Klaipėdos uoste jau beveik tris mėnesius atliekos surenkamos tvariau nei bet kada anksčiau – nuo gegužės šią paslaugą į uostą atplaukiantiems laivams teikia pirmasis pasaulyje vandeniliu ir elektra varomas tanklaivis „Rasa“. Uoste ištisą parą zujantis laivas savo misiją atlieka aplinkoje nepalikdamas pėdsako.
„Klaipėdos uostas, kaip ir kiti, privalo suteikti galimybę laivams uoste palikti susikaupusias atliekas. Ilgus metus užtikrinome šią galimybę, tačiau pasirinkę žaliąjį kursą kėlėme sau uždavinį rasti būdą, kaip šią funkciją atlikti paliekant kuo mažesnį pėdsaką aplinkoje. Dabar galime didžiuotis, nes Lietuva rado naujovišką sprendimą.
Sujungę Lietuvos ir Estijos laivų statytojų gebėjimus sukūrėme ir pastatėme vandeniliu ir elektra varomą laivą „Rasa“. Jau tris mėnesius šis išskirtinis laivas ir jo įgula užtikrina, kad Klaipėdos uoste atliekos iš laivų būtų surenkamos aplinkai draugišku būdu.
Tai naujoviškas projektas, keičiantis įpročius ir dar kartą įrodantis, kad Klaipėdos uoste kasdienė veikla dera su atidumu aplinkai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Svarbi laivyno naujokė
Pirmųjų darbų Klaipėdos uoste „Rasa“ ėmėsi gegužę, o sulaukusi krikštynų iškilmių pradėjo plušėti visu pajėgumu. Per tris veiklos mėnesius „Rasa“ iš į uostą įplaukiančių laivų jau surinko per 434 kub. m skystų atliekų, beveik 871 kub. m nuotekų ir beveik 151 kub. m kitų atliekų.
Vertinant surinktą skystų atliekų ir nuotekų kiekį bendrai, jis prilygtų maždaug pusei olimpinio baseino tūrio. Klaipėdos uosto direkcijos laivyno naujokė taip pat surenka atliekas ir iš SGD laivo-saugyklos „Independence“.
Klaipėdos uosto direkcijos Laivyno skyriaus komandai šis laivas svarbus dėl daugybės priežasčių. „Rasa“ įnešė permainų į pačią skyriaus komandą – ji pagausėjo.
Laivo funkcijoms užtikrinti buvo priimta dirbti 11 darbuotojų. Be to, dalis žmonių stebėjo ir dalyvavo laivo gimimo procese Lietuvoje bei Estijoje, buvo specialiai apmokomi dirbti tokiu laivu. Neslepiama, kad laivo statybos įsirėžė į atmintį.
„Nepamirštamas jausmas matyti, kai iš metalo lakštų supjaunamos laivo detalės, kurios vėliau sujungiamos ir taip gimsta laivo korpusas. Ilgam atmintyje išliks ir momentas, kai išvydome laivo korpusą, nudažytą Uosto direkcijos spalvomis, o ne įprastai.
Taip pat, žinoma, svarbus buvo ir „Rasos“ atplaukimas į Klaipėdos uostą, ta akimirka, kai ji įplaukė pro uosto vartus – nors iki galo buvo pastatyta Estijoje, kylį padėjome Klaipėdos uoste, tad laukėme jos grįžtančios namo“, – svarbias ir simboliškas projekto akimirkas prisimena Klaipėdos uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis.
Laivo įgulos teigimu, „Rasa“ išsiskiria ne tik išskirtinėmis techninėmis savybėmis, susijusiomis su aplinkai draugiška veikla. Kasdieniame darbe itin jaučiama tai, kad, lyginant su iškastiniu kuru varomais laivais, „Rasa“ plaukia labai tyliai, nėra vibracijos.
„Rasa“ – naujo laiko pradžia
Šis naujoviškas laivas, skirtas švarinti Klaipėdos uostą, kartu pradeda ir naują Klaipėdos uosto žaliosios transformacijos laiką bei prisideda kuriant žaliojo vandenilio ekosistemą, nes žaliasis vandenilis, kuriuo laivas gali būti varomas, gaminamas Klaipėdos uoste.
42 m ilgio laive „Rasa“ sumontuotos vandenilio degalų celės, vandenilio talpos, programinė įranga bei du elektriniai varikliai. Vandenilis laive paverčiamas jį varančia elektros energija.
Talpose laikomas vandenilis paduodamas į kuro celes, kurios gamins elektros energiją akumuliatoriams krauti. Išskirtinio laivo registravimo ir sertifikavimo procedūros užtrunka, todėl šiuo metu laukiama, kol klasifikacinė bendrovė „Lloyd’s Register“ patvirtins laivo „Rasa“ vandenilio sistemą ir išduos sertifikatą, patvirtinantį, kad sistema atitinka visus saugos reikalavimus ir gali būti saugiai eksploatuojama.
Iki vandenilio sistemos sertifikavimo laivas „Rasa“ eksploatuojamas naudojant iš kranto tiekiamą elektros energiją.
„Rasos“ krovininių talpų tūris – 400 kub. m, o be papildomo įkrovimo ji, rinkdama laivų lijalinius vandenis, nuotekas, šlamą, šiukšles, gali plušėti iki 36 valandų. Laive įrengtas naujas lijalinių vandenų valymo įrenginys. Lijaliniai vandenys laive išvalomi iki tokio lygmens, jog yra tinkami perduoti į miesto valymo įrenginius.
Anksčiau įpareigojimą priimti laivų atliekas Uosto direkcija įgyvendindavo pasitelkdama išorės partnerius. Laivas „Rasa“ atveria galimybes šias paslaugas teikti veiksmingiau ir kokybiškiau, kadangi švarindama uostą ji pati neteršia aplinkos.
Būtent todėl laivui ir buvo suteiktas „Rasos“ vardas, simbolizuojantis draugiškumą aplinkai, tyrumą ir švarą. Kaip rytinė rasa atgaivina gamtą, tarsi ją nuprausia ir įkvepia gyvybės, taip ir laivas įkūnija siekį kurti švaresnę bei tvaresnę ateitį.
Projektas, sujungęs dvi valstybes
Pirmojo tokio tanklaivio pasaulyje statybos pareikalavo naujoviškų sprendimų ir sujungė Lietuvos bei Estijos laivų statytojų gebėjimus – laivą pastatė Estijos įmonė „Baltic Workboats AS“ bei Klaipėdos uoste veikianti Vakarų Baltijos laivų statykla.
Čia ant vandens jis buvo nuleistas 2025 m. Vakarų Baltijos laivų statykloje buvo pagamintas „Rasos“ korpusas, antstatas, vairinė ir krovinių sistemos, visi kiti darbai vyko „Baltic Workboats“ statykloje Estijoje. Projekto partneris Prancūzijos bendrovė „Genevos SAS“ ėmėsi projektuoti laivo vandenilio sistemą bei tiekė vandenilio kuro elementus.
„Rasos“ krikštamotėmis, įprasminant Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą, tapo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Estijos pirmoji ponia Sirija Karisa (Sirje Karis).
