„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą…“ girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.
Jie atvirai kalbėjo apie lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos statuso pakeitimą, per naujai patvirtintą vyriausybės programą siekti valstybės teritorijos federalizavimo, priimant Tautinių mažumų įstatymą. Jau šiandien vienoje šalies teritorijos dalyje rodoma tik kitos valstybės televizinės laidos, skirtos tik išskirtinei teritorijai. Mes visi norėtume matyti tas laidas. Dar daugiau – reikalaujama, kad šioje teritorijoje kandidatai į seniūnus mokėtų ir lenkų kalbą.
Suprantama, kad renkantieji gali pasirinkti tarp mokančio ir nemokančio lenkiškai, bet išskirti tam tikrą teritoriją, kur matoma ne sava, o tik svetimos šalies televizija arba kalbos mokėjimo dalykai, taikomi tik šiai teritorijai – jau akivaizdus Konstitucijos ir duotos priesaikos pažeidimas.
Paskelbus Kovo 11-osios aktą į Lietuvoje gyvenančius kitataučius buvo kreipiamasi jau ne kaip į Tautines mažumas, o kaip į Tautines bendrijas, nežiūrint to, kad buvo paliktas sovietinis 1989 m. Tautinių mažumų įstatymas. Jis nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d. Panašiai nustojo galioti ir kiti sovietiniai įstatymai. Vieni dėl to, kad buvo priimti nauji, kiti todėl, kad jų nereikėjo. Nereikėjo ir Tautinių mažumų įstatymo, nes Lietuvoje nebuvo jokios kitos valstybės etninių žemų. Lietuvis neturėjo ir iki šiol neturi jokių didesnių teisių už save laikančiu rusu, baltarusiu, ukrainiečiu, lenku ar vokiečiu.
Taip, Lietuvoje yra didoka grupė piliečių save laikančiųjų lenkais, bet „…kokiai tautybei priklausyti – asmeninis apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo taisyklių, atsižvelgiant į pasirinktą tautybę“ (KT 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Ir nors daugelio mokslininkų nuomone šios grupės žmonės yra ne Lenkijos, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų palikuonys ir dabar yra Lietuvos piliečiai – jiems Lenkija dalina lenko kortą, kas reiškia –„visų pirma Lenkija“. Ar žinoma, kiek tokių kortų turėtojų yra Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje?
Dabar apie valstybinę kalbą, kurios siekiama atsisakyti net taksi vairuotojų tarpe. Lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Ji saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką. Įstatymų leidėjas privalo numatyti lietuvių kalbos apsaugos priemones ir jas įgyvendinančias institucijas. Lietuvių kalba privalo būti vartojama visose viešojo aptarnavimo srityse, įstaigose, savivaldybėse. Įmonės ir organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Kitose gyvenimo srityse asmenys gali nevaržomai vartoti kitas kalbas.
Asmens tautybė negali būti pagrindas reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Visi Lietuvos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei lietuvių nacijai, ar būtų kitokios etninės kilmės, pagal Konstituciją yra lygūs, taigi negalima teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės.
Tautinėms bendrijoms (diasporoms) veikti pas mus jokių trukdžių nėra. Kita vertus, kitokios etninės kilmės piliečiai per valstybinės kalbos mokėjimą turi integruotis į pilietinę Lietuvos visuomenę, tuo tarpu lenkų ar rusų kalbos Lietuvoje yra atneštinės.
Deja matome, kad žemesniais, negu Konstitucija, teisės aktais, ar vyriausybės programomis, bandoma siekti pakeisti konstitucine santvarka pagrįstus principus. Pavyzdžiui, priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes. Ar suprantame, kur tas nuvestų? Ar patys norime sukurti savą Padniestrę, Donbasą?
Autorius yra teisininkas Kovo 11-osios akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras
Prieš dešimtmetį, tuomet valdančiosios TS-KD partijos nario Valentino Stundžio vadovaujama Seimo grupė paruošė Valstybinės lietuvių kalbos -kaipo konstitucinės reikšmės vertybę- naują įstatymo projektą,kuris vėliau buvo išsamiai išnagrinėtas ir paruoštas Seimui svarstymui ir įtvirtinimui kaipo įstatymas.Deja,tuometiniai valdantieji konservatoriai ,nei kitų kadencijų Seimai net nesiteikė šio puikiai paruošto projekto svarstyti ir įtvirtinti įstatymiškai.Tad, klausimas naujai išrinktam Seimui ir Prezidentui G.Nausėdai: 1/ ar minėtas projektas bus ištrauktas iš giluminio Seimo stalčiaus ir pagaliau taps įstatymu?
