Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt
2020 12 07 16:42
19
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą…“  girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.

Jie atvirai kalbėjo apie lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos statuso pakeitimą,  per naujai patvirtintą vyriausybės programą siekti valstybės teritorijos federalizavimo, priimant Tautinių mažumų įstatymą. Jau šiandien vienoje šalies teritorijos dalyje rodoma tik kitos valstybės televizinės laidos, skirtos tik išskirtinei teritorijai. Mes visi norėtume matyti tas laidas. Dar daugiau – reikalaujama, kad šioje teritorijoje kandidatai į seniūnus mokėtų ir lenkų kalbą.

Lenkijos kanalo „TVP Wilno“ sklaidos ir 1920 m. Lenkijos okupuotos Lietuvos teritorijos erdvės stebėtinai panašios | Alkas.lt žemėlapių sugretinimas
Lenkijos kanalo „TVP Wilno“ sklaidos ir 1920 m. Lenkijos okupuotos Lietuvos teritorijos erdvės stebėtinai panašios | Alkas.lt žemėlapių sugretinimas

Suprantama, kad renkantieji gali pasirinkti tarp mokančio ir nemokančio lenkiškai, bet išskirti tam tikrą teritoriją, kur matoma ne sava, o tik svetimos šalies televizija arba kalbos mokėjimo dalykai, taikomi tik šiai teritorijai – jau akivaizdus Konstitucijos ir duotos priesaikos pažeidimas.

Paskelbus Kovo 11-osios aktą į Lietuvoje gyvenančius kitataučius  buvo kreipiamasi jau ne kaip į Tautines mažumas, o kaip į Tautines bendrijas, nežiūrint to, kad buvo paliktas sovietinis 1989 m. Tautinių mažumų įstatymas. Jis nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d. Panašiai nustojo galioti ir kiti sovietiniai įstatymai. Vieni dėl to, kad buvo priimti nauji, kiti todėl, kad jų nereikėjo. Nereikėjo ir Tautinių mažumų įstatymo, nes Lietuvoje nebuvo jokios kitos valstybės etninių žemų. Lietuvis neturėjo ir iki šiol neturi jokių didesnių teisių už save laikančiu rusu, baltarusiu, ukrainiečiu, lenku ar vokiečiu.

Taip, Lietuvoje yra didoka grupė piliečių save laikančiųjų lenkais, bet „…kokiai tautybei priklausyti – asmeninis apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo taisyklių, atsižvelgiant į pasirinktą tautybę“ (KT 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Ir nors daugelio mokslininkų nuomone šios grupės žmonės yra ne Lenkijos, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų palikuonys ir dabar yra Lietuvos piliečiai – jiems Lenkija dalina lenko kortą, kas reiškia –„visų pirma Lenkija“. Ar žinoma, kiek tokių kortų turėtojų yra Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje?

Dabar apie valstybinę kalbą, kurios siekiama atsisakyti net taksi vairuotojų tarpe. Lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Ji saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką. Įstatymų leidėjas privalo numatyti lietuvių kalbos apsaugos priemones ir jas įgyvendinančias institucijas. Lietuvių kalba privalo būti vartojama visose viešojo aptarnavimo srityse, įstaigose, savivaldybėse. Įmonės ir organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Kitose gyvenimo srityse asmenys gali nevaržomai vartoti kitas kalbas.

Asmens tautybė negali būti pagrindas reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Visi Lietuvos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei lietuvių nacijai, ar būtų kitokios etninės kilmės, pagal Konstituciją yra lygūs, taigi negalima teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės.

Tautinėms bendrijoms (diasporoms) veikti pas mus jokių trukdžių nėra. Kita vertus, kitokios etninės kilmės piliečiai per valstybinės kalbos mokėjimą turi integruotis į pilietinę Lietuvos visuomenę, tuo tarpu lenkų ar rusų kalbos Lietuvoje yra atneštinės.

Deja matome, kad žemesniais, negu Konstitucija, teisės aktais, ar vyriausybės programomis, bandoma siekti pakeisti konstitucine santvarka pagrįstus principus.  Pavyzdžiui, priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes. Ar suprantame, kur tas nuvestų? Ar patys norime sukurti savą Padniestrę, Donbasą?

