Liepą pirminio būsto pasiūla Vilniuje ir toliau viršijo 6 tūkst. – mėnesio pabaigoje pirkėjai galėjo rinktis iš 6 072 butų. Rinkos aktyvumas išliko panašus: per mėnesį sostinėje nupirkti 389 nauji butai – 5 daugiau nei birželį. Ryškiausiai išsiskyrė ekonominė klasė – tokių butų pardavimai daugiau nei dvigubai viršijo vidutinę klasę. Nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, pirkėjų pasirinkimus veikia kylančios būsto kainos, sparčiai auganti šalies ekonomika ir vienas aukščiausių infliacijos rodiklių Europos Sąjungoje (ES).
„Gyventojus džiugina augantys atlyginimai, iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos ir sumažintas pradinis įnašas pirmajam būstui. „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus augo 3,8 proc. – sparčiausiai tarp visų 15 duomenis paskelbusių valstybių ir viršijo ES vidurkį, siekusį 1,2 proc. Tačiau yra ir kita medalio pusė – sparčiai augant ekonomikai, kyla ir kainos“, – sako M. Chmieliauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 12 mėnesių infliacija Lietuvoje išaugo nuo 3,2 iki 5,4 proc., kol Estijoje ir Latvijoje birželį ji siekė atitinkamai 2 ir 3,3 proc. Aukštesnis rodiklis nei Lietuvoje visoje ES fiksuotas tik Rumunijoje – 9,2 proc. Brango ir skolinimasis: vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos mūsų šalyje nuo 3,71 proc. praėjusių metų liepą pakilo iki 4,04 proc. šių metų birželį.
NT kainos liepos mėnesį taip pat buvo aukščiausios per pastaruosius metus – jei 2025 m. liepą naujos statybos butas Vilniuje kainavo 3 891 Eur/kv. m, tai šių metų liepą – 4 223 Eur/kv. m.
„Ryškiai skiriasi ir būstų klasių kainos. Liepą vidutinės klasės buto kvadratinis metras kainavo apie 30 proc. daugiau nei ekonominės. Tai atsispindi ir pirkėjų pasirinkimuose: birželį ekonominės klasės butų parduota 113 daugiau nei vidutinės, o liepą šis skirtumas išaugo iki 120“, – vardija NT žinovas.
Dėmesys krypsta į miegamuosius rajonus
Pasak M. Chmieliausko, liepą Vilniaus pirminio būsto sandėlį papildė 420 butų. Nors nuo gegužės pasiūla sostinėje laikosi rekordiniame lygyje, didelė konkurencija tarp projektų, dažniau siūlomos akcijos ir nuolaidos dalį pirkėjų skatina laukti palankesnių kainų. Vis dėlto infliacijai augant pinigų perkamoji galia mažėja, todėl turintiems galimybių dabar gali būti palankus metas investuoti į NT.
Liepą nupirkti 31 prestižinės, 119 vidutinės ir net 239 ekonominės klasės butai. Daugiausia sandorių sudaryta Pašilaičiuose – čia parduoti 73 butai. Tarp aktyviausių taip pat buvo Verkiai (47), Naujamiestis (42), Justiniškės (40) bei Fabijoniškės (33).
„Nors sausį Vilniuje nupirkta 284 butais daugiau nei liepą, tokio sumažėjimo nereikėtų vertinti neigiamai. NT rinkai būdingi nuolatiniai svyravimai: vienais mėnesiais pirkėjų aktyvumas išauga, kitais – prislopsta. Pavyzdžiui, 2025 m. liepą sostinėje buvo nupirkti vos 126 butai, todėl šių metų rezultatas vis tiek rodo gerokai aktyvesnę rinką“, – teigia bendrovės atstovas.
Jis pamini, kad didelė pasiūla pirkėjams leidžia rinktis neskubant – konkurencija dėl būstų yra mažesnė, todėl galima ramiai palyginti skirtingus variantus ir išsirinkti tinkamiausią. Šiuo metu Vilniuje siūlomi 1 792 jau baigti arba prie statybų pabaigos artėjantys butai. Dar 3 274 būstai yra ankstyvos statybos stadijoje, o 979 – projektuojami arba jau turi statybos leidimus.
„Remiantis Lietuvos banko apžvalga, statybų apimtis balandį–gegužę buvo beveik 13 proc. didesnė nei I ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybos apimtis per metus augo 5 proc., o statybų užsakymų kiekį įmonės vertina geriausiai nuo 2009 m. Taigi vystytojai tikrai turi ką pasiūlyti tiek norintiems įsikelti dabar, tiek perkantiems būstą investicijai. Pasirinkimo netrūksta ir tiems, kurie būstą nori rezervuoti dar projektavimo stadijoje, užfiksuoti dabartinę kainą ir apsisaugoti nuo galimo brangimo ateityje“, – sako M. Chmieliauskas.
Būsto rinkoje aktyvumas augs palaipsniui
Nuo rugpjūčio pirmąjį būstą su paskola įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažėja nuo 15 iki 10 proc. Pasak M. Chmieliausko, tai gali padėti tiems, kuriems didžiausia kliūtis iki šiol buvo ne galimybė mokėti mėnesio įmokas, o sukaupti reikalingą pradinę sumą.
„Daugeliui svarbiausia, kad, planuojant įsigyti būstą, keliolika mėnesių ar net keleriais metais sutrumpės taupymo laikotarpis. Tikėtina, kad dėl to dalis rinkoje neaktyvių dalyvių galės pradėti domėtis jiems prieinamais būstų variantais. Vis dėlto staigaus šuolio nesitikime – augant būsto ir skolinimosi kainoms, mažesnio pradinio įnašo nauda ilgainiui bus juntama vis silpniau“, – teigia bendrovės atstovas.
Papildomu postūmiu gali tapti ir iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį gyventojams atiteko apie 4 mlrd. eurų, tačiau daugeliu atvejų atsiimta suma neviršijo 10 tūkst. eurų. Todėl, M. Chmieliausko vertinimu, šie pinigai galėtų padengti nebent trūkstamą pradinio įnašo dalį. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026–2027 m. iš II pakopos atsiimtos lėšos būsto pardavimus galėtų papildomai padidinti 3–10 proc. punktų.
„Artimiausiais mėnesiais veikiausiai matysime ne staigų pardavimų šuolį, o palaipsniui augantį pirkėjų aktyvumą. Tikėtina, kad didesnio dėmesio ir toliau sulauks ekonominės klasės būstai miegamuosiuose rajonuose“, – prognozuoja pardavimų direktorius.
Parengta pagal „Realco“ pranešimą