2/ ar konstitucinės reikšmės Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto svarba yra įtraukta ir į Šimonytės Vyriausybės programą,kurią pagyrė ir J.E.G.Nausėda?
Beje, prisimenu JE rinkiminę kalbą, jo patikinimą, jog jis palaiko, kad pirmame lape turi būti valstybinė k. T. y., ne chaosą pase, o tvarkingą standartą, kaip ir dera RAŠTINGAI IŠSILAVINUSIŲ PILIEČIŲ VALSTYBEI.
TIK TODĖL BALSAVAU UŽ JĮ.
Pasirodo, jis, kaip ir AMB, mano, jog iš ,,prieš vestuves žadėto” ir pasijuokti galima, o priesaikos ŠIOS (o ne kitos!) Konstitucijai laikytis iš viso ,,nešiuolaikiška”? Jis, kaip ir AMB, siekia įeiti į istoriją kaip ,,lanksčių” pažiūrų asmenybė?
Stundžiui už jo darbą ,,atsidėkota” nustumiant jį sąrašo uodegon.
Pažiūrėkite, ką jie ketina ginti. Štai ištrauka iš vyriausybės programos projekto:
2.2.8. Kokybiškas ugdymas tautinių mažumų mokyklose.
Užtikrinsime, kad tautinių mažumų mokyklos taptų vieta, ugdančia ne tik labai geras lenkų, rusų, ukrainiečių ar baltarusių, tačiau ir labai geras lietuvių kalbos žinias. Ieškosime galimybių prisidėti prie vadovėlių lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalba atnaujinimo pagal naujausias ugdymo programas ir tendencijas. Įgyvendinsime konceptualų požiūrį̨ į dvikalbį ar daugiakalbį ugdymą, padedantį tautinių mažumų vaikams integruotis aplinkoje, kurioje vartojama lietuvių kalba, ir atvirkščiai. Užtikrinsime, kad moksleiviams būtų sudaryta galimybė objektyviai susipažinti su krašto istorija, tautinių mažumų indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir kitas viešojo gyvenimo sritis. Plėsime skaitmeninio ugdymo turinio užsienio kalbomis prieinamumą tautinių mažumų mokyklose. Įvertinsime galimybes įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tautinių mažumų bendruomenes įtrauksime į diskusiją dėl ugdymo kokybės standarto.
Jau nekalbant apie tai, kad nė nesiekiama atsisakyti sovietinių okupantų įvestos moksleivių segregacijos ir atskirų mokyklų pagal tautybę, tai dar ir siekiama stiprinti ir gausinti kitatautes mokyklas: lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių. Įdomus momentas, kur pasakyta ir atvirkščiai – neįtikėtina, bet, atrodo, tai reiškia, kad planuoja lietuvius ugdyti dvikalbiais ir integruoti į kuriamas ir gausinamas „tautines mažumas“ ir jų kalbines aplinkas! Vadinasi, stengsis, kad Lietuva neliktų ta vieta pasaulyje, kur kalbinė aplinka yra lietuviška, o atvykę kitataučiai turi į ją integruotis? Taip stipriai stengsis, kad atveš ir įdarbins mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos (dar nedrįso čia įrašyti Rusijos 🙂 ), kad jie čia Lietuvoje augintų kitas tautas, kaip tų tautų tėvynėse…
vyriausybė laikosi ,,seno gero” – my vperedi planety vsej… ? 🙁 Darysime tai, ko kitos Vakarų valstybės nedaro?
Jau nekalbant apie tai, kad visa tai NETEISĖTA, GAL BŪT NET VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI prilygintina, nes keliama tiesioginė grėsmė Kalbos ir Tautos tvarumui, jų ištirpimo tarp ją nustelbiančių energingesnių ateivių masėje* grėsmė,
naujieji politikai iš didelio entuziazmo, berods, net nepasidomėjo ir nežino, jog kitos, galingų biudžetų Vakarų valstybės neleidžia sau švaistyti biudžeto INVAZINĖMS kalboms savo valstybėje palaikyti , kitakalbėms mokykloms išlaikyti! Tai palikta pačių kitataučių privačiai iniciatyvai. Ir dėl to joms jokios ŽT pretenzijų neturi, nes TMAPK tuo nepažeidžiama.
Tačiau mums, praskolintos valstybės politikams, nekyla klausimo, ar galima dar toliau ne savo asmeninius pinigus švaistyti, dar labiau valstybę praskolinti, ateities kartas nuogas ir basas palikti?
———————————
* Vienas iš Hitlerio planų – įgyvendinti seną germanų svajonę – okupuoti Prancūziją. Jis to rengėsi pasiekti taikaus nutautinimo būdu – įtarpuoti tarp prancūzų vokiečių karius, kad tie kuo daugiau prancūzaičių apvaisintų, ir ten gimtų kuo daugiau vokietukų.
ir KLAUSIMAS:
Gal jau laikas liautis būti subtiliems ir nepergyventi, kad strateginei kaimynei priminus, jog Vilniaus krašte jų pačių palikti* ,,lenkai” – yra PL karo ir okupacijos nusikaltimų padarinys, jos nusikaltimo fizinis ir dvasinis palikimas , ir kad Tarptautinė teisė nepripažįsta jokių pretenzijų dėl jo pripažinimo teisėtu , jai bus nesmagu?
Suprantu, kad tai nutyli politikos aferistai.
Tačiau gal yra teisininkų, kurie gali sau leisti pradėti nuo Tarpt. Teisės įstatymo dėl karo nusikaltimų palikimo, o ne nuo ,,pasisavintų”, bet niekuo čia dėtų TM teisių kalbą pradėti?
Kiek dar Lietuva, nei pakarta, nei paleista, dus tarp anos pusės grobuonių ir šios pusės naujųjų kolaborantų? Anie gudriai pradeda kalbą nuo ,,pažeidžiamų” TM, ŽT, mes įsiveliam į ginčą, kyla triukšmas, visi į jo centrą dėmesį nukreipę… O gal pats laikas visuomenei kreiptis į TT Karo nusikaltimų klausimais ir baigti šį politikų mums primestą jau 30 mū trunkantį sadomazochizmą? Juk tikėtis, kad Seimas, prezidentas imsis atitinkamų veiksmų ir galiausiai nutrauks šiuos nuodingus santykius, kaip rodo 30 m. patirtis, neverta, ne galim vėl sugrįžti į Kauno Lietuvą, net jei ,,dėl padorumo” žemėlapyje mūsų sienos liks ten pat? Vadinasi, lieka viena išeitis – piliečiai turi perimti šį klausimą į SAVO rankas?
———————————
* Dar gyvi jei ne paties nutautinimo, tai bent Stalino skelbtos repatriacijos liudininkai (mano bendraamžiai ir mano giminės tarp jų), kai PL įsileido ,,repatrijuoti” net ir tuos, kas tik fiktyvias santuokas su PL lenku/~ke sudarė, ar kas turėjo giminių PL.
Tačiau vien tarpukariu vykusio perėjimo į lenkų parapiją ir nutautėjimo nepakako, kad būtų įsileisti ,,repatrijuoti”. Ne kiekvienam padėjo ir nupirkti suklastoti dokumentai. Taip jiems Lenkija tada ,,atsidėkojo” (Służ panu wiernie, on ci za to pier..ie) – čia liko Lenkijos atstumti, nepripažinti lenkais vilniukai. Ar juos čia paliko iki progos dar kartą jais (ar jų anūkais) pasinaudoti, kai Lenkijai tai bus naudinga? Ką dabar ir daro – manipuliuodami TM ir apdovanoję Lenko korta, naudoja juos ,,taikiai” okupacijai. O jie tikisi, kad šis kartas nemeluos – jau galės visa ,,kolonia Polska” imigruoti / repatrijuoti?
Siūlyčiau Seimo nariui Audroniui Ažubaliui pateikti įstatymą “Seimo nario atstatydinimas” ir taikyti už Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos pažeidimus ir piliečių skaldymą ir supriešinimą bei valstybinės kalbos naikinimą. Tokie Seimo nariai yra trečiųjų imperinių šalių tarnai, todėl galėtų pasidomėti ir VSD. Lietuvos piliečių turinčių “Lenko kortą” privalomu būdu turi būti pareikalauta ją grąžinti Lietuvos vidaus ministerijos struktūrai, o kas negražins turi būti numatyta Administracinė bauda.
Tuos, kurie kėsinasi į Lietuvos respublikos Konstitucijos pagrindus, reikia vertinti kaip anarchistus, norinčius Lietuvoje padaryti valstybinį perversmą. Baudžiami straipsniai už tai yra. Puikias aisčių teisininkų, vidaus saugumo, karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgas turime, todėl niekas, niekur ir niekada, reikalui esant, nuo bausmės nepabėgs.
JE atkėlė vartus LR Konstitucijos laužymui ir iškėlė rankas…
——————
* Autorinės teisės nukosėtos nuo R. Čepaitienės
„Nacionalinis tautų atskirumas ir jų priešingumai vis labiau ir labiau nyksta jau besivystant buržuazijai, esant prekybos laisvei, pasaulinei rinkai, pramonės gamybos ir ją atitinkančių gyvenimo sąlygų vienodumui.“ – iš manifesto… 1848 m… O tarsi šiandien parašyta.
Ir kaip suprantu pajūrietį džiugina šios pranašystės pildymaisi. Tik atvirai rašyti nenori, tai subtilesnį būdą surado.
Tai tamstą, matyt, džiugina. Aš gi cituoju komuniagų manifestą, nes, mano nuomone, jie niekur nedingo – slepiasi po įvairiausių grupuočių, vadinamų partijomis, pavadinimais. Globalistai šį manifestą gali pasikabintui virš lovos, o gal jie taip ir daro? Šalia nukryžiuotojo.
Čia Lietuva, čia “Lenko kortom” lyja… Būtų juokinga, jei nebūtų… visiškai nejuokinga.
Įdomu tik tas, kad signatarai apsiriboja straipnių rašymu. Patogu, šilta, sočiai – kuo gi daugiau reikia.
Šauniai pastebėta…
Visada gerbiau poną R. Maceikianecą už jo pilietiškumą ir blaivų protą.
Esminė str. autoriaus teisinė mintis “tautinės mažumos” sąvokos atžvilgiu tokia, jog “priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes.”
Žodžiu, akivaizdu, kad žmonių tautiškumas randasi turint etninę žemę, joje gyvenant kaip priklausomoje nuosavybės teise. Lietuvos visa teritorija etniškai yra lietuviška, jos gyventojai yra lietuviai – lietuvių tauta, gyvenanti nuo amžių jai priklausančioje žemėje. Atsižvelgiant į šias istorines aplinkybes ir teisines nuostatas, Lietuvos gyventojus, savęs nevadinančiais ar nesančiais lietuviais, logiškai tiktų vadinti „netaučiais“. Tokiu atveju matyti, kad Lietuvos gyventojų nelietuvių vadinimas “tautinėmis mažumomis” yra atsirdusi kalbinė ir loginė klaida. Vietoje jo siūlomas pavadinimas “netaučiai” būtų tinkamas dar ir todėl, kad rodytų, jog tie, netaučiais vadinami, kaip šalies gyventojai su žemės priklausymu etniškai nėra susieti. Taigi teisių vadinti žemės, gyvenamųjų vietų nelietuviškai neįgytų.
Kad šiuo atveju būtų galima skirti atvykėlius nuo dėl kitų priežasčių save laikančiais ne lietuviais, juos tiktų vadinti “atvyktaučiais”.
Kaip aišku iš išdėstyto, Lietuvoje gyventojų turinčių ‘tautinės mažumos” teisinį statusą nebėra ir jis, akivaizdu, negali būti kuriamas Seimo partijoms savivaliaujant. Tad tiek viešai kalbant apie Lietuvą tuo klausimu ar Seimui leidžiant įstatymus šis pavadinimas nevartotinas. Čia būtinas kuo skubesnis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (pirm. Antanaitis) atitinkamas sprendimas, o taip pat LRT žurnalistų susipratimas.
,, Lietuvos visa teritorija etniškai yra lietuviška, jos gyventojai yra lietuviai – lietuvių tauta, gyvenanti nuo amžių jai priklausančioje žemėje.” , ir ją supa irgi jos etninėse, bet nuo jos atplėštose žemėse gyvenančios jos kaimynės, kurių viena kuo toliau, tuo labiau ypač įžūlėja, agresyvėja…
Gerbiamieji, o kodėl mums neatsivertus mūsų Pagrindinio Įstatymo – Konstitucijos ir nepaieškojus ten tokios sąvokos kaip “tautinė mažuma”? Pasižiūrėjote? Ir ką? Neradote? Teisingai! Nėra ten tokių žodžių! LR Konstitucijoje eina kalba tik… apie tautines bendrijas. O koks gi skirtumas, paklausite jūs?! Mažumos, bendrijos… Taigi, gerbiami tautiečiai, kad didelis! Skirtingas teisinis statusas! Be to, dabartinė LR teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės ir jose gyvenantys nelietuvių tautybių gyventojai vadintini TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS. Kas su tuo nesutinka, gali spjauti į mano žilą barzdą, bet esmė nuo to nepasikeis. To tak, panowie. 🤗