Autorius yra teisininkas Kovo 11-osios akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai
  2. L. Rasimas. Autochtonai
  3. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  4. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  5. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  6. L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka
  7. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  8. Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą
  9. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  10. V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą
  11. G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas?
  12. I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai
  13. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  14. A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)
  15. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  16. A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai
  17. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  18. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  19. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
  20. J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas?
  21. T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo
  22. E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
  23. G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose
  24. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  25. J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video)
  26. A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais
  27. V. Sinica. Apmąstant TALKOS padėtį
  28. A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?
  29. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  30. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Iš tiesų says:
    4 mėn. ago

    Prieš dešimtmetį, tuomet valdančiosios TS-KD partijos nario Valentino Stundžio vadovaujama Seimo grupė paruošė Valstybinės lietuvių kalbos -kaipo konstitucinės reikšmės vertybę- naują įstatymo projektą,kuris vėliau buvo išsamiai išnagrinėtas ir paruoštas Seimui svarstymui ir įtvirtinimui kaipo įstatymas.Deja,tuometiniai valdantieji konservatoriai ,nei kitų kadencijų Seimai net nesiteikė šio puikiai paruošto projekto svarstyti ir įtvirtinti įstatymiškai.Tad, klausimas naujai išrinktam Seimui ir Prezidentui G.Nausėdai: 1/ ar minėtas projektas bus ištrauktas iš giluminio Seimo stalčiaus ir pagaliau taps įstatymu?
    2/ ar konstitucinės reikšmės Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto svarba yra įtraukta ir į Šimonytės Vyriausybės programą,kurią pagyrė ir J.E.G.Nausėda?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      Beje, prisimenu JE rinkiminę kalbą, jo patikinimą, jog jis palaiko, kad pirmame lape turi būti valstybinė k. T. y., ne chaosą pase, o tvarkingą standartą, kaip ir dera RAŠTINGAI IŠSILAVINUSIŲ PILIEČIŲ VALSTYBEI.
      TIK TODĖL BALSAVAU UŽ JĮ.
      Pasirodo, jis, kaip ir AMB, mano, jog iš ,,prieš vestuves žadėto” ir pasijuokti galima, o priesaikos ŠIOS (o ne kitos!) Konstitucijai laikytis iš viso ,,nešiuolaikiška”? Jis, kaip ir AMB, siekia įeiti į istoriją kaip ,,lanksčių” pažiūrų asmenybė?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      Stundžiui už jo darbą ,,atsidėkota” nustumiant jį sąrašo uodegon.

      Atsakyti
  2. jo says:
    4 mėn. ago

    Pažiūrėkite, ką jie ketina ginti. Štai ištrauka iš vyriausybės programos projekto:
    2.2.8. Kokybiškas ugdymas tautinių mažumų mokyklose.
    Užtikrinsime, kad tautinių mažumų mokyklos taptų vieta, ugdančia ne tik labai geras lenkų, rusų, ukrainiečių ar baltarusių, tačiau ir labai geras lietuvių kalbos žinias. Ieškosime galimybių prisidėti prie vadovėlių lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalba atnaujinimo pagal naujausias ugdymo programas ir tendencijas. Įgyvendinsime konceptualų požiūrį̨ į dvikalbį ar daugiakalbį ugdymą, padedantį tautinių mažumų vaikams integruotis aplinkoje, kurioje vartojama lietuvių kalba, ir atvirkščiai. Užtikrinsime, kad moksleiviams būtų sudaryta galimybė objektyviai susipažinti su krašto istorija, tautinių mažumų indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir kitas viešojo gyvenimo sritis. Plėsime skaitmeninio ugdymo turinio užsienio kalbomis prieinamumą tautinių mažumų mokyklose. Įvertinsime galimybes įdarbinti mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos dirbti tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tautinių mažumų bendruomenes įtrauksime į diskusiją dėl ugdymo kokybės standarto.

    Jau nekalbant apie tai, kad nė nesiekiama atsisakyti sovietinių okupantų įvestos moksleivių segregacijos ir atskirų mokyklų pagal tautybę, tai dar ir siekiama stiprinti ir gausinti kitatautes mokyklas: lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių. Įdomus momentas, kur pasakyta ir atvirkščiai – neįtikėtina, bet, atrodo, tai reiškia, kad planuoja lietuvius ugdyti dvikalbiais ir integruoti į kuriamas ir gausinamas „tautines mažumas“ ir jų kalbines aplinkas! Vadinasi, stengsis, kad Lietuva neliktų ta vieta pasaulyje, kur kalbinė aplinka yra lietuviška, o atvykę kitataučiai turi į ją integruotis? Taip stipriai stengsis, kad atveš ir įdarbins mokytojus iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos (dar nedrįso čia įrašyti Rusijos 🙂 ), kad jie čia Lietuvoje augintų kitas tautas, kaip tų tautų tėvynėse…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      vyriausybė laikosi ,,seno gero” – my vperedi planety vsej… ? 🙁 Darysime tai, ko kitos Vakarų valstybės nedaro?
      Jau nekalbant apie tai, kad visa tai NETEISĖTA, GAL BŪT NET VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI prilygintina, nes keliama tiesioginė grėsmė Kalbos ir Tautos tvarumui, jų ištirpimo tarp ją nustelbiančių energingesnių ateivių masėje* grėsmė,
      naujieji politikai iš didelio entuziazmo, berods, net nepasidomėjo ir nežino, jog kitos, galingų biudžetų Vakarų valstybės neleidžia sau švaistyti biudžeto INVAZINĖMS kalboms savo valstybėje palaikyti , kitakalbėms mokykloms išlaikyti! Tai palikta pačių kitataučių privačiai iniciatyvai. Ir dėl to joms jokios ŽT pretenzijų neturi, nes TMAPK tuo nepažeidžiama.
      Tačiau mums, praskolintos valstybės politikams, nekyla klausimo, ar galima dar toliau ne savo asmeninius pinigus švaistyti, dar labiau valstybę praskolinti, ateities kartas nuogas ir basas palikti?
      ———————————
      * Vienas iš Hitlerio planų – įgyvendinti seną germanų svajonę – okupuoti Prancūziją. Jis to rengėsi pasiekti taikaus nutautinimo būdu – įtarpuoti tarp prancūzų vokiečių karius, kad tie kuo daugiau prancūzaičių apvaisintų, ir ten gimtų kuo daugiau vokietukų.

      Atsakyti
  3. Gerb. AUTORIUI - PADĖKA says:
    4 mėn. ago

    ir KLAUSIMAS:
    Gal jau laikas liautis būti subtiliems ir nepergyventi, kad strateginei kaimynei priminus, jog Vilniaus krašte jų pačių palikti* ,,lenkai” – yra PL karo ir okupacijos nusikaltimų padarinys, jos nusikaltimo fizinis ir dvasinis palikimas , ir kad Tarptautinė teisė nepripažįsta jokių pretenzijų dėl jo pripažinimo teisėtu , jai bus nesmagu?
    Suprantu, kad tai nutyli politikos aferistai.
    Tačiau gal yra teisininkų, kurie gali sau leisti pradėti nuo Tarpt. Teisės įstatymo dėl karo nusikaltimų palikimo, o ne nuo ,,pasisavintų”, bet niekuo čia dėtų TM teisių kalbą pradėti?
    Kiek dar Lietuva, nei pakarta, nei paleista, dus tarp anos pusės grobuonių ir šios pusės naujųjų kolaborantų? Anie gudriai pradeda kalbą nuo ,,pažeidžiamų” TM, ŽT, mes įsiveliam į ginčą, kyla triukšmas, visi į jo centrą dėmesį nukreipę… O gal pats laikas visuomenei kreiptis į TT Karo nusikaltimų klausimais ir baigti šį politikų mums primestą jau 30 mū trunkantį sadomazochizmą? Juk tikėtis, kad Seimas, prezidentas imsis atitinkamų veiksmų ir galiausiai nutrauks šiuos nuodingus santykius, kaip rodo 30 m. patirtis, neverta, ne galim vėl sugrįžti į Kauno Lietuvą, net jei ,,dėl padorumo” žemėlapyje mūsų sienos liks ten pat? Vadinasi, lieka viena išeitis – piliečiai turi perimti šį klausimą į SAVO rankas?

    ———————————
    * Dar gyvi jei ne paties nutautinimo, tai bent Stalino skelbtos repatriacijos liudininkai (mano bendraamžiai ir mano giminės tarp jų), kai PL įsileido ,,repatrijuoti” net ir tuos, kas tik fiktyvias santuokas su PL lenku/~ke sudarė, ar kas turėjo giminių PL.
    Tačiau vien tarpukariu vykusio perėjimo į lenkų parapiją ir nutautėjimo nepakako, kad būtų įsileisti ,,repatrijuoti”. Ne kiekvienam padėjo ir nupirkti suklastoti dokumentai. Taip jiems Lenkija tada ,,atsidėkojo” (Służ panu wiernie, on ci za to pier..ie) – čia liko Lenkijos atstumti, nepripažinti lenkais vilniukai. Ar juos čia paliko iki progos dar kartą jais (ar jų anūkais) pasinaudoti, kai Lenkijai tai bus naudinga? Ką dabar ir daro – manipuliuodami TM ir apdovanoję Lenko korta, naudoja juos ,,taikiai” okupacijai. O jie tikisi, kad šis kartas nemeluos – jau galės visa ,,kolonia Polska” imigruoti / repatrijuoti?

    Atsakyti
  4. Getas says:
    4 mėn. ago

    Siūlyčiau Seimo nariui Audroniui Ažubaliui pateikti įstatymą “Seimo nario atstatydinimas” ir taikyti už Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos pažeidimus ir piliečių skaldymą ir supriešinimą bei valstybinės kalbos naikinimą. Tokie Seimo nariai yra trečiųjų imperinių šalių tarnai, todėl galėtų pasidomėti ir VSD. Lietuvos piliečių turinčių “Lenko kortą” privalomu būdu turi būti pareikalauta ją grąžinti Lietuvos vidaus ministerijos struktūrai, o kas negražins turi būti numatyta Administracinė bauda.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    4 mėn. ago

    Tuos, kurie kėsinasi į Lietuvos respublikos Konstitucijos pagrindus, reikia vertinti kaip anarchistus, norinčius Lietuvoje padaryti valstybinį perversmą. Baudžiami straipsniai už tai yra. Puikias aisčių teisininkų, vidaus saugumo, karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgas turime, todėl niekas, niekur ir niekada, reikalui esant, nuo bausmės nepabėgs.

    Atsakyti
  6. Moteriausybės* įspeistas į kampą, says:
    4 mėn. ago

    JE atkėlė vartus LR Konstitucijos laužymui ir iškėlė rankas…

    ——————
    * Autorinės teisės nukosėtos nuo R. Čepaitienės

    Atsakyti
  7. Pajūrietis says:
    4 mėn. ago

    „Nacionalinis tautų atskirumas ir jų priešingumai vis labiau ir labiau nyksta jau besivystant buržuazijai, esant prekybos laisvei, pasaulinei rinkai, pramonės gamybos ir ją atitinkančių gyvenimo sąlygų vienodumui.“ – iš manifesto… 1848 m… O tarsi šiandien parašyta.

    Atsakyti
    • Julijonas says:
      4 mėn. ago

      Ir kaip suprantu pajūrietį džiugina šios pranašystės pildymaisi. Tik atvirai rašyti nenori, tai subtilesnį būdą surado.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 mėn. ago

        Tai tamstą, matyt, džiugina. Aš gi cituoju komuniagų manifestą, nes, mano nuomone, jie niekur nedingo – slepiasi po įvairiausių grupuočių, vadinamų partijomis, pavadinimais. Globalistai šį manifestą gali pasikabintui virš lovos, o gal jie taip ir daro? Šalia nukryžiuotojo.

        Atsakyti
  8. Stebėtojas says:
    4 mėn. ago

    Čia Lietuva, čia “Lenko kortom” lyja… Būtų juokinga, jei nebūtų… visiškai nejuokinga.

