Antradienis, 3 spalio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919)

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020-09-14 08:00:03
5
Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, vėliau išvyko mokytis į Rygą, grįžo į Vilnių ir 1869 metais įstojo mokytis į Vilniaus piešimo mokyklą. Jo studijų draugais tapo broliai Eduardas ir Alfredas Riomeriai.

Jų paakintas T. Daugirdas išvyko studijuoti menų į Sankt-Peterburgą, vėliau į Miuncheną. Sunkiai ieškojo savo pašaukimo. Ilgai blaškėsi. 1877 metais atvyko į Varšuvą. Čia atidarė dailės studiją. Meno pasaulyje jis buvo vadinamas ir dailininku, ir archeologu. Archeologai jį laiko net archeologijos pradininku Lietuvoje.

Archeologija T. Daugirdas susižavėjo gyvendamas Varšuvoje. Tačiau pirmuosius archeologinius kasinėjimus atliko Lietuvoje, Žemaitijoje, kasinėdamas Paluknio ir Lauksvydų pilkapius ir piliakalnius.

Labai jį viliojo ir Darbutų piliakalnis, tačiau savo archeologines žinias vertino, kaip nepakankamas, ir susidūręs su gana sudėtingu to piliakalnio sluoksniu, jo kasinėti vengė, bijodamas pakenkti mokslui. Savo tyrimų rezultatus T. Daugirdas užrašinėjo dienoraščiuose.

Ne tik užrašinėjo, bet ir, kaip patyręs dailininkas, juos piešė. Pirmasis jo kasinėjimų dienoraštis apima 1881-1888 metus; antrasis 1988-1911 metus.

Dienoraščiuose T. Daugirdas pirmiausiai aprašo piliakalnio būklę iki kasinėjimo pradžios. Pradėjęs kasinėti labai atsakingai ir pagarbiai elgiasi su atkasta archeologine medžiaga ir vieta. Ir archeologinę vietą ir visus joje atrastus radinius tvarkingai ir techniškai labai atsakingai nupiešia, piešiniuose detaliai fiksuodamas ir piliakalnio planus ir jo pjūvius.

Iki 1907 metų jo asmeniniame archeologiniame rinkinyje buvo apie du tūkstančiai gražiai suregistruotų radinių. Abu dienoraščiai parašyti lenkiškai.

Pirmasis 300 puslapių apimties; antrajame aprašytos jo kelionės laivu iš Alytaus į Kauną ir iš Jonavos į Kauną ir pakeliui išsidėstę pilkapiai ir piliakalniai, kaip tyrimo vietos tolimesniems kasinėjimams. Dienoraščiuose pateikta nemažai ir Lietuvos kultūros faktų, kurie galėtų būti įdomūs kultūrologams.

T. Daugirdo bičiuliai – rašytojas M. Davainis – Silvestravičius, kalbininkas Jonas Jablonskis, ir Ūdrijos kunigas klebonas A. Grinevičius ir, žinoma, jis pats aktyviai dalyvavo Lietuvos knygnešių judėjime.

Caro patvaldystės metais tai buvo pavojinga, bet to meto lietuviai nebijojo rizikuoti nei savo, nei savo šeimos likimais. T. Daugirdas, kaip tikras lietuvis patriotas dalyvavo ir Didžiajame Seime, kuriame buvo nubrėžtos gairės Lietuvai siekti nepriklausomybės.

1907 metais T. Daugirdas persikėlė gyventi į Kauną. Tapo Kauno istorijos muziejaus direktoriumi. Muziejui padovanojo visą savo archeologinių radinių rinkinį, rūpinosi muziejaus kūrimu, negailėdamas tam ir savo asmeninių lėšų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą jam pavyko išsaugoti muziejų nuo bet kokių karo negandų ir išgrobstymo. Po karo kartu su dailininku Antanu Zmuidzinavičiumi, konsultuojantis su to meto tautininku Antanu Smetona, sukūrė Lietuvos Trispalvę Vėliavą.

Ji ir dabar mums tarnauja. Taip pat kartu su to meto Lietuvos dailininkais sukūrė ir Lietuvos pašto ženklų rinkinį, taip svajoję garsinti jauną Lietuvos valstybę pasaulyje. 1918 metais T. Daugirdas, atgaivino E. Tiškevičiaus įkurtos 1855 metais Valstybinės archeologijos komisijos veiklą, tapo jos pirmininku. Stebina to meto Lietuvos žmonių entuziazmas ir jų begalinis tikėjimas Lietuvos ateitimi.

1919 metais T. Daugirdas susirgo džiova ir tais pačiais metais mirė. (Arminas Šileikis. Ką atskleidžia Lietuvos archeologijos pionieriaus T. Daugirdo dienoraštis // Mokslo Lietuva. – 1919, kovo 16, p. 12). Jo palaikai palaidoti jo senelio irgi bajoro T. Daugirdo (1791-1849) pastatytoje (1750 m. ir atnaujintoje 1859 m.), ir jo pavadintoje Šv. Tado ir Simono vardais.

Po T. Daugirdo mirties jo palaikai ir buvo palaidoti toje koplyčioje, o vėliau, jau 1919 metais, ir jo anūko, jau žymaus kultūrininko, mokslininko ir visuomenės veikėjo T. Daugirdo palaikai. Nuo tada koplyčia buvo pradėta vadinti Daugirdų koplyčia.

Ji stovi ir yra lankoma tautiečių Ariogalos kapinėse. Paskutinį kartą ji buvo restauruota 1980 metais (Jonas Brigis. Daugirdų koplyčia // Alio, Raseiniai – 2012, liep. 5, p. 12).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę T. Daugirdo idėjos buvo atgaivintos. Nuo trečiojo XX a. dešimtmečio buvo pradėta sistemingai rengti kraštotyrinė veikla, prasidėjusi nuo etnografijos, aprašant senąją Lietuvos kaimų, jų sodybų ir Lietuvos bažnyčių architektūrą, o 1925 metais Lietuvos kraštotyros draugija išleido knygą „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa“ Jos sudarytojas Petras Butėnas. Jis pirmasis ir įvedė į lietuvių kalbos žodyną terminą „tautotyra“.

Šiaulių kraštotyros draugija, vadovaujama P. Bugailiškio, įkurta 1927 m., dirbo itin išradingai: rinko ir sudarinėjo kraštotyros rinkinius, rengė konferencijas ir suvažiavimus, kartu su Šiaulių „Aušros“ muziejumi 1931-1944 m. parengė kelis kraštotyrinės medžiagos leidinius, tautotyros programų ir klausimynų, leido kraštotyrinį žurnalą „Gimtasis kraštas“.

T. Daugirdo idėjos buvo gaivinamos ir mūsų laikais. Istorikas dr. Kazimieras Račkauskas 1989 metais, įkūręs visuomeninę tautotyrininkų ir kraštotyrininkų „Tėviškės pažinimo draugiją“, vėliau pervadintą į Tėvynės pažinimo draugiją. Apie ją plačiau: Ona Voverienė. Tautotyros etiudai. – V., 2011.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  2. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  3. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  4. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  5. O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė
  6. O. Voverienė. Profesija filosofas, bet pašaukimas – Lietuva
  7. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  8. O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties…
  9. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  10. Profesorius Jonas Balys – lietuvių tautotyros milžinas (nuotraukos)
  11. Kaune bus pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga „Tautotyros etiudai“
  12. E. Paškevičiūtė – Kundrotienė. Tautotyros etiudai – iššūkis kosmopolitinei nihilistinei mąstysenai
  13. O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui?
  14. Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis?
  15. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Virginijus says:
    3 metai ago

    Nors didelės pagarbos vertas Tadas Daugirdas, bet už mūsų trispalvę nesinori jam (ir kitiems, tą afrikietišką spalvų derinį palaiminusiems) dėkot. Nacionalinių simbolių kūryba, matyt, nebuvo stiprioji archeologo ir piešėjo pusė.

    Atsakyti
    • Violeta Židonytė says:
      3 metai ago

      Tautinei vėliavai jos kūrėjai panaudojo dažniausiai pasitaikančias lietuvių (ypač aukštaičių) tautinio kostiumo spalvas. Taigi, spalvų parinkimas visai logiškas.

      Atsakyti
    • Kestutis Mickevicius says:
      9 sekundės ago

      Turbūt stprioji pusė, tauta T. Daugirdo spalvas laikė savomis, daug kam nepatiko ir tada, Voldemarui, Smetonai. Ir mūsų laikais, naujiesiems lietuviams raudona labiau patinka.

      Atsakyti
  2. Gediminas Martišius says:
    3 metai ago

    Jeigu ne T. Daugirdas, mūsų vėliava dabar būtų panaši į A. Lukašenkos patvirtintą Baltarusijos vėliavą.

    Atsakyti
  3. Ona Voverienė says:
    3 metai ago

    O man mūsų vėliava – pati gražiausia. Todėl su dėkingumu visada miniu ir minėsius Tadą Daugiordą ir jo bendražygius. Man ši vėliava šventa, nes su ja mūsų didvyriai partizanai ėjo mirti. Be to turėjau mielą ir labai dorą bičiulę Nijolę Gaškaitę, kuri už Trispalvės iškėlimą ant Petrašiūnų kamino buvo nuteista 10 metų. Beveik visus atsėdėjo griežtojo režimo Mordovijos ir Taišeto lageriuose, jauna mirė. Ir ne tik ji – buvo ir daugiau nuteistųjų. Jie savo kančia mūsų Trispalvę pašventino, už eilėraštį apie mūsų Vėliavą žuvo ir partizanė Diana Glemžaitė. Žinoma, jaunimui – tai tik istorija. O mūsų akyse visa tai vyko. Ir kiekvieną kartą su kiekvieno politinio kalinio už mūsų Vėliavą ir Herbą – širdį skaudėdavo. Todėl patarčiau ir jaunimui daugiau domėtis patriotine literatūra ir pažinti savo tikrąją istoriją ir kultūrą, ne vien paviršutinišką fasadinę. Prof. Ona Voverienė. Vilnius, 2020.10.02

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Markas Šagalas. Žmogus gaidys virš Vitebsko } Iš parodos

Litvakai dailininkai Paryžiuje

2023 09 27
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

2023 09 14
Prelatas Mykolas Krupavičius. Nuotrauka iš Petro Maldeikio knygos „Mykolas Krupavičius“ (Čikaga, 1975 m.)

J. Skirius. Prieš 65 metus įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė vis dar atlieka svarbų vaidmenį

2023 09 01
Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje | Lietuvos Skautų Sąjungos nuotr.

Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje

2023 08 27
Kokiu keliu žengia šiuolaikinė lietuvių dailė?

Kokiu keliu žengia šiuolaikinė lietuvių dailė?

2023 08 25
Robertas Šarknickas | asmeninė nuotr.

R. Šarknickas. Paprieštaravimas Premjerei dėl J. Marcinkevičiaus

2023 08 11
Lietuvos muzieju kelias, Pilies muziejuje 2023 | Rengėjų nuotr.

Lietuvos muziejų kelias atvingiuoja į Pilies muziejų

2023 07 11
L. Meškaitytė | Nuotrauka iš parodos

D. Bernotaitė-Beliauskienė. L. Meškaitytės ir A. Krepštul paroda Jašiūnų dvaro svirne

2023 06 20
Ką daryti radus žalvarinę segę – pasilikti, parduoti, atiduoti? | kpd.lrv.lt nuotr.

Ką daryti radus žalvarinę segę?

2023 06 16
Daug dėmesio Archeologijos dienose sulaukia galimybė pasimatuoti senovės apdarus | S. Samsonas, LNM nuotr.

Archeologijos dienos: lauže žaižaruojantys indai Gedimino kalno papėdėje

2023 06 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Sraigtasparnis | vsat.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasieniečių pajėgas papildys 3 sraigtasparniai

2023 10 03
Mokykla | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Dėl švietimo pataisų laukiama gyentojų nuomonės

2023 10 03
Kompiuteris | pexels nuotr.
Lietuvoje

Spalis – kibernetinio saugumo mėnuo

2023 10 03
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl ministerijų neveiklumo kenčia regionai

2023 10 03
Kaip baigsis karas Ukrainoje? | pixabay.com, Placidplace nuotr.
Ukrainos balsas

Europos Sąjunga Ukrainai privalo plačiai atverti savo duris

2023 10 03
„Rail Baltica“ statybos | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja ilgiausio tilto per Nerį statybos

2023 10 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su mokytojų atstovais

2023 10 03
„Maisto bankas“ | maistobankas.lt nuotr.
Lietuvoje

209 tūkst. nepasiturinčių sulauks paramos maistu

2023 10 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kestutis Mickevicius apie O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919)
  • P.Skutas apie Apie Vilnijos lietuvius
  • Kas naujo apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuva – brangi
  • Taip apie „Aktualioji istorija“: Lietuvos valstybės ištakos – XII amžiuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Juozaitis. Lietuvos Tamsumos ir himnas
  • Pasieniečių pajėgas papildys 3 sraigtasparniai
  • Dėl švietimo pataisų laukiama gyentojų nuomonės
  • Spalis – kibernetinio saugumo mėnuo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Litvakai dailininkai Paryžiuje

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 09 27
0
Markas Šagalas. Žmogus gaidys virš Vitebsko } Iš parodos

Paskutinės litvakų dailininkų parodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje dienos. Kaip ir dažnoje gerai parengtoje parodoje (parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė,...

Skaityti toliau

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 14
1
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

Kol kas įminta tik mažiau nei trečdalis faraoniškojo Egipto paslapčių, todėl nauji atradimai – priešakyje, vakar Vilniuje teigė vienintelę viešą...

Skaityti toliau

J. Skirius. Prieš 65 metus įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė vis dar atlieka svarbų vaidmenį

by Kristina Aleknaitė
2023 09 01
2
Prelatas Mykolas Krupavičius. Nuotrauka iš Petro Maldeikio knygos „Mykolas Krupavičius“ (Čikaga, 1975 m.)

Prieš 65 metus, 1958 m. rugpjūčio 28–31 dienomis Niujorke susirinkę lietuvių pabėgėlių (dipukų) atstovai, kuriuos delegavo įvairiose šalyse įsteigtos bendruomenės,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kestutis Mickevicius apie O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919)
  • P.Skutas apie Apie Vilnijos lietuvius
  • Kas naujo apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuva – brangi
  • Taip apie „Aktualioji istorija“: Lietuvos valstybės ištakos – XII amžiuje
  • Eurostat apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuva – brangi
Kitas straipsnis
Jau rytoj Susisiekimo ministerija kviečia keliaujant į darbą pavežti kaimyną

Europos judumo savaitės metu aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai