasių esi baigęs? 🙂
Seimo nariai. Po perkunais, ka ten Seime veikiate? Darykit tvarka. Kiek galima kenteti ta cenzura ir gyventoju kvailinima?
Kodėl dievo Perkūno vardą rašot iš mažosios ?
Kiba ne lietuvis, o koks ponovie ponovas būsit ?
Tai jis tik į “panus” ir kreipiasi. Ar nepastebėjai?
Te Dievai ir lietuviai jam atleidžia.
gerbiamas Juozai,
LRT taryba ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija skirtingos institucijos. Pirmoji turėtų prižiūrėti , bet neprižiūri LRT darbo, o antorji prižiūri visas Lietuvoje veikiančias radijo ir TV stotis.
Pirmajai vadovauja ŽYGINTAS PEČIULIS – LRT tarybos pirmininkas
http://www.lrt.lt/apie-lrt/lrt-taryba/taryba
Antrajai vadovauja E.Vaitiekūnas. Pastarajai visuomenė pretenzijų neturi.
LRT problemos kur kas gilesnės:
1. Prieš keletą metų LRT vadovams nepatiko buvę LRT portale gausūs komentarai, tad jie pasistengė, kad pastarųjų praktiškai nebeliktų. Kaip tai gali būti demokratinėje šalyje? Juk LRT atstovauja IV demokratijos valdžią.
2. Tuo metu, kada šalis murkdosi gilioje stagnacijoje, pažanga sustojusi, pirmauja kalinčiais, savižudybėmis, alkoholizmu, emigracija ir kt., brangus LRT laikas eikvojamas pramoginėms laidoms ir beprasmiškam žinių kartojimui, kurias uoliai garsina visi TV ir radijo kanalai, žinių portalai, dienraščiai ir kas netingi. LRT turi spręsti nacionalines problemas, o pramogomis ir žiniomis tegul užsiima privatūs transliuotojai. LRT turi pasilikti nacionaliniu požiūriu reikšmingų žinių analizę, vertinimą ir pateikimą tautai – kritine analitine žurnalistika.
3. Lietuva yra konstitucinė demokratinė respublika, kurioje galioja tik konstitucinės valdžios: Seimas, Vyriausybė, Prezidentas, Teismai, Žiniasklaida. Įsivyravusi ir valdžią užgrobusi partokratija – partijų valdžia yra nekonstitucinė ir jai ne vieta LRT laidose bei LRT taryboje, kaip ir apskritai demokratinėje šalyje. Partijų vieta – ant „bačkos“ – formuoti ideologiją, o valdyti jos neskirtos ir nesugeba, kuo įsitikinome SSRS ir per 25 metus nepriklausomoje Lietuvoje.
4. Demokratinėje žiniasklaidoje turi veikti tie patys darbuotojų atrankos principai, kaip ir kitose valdžios struktūrose. Demokratijoje vadovai neskiriami, bet atrenkami skaidrių periodiškų konkursų būdu tam tikram laikotarpiui. Tai liečia ne vien LRT tarybą, bet ir direktoriaus ir visų vadovų bei laidų vadovų postus. Kitaip neišvengsime “amžinų” ir “teisesnių ir lygesnių” asmenų. Nesant nuolatinės atrankos valdžia “sutraukia” dažnai slaptai veikiančias grupuotes, kurios gali daryti neigiamą poveikį nacionaliniams interesams.
5. Bijau, kad vien nepasitenkinimais neišsiversime. Reikalinga rimta diskusija LRT – “Koks nacionalinis transliuotojas turi būti tautos pažangos plėtojimo požiūriu?”. Siūlau inicijuoti tokią demokratišką diskusiją, tik be nekonstitucinių partijų dalyvavimo. Pagarbiai,
Taip tokia diskusija tikrai įvyks. Tačiau kas turima galvoje sakant “diskusiją, tik be nekonstitucinių partijų dalyvavimo”? Vargu ar galima tvirtinti, jog partijos veikia ne Konstitucijos pagrindu. gal mažosios partijos yra beteisės ir diskriminuojamos, tačiau visos veikia legaliai. Tad šiuo klausimu būtinas aiškumas.
Citata: “LRT turi spręsti nacionalines problemas, o pramogomis ir žiniomis tegul užsiima privatūs transliuotojai”.
Negalima sutikti:
LRT visa tai turi išlaikyti, bet tai turi daryti žymiai aukštesniame lygyje, nei tai daro privatūs kanalai, kur objektyvumo jau pagal sąvoką negali būti.
Akivaizdu, kad LRT praktiškai vykdo ne visuomeninę, o partinę misiją. Be to, tai atlieka dar ir pačiu lėkščiausiu kūrybiniu lygiu. Taip toliau tęstis negali. Visų pirma lauktina, kad artimiausiomis dienomis savo siūlymus dėl to, kaip neatidėliojant turėtų būti keičiamas RTV valdymas, programų struktūrų, turinio, jų meninio lygio bei rengimo organizavimas, pateiktų visuomenei pati LRT taryba. Priešingu atveju jos nariams, jai visai, turint savigarbos, beliktų atsistatydinti. Gi diskutavimas RTV klausimu apskritai, kaip paprastai, baigtųsi kalbomis…
Dar kartą. Gal kam kyla idėja, kaip pakeisti LTR tarybos finansavimą?
LRT įstatymo 9 straipsnis. LRT taryba 13 dalis nustato, kad “TARYBA FINANSUOJAMA IŠ LRT LĖŠŲ, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.
Reikia paprastos pataisos: Tarybos nepriklausomumui užtikrinti, ji turi būti finansuojama iš bet kur, tik ne iš LRT lėšų.
Tarybos nariai algų negauna, jiems mokama tik už tarybos posėdžius, todėl jos priklausomybė nuo finansuotojo menka. Tad jo pakeitimas esminio poveikio neturėtų. Formaliai finansuotoju būtų galima padaryti kad ir Kultūros ministeriją. Čia galimos priklausomybės esmė yra tame, kas asmenis deleguoja į LRT tarybos narius ir kas per asmenybės yra jie patys. Panašu, kad bus bandoma nuo esminių pakeitimų išsisukti formaliu finansuotojo pakeitimu.
Citata: “jiems mokama tik už tarybos posėdžius”.
Vadinasi, gauna.