    Atsakyti
  9. Ryšard Maceikianec says:
    4 mėn. ago

    Įdomu tik tas, kad signatarai apsiriboja straipnių rašymu. Patogu, šilta, sočiai – kuo gi daugiau reikia.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      4 mėn. ago

      Šauniai pastebėta…

      Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      4 mėn. ago

      Visada gerbiau poną R. Maceikianecą už jo pilietiškumą ir blaivų protą.

      Atsakyti
  10. Kažin says:
    4 mėn. ago

    Esminė str. autoriaus teisinė mintis “tautinės mažumos” sąvokos atžvilgiu tokia, jog “priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes.”
    Žodžiu, akivaizdu, kad žmonių tautiškumas randasi turint etninę žemę, joje gyvenant kaip priklausomoje nuosavybės teise. Lietuvos visa teritorija etniškai yra lietuviška, jos gyventojai yra lietuviai – lietuvių tauta, gyvenanti nuo amžių jai priklausančioje žemėje. Atsižvelgiant į šias istorines aplinkybes ir teisines nuostatas, Lietuvos gyventojus, savęs nevadinančiais ar nesančiais lietuviais, logiškai tiktų vadinti „netaučiais“. Tokiu atveju matyti, kad Lietuvos gyventojų nelietuvių vadinimas “tautinėmis mažumomis” yra atsirdusi kalbinė ir loginė klaida. Vietoje jo siūlomas pavadinimas “netaučiai” būtų tinkamas dar ir todėl, kad rodytų, jog tie, netaučiais vadinami, kaip šalies gyventojai su žemės priklausymu etniškai nėra susieti. Taigi teisių vadinti žemės, gyvenamųjų vietų nelietuviškai neįgytų.
    Kad šiuo atveju būtų galima skirti atvykėlius nuo dėl kitų priežasčių save laikančiais ne lietuviais, juos tiktų vadinti “atvyktaučiais”.
    Kaip aišku iš išdėstyto, Lietuvoje gyventojų turinčių ‘tautinės mažumos” teisinį statusą nebėra ir jis, akivaizdu, negali būti kuriamas Seimo partijoms savivaliaujant. Tad tiek viešai kalbant apie Lietuvą tuo klausimu ar Seimui leidžiant įstatymus šis pavadinimas nevartotinas. Čia būtinas kuo skubesnis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (pirm. Antanaitis) atitinkamas sprendimas, o taip pat LRT žurnalistų susipratimas.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      ,, Lietuvos visa teritorija etniškai yra lietuviška, jos gyventojai yra lietuviai – lietuvių tauta, gyvenanti nuo amžių jai priklausančioje žemėje.” , ir ją supa irgi jos etninėse, bet nuo jos atplėštose žemėse gyvenančios jos kaimynės, kurių viena kuo toliau, tuo labiau ypač įžūlėja, agresyvėja…

      Atsakyti
  11. Stebėtojas says:
    4 mėn. ago

    Gerbiamieji, o kodėl mums neatsivertus mūsų Pagrindinio Įstatymo – Konstitucijos ir nepaieškojus ten tokios sąvokos kaip “tautinė mažuma”? Pasižiūrėjote? Ir ką? Neradote? Teisingai! Nėra ten tokių žodžių! LR Konstitucijoje eina kalba tik… apie tautines bendrijas. O koks gi skirtumas, paklausite jūs?! Mažumos, bendrijos… Taigi, gerbiami tautiečiai, kad didelis! Skirtingas teisinis statusas! Be to, dabartinė LR teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės ir jose gyvenantys nelietuvių tautybių gyventojai vadintini TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS. Kas su tuo nesutinka, gali spjauti į mano žilą barzdą, bet esmė nuo to nepasikeis. To tak, panowie. 🤗

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Gitans Nausėda ir Ingrida Šimonytė | Alkas.lt nuotr.

LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus

2021 04 08
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

2021 04 01
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 890; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
14
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Ir vėl gen. J.V. .anūkė apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
Kitas straipsnis
VMI paslaugos nuotoliniu būdu | VMI nuotr.

Verslo liudijimus kitiems metams galima įsigyti jau nuo gruodžio 7 d.

